Socialinė partnerystė globos namuose: visapusiškai gerovei ir integracijai

Socialinė partnerystė - tai bendradarbiavimu grįsti ryšiai tarp skirtingų institucijų, organizacijų, bendruomenių ir pavienių asmenų, siekiant bendro tikslo - geresnės žmonių gyvenimo kokybės, užimtumo ir bendrystės. Dirbant socialiniu darbuotoju globos namuose, socialinė partnerystė tampa vienu iš esminių veiksnių, leidžiančių užtikrinti visapusišką globos namų gyventojų gerovę, jų socialinę integraciją ir orų gyvenimą.

Plungės rajono savivaldybėje daug dėmesio skiriama asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią, socialinei įtraukčiai ir prasmingų veiklų organizavimui. Advento popietė buvo gera galimybė sustoti ir įvertinti, kur šiandien yra regiono socialinės dirbtuvės, kokie pokyčiai įvyko per metus ir ko siekiama toliau. Tarp socialinių dirbtuvių dalyvių - ir Ingrida, kurios kelias tapo pirmųjų metų simboliu. Čia ji tobulino įgūdžius, stiprino pasitikėjimą savimi ir kartu su komanda žengė svarbų žingsnį į savarankišką darbą.

Socialinės partnerystės vaidmuo ir nauda globos namuose

Socialinė partnerystė padeda plėsti globos namų teikiamų paslaugų spektrą. Bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybėmis, švietimo ir kultūros institucijomis, globos namų gyventojai gali gauti daugiau ir įvairesnių paslaugų, nei galėtų pasiūlyti vien tik pati įstaiga. Tai apima ne tik medicininę priežiūrą ar socialines paslaugas, bet ir psichologinę pagalbą, dvasinį palaikymą, užimtumo veiklas, kultūrinius renginius bei edukacines programas.

Ši partnerystė skatina globos namų gyventojų socialinę integraciją ir mažina socialinę atskirtį. Globos namų gyventojai dažnai susiduria su izoliacija, vienišumo jausmu, nutrūkusiais ryšiais su artimaisiais ar bendruomene. Partnerystė su vietos bendruomene, mokyklomis, jaunimo organizacijomis ar savanoriais sudaro galimybes kurti ir palaikyti socialinius ryšius, dalyvauti bendruomenės gyvenime, jaustis reikalingiems ir matomiems.

Globos namai aktyviai bendradarbiauja su socialiniais partneriais, kurie suteikia naudą globos namų bendruomenei organizuodami renginius gyventojams. Pavyzdžiui, audio biblioteka „Elvis“ aktyviai bendradarbiauja, aprūpina gyventojus audio literatūra. Globos namų gyventojai labai džiaugiasi, kad gali naudotis šia paslauga ir aktyviai klausosi knygų. Socialinė partnerystė taip pat prisideda prie globos namų gyventojų savarankiškumo ir gebėjimų stiprinimo bei įgalinimo.

Bendradarbiavimas gerina paslaugų kokybę ir inovacijų diegimą globos namuose. Partneriai dalijasi gerąja patirtimi, žiniomis ir resursais, todėl socialiniai darbuotojai gali taikyti naujus darbo metodus, efektyvesnes intervencijas ir individualizuotus pagalbos būdus. Tai leidžia geriau reaguoti į kintančius gyventojų poreikius ir spręsti sudėtingas socialines problemas. Galiausiai, socialinė partnerystė stiprina gyventojų bendrystę visuomenėje.

Bendravimo su artimaisiais svarba

Nusprendę apsigyventi globos įstaigoje, asmenys čia gyvena ilgą laiką. Todėl darbuotojų bei artimųjų bendradarbiavimas yra ypatingai svarbus, siekiant užtikrinti kokybišką gyvenimą, atsižvelgiant į besikeičiančius poreikius ar sveikatos būklę. Atsiskyrimas nuo artimųjų gali sukelti didelę psichologinę įtampą, todėl globos namų darbuotojai stengiasi padėti gyventojams išlaikyti prasmingus, šiltus, pasitikėjimu ir pagarba grįstus santykius su artimaisiais.

Socialiniai darbuotojai aktyviai įtraukia šeimos narius į globos namų bendruomenės gyvenimą. Artimieji kviečiami dalyvauti susitikimuose, kuriuose aptariami gyventojų poreikiai, laisvalaikio užimtumas, sveikatos priežiūra ir kitos svarbios temos. Globos namuose didelis dėmesys skiriamas asmens turimų įgūdžių palaikymui, savarankiškumo skatinimui bei privatumo užtikrinimui.

Kartų bendravimas ir jo nauda

Vienas iš būdų skatinti bendravimą ir mažinti atskirtį tarp kartų - moksleivių vizitai slaugos namuose. Mokiniai, apsilankę slaugos namuose, patyrė, kad toks bendravimas teikia abipusį džiaugsmą. Moksleiviai, iš pradžių nerimavę dėl bendros kalbos su senoliais, greitai rado ryšį ir ėmėsi "žurnalistų" vaidmens, rinkdami informaciją apie gyventojus.

Senjorams bendravimas yra ypač svarbus gyvenimo etape. Galimybė bendrauti su jaunais žmonėmis jiems suteikia džiaugsmo ir leidžia pasijusti XXI amžiaus dalimi. Kaip teigė viename globos namų, bendravimas jai labai daug reiškia, o galimybė bendrauti su jaunais žmonėmis yra didžiulis malonumas. Visą gyvenimą medike dirbusi moteris akcentavo, kad svarbiausia - mokėti bendrauti su visais ir apie viską, stengiantis suteikti žmogui malonumą.

Susitikimų metu senoliai dalinosi savo gyvenimo istorijomis, patirtimi ir išmintimi. Ponas Leonas pasakojo, kad nuo 13 metų dirbo, kad padėtų išgyventi savo šeimai. Siuvėja buvusi ponia Janina akcentavo kuklumą ir nuoširdumą kaip svarbiausias vertybes. Po susitikimo gimnazistai teigė, kad bendravimas su senoliais jiems teikė džiaugsmo. Juos sudomino gyvenimo istorijos, žavėjo senolių išmintis, nuoširdumas, kantrybė ir meilė bendraujant.

Paslaugų įvairovė ir gyvenimo kokybės užtikrinimas

Globos namai teikia įvairias paslaugas, įskaitant:

• Socialinio darbo, bendravimo ir konsultavimo paslaugos
• Būsto paslaugos
• Maitinimo paslaugos
• Asmeninės higienos ir buitinės paslaugos
• Slaugos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos
• Transporto paslaugos
• Religinių apeigų paslaugos
• Psichologo paslaugos

Globos namuose taikomas gyvenimo kokybės modelis, kuris remiasi R. L. Schalocko teorija. Šis modelis apima įvairias gyvenimo kokybės sritis, tokias kaip emocinė gerovė, tarpasmeniniai santykiai, materialinė gerovė, asmeninis tobulėjimas, fizinė gerovė, savarankiškumas, teisės ir socialinė įtrauktis. Gyvenimo kokybė vertinama individualios anketinės apklausos būdu, o apklausos rezultatai naudojami siekiant nustatyti gyventojų poreikius ir tobulinti globos namų veiklą. Viliaus Gaigalaičio globos namų kokybės politika pabrėžia atsakingumą ir profesionalumą.

Norint gauti socialines paslaugas, reikia kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Institucijų bendradarbiavimas ir gerosios patirties sklaida

Elektrėnų socialinės globos namai jau eilę metų bendradarbiauja su Seredžiaus socialinės globos namais. Elektrėnų socialinės globos namų veiklos plane numatyta bendradarbiauti su kitomis socialinės globos įstaigomis, sudaryti bendradarbiavimo sutartis, plėtoti ir įgyvendinti veiklas įstaigų gyventojų aktyvumui skatinti, įstaigos darbuotojų gerosios patirties sklaidai stiprinti.

Liepos 14 d. vyko Elektrėnų ir Seredžiaus socialinės globos namų darbuotojų susitikimas, kurio metu buvo aptarti pagrindiniai socialinės globos įstaigų veiklos klausimai, pasidalinta gerąja darbo patirtimi, numatyti tolimesni bendradarbiavimo tikslai ir eiga. Seredžiaus socialinės globos namai neseniai atšventė savo 25 m. jubiliejų, o įstaigos direktorius Zigmas Zakaras pasidžiaugė nuveiktais darbais, parodė, kaip atrodo atsinaujinusi įstaiga, papasakojo apie teikiamas paslaugas ir jų kokybę. Darbuotojų susitikimai, pasidalijimas mintimis ir turima darbo patirtimi yra naudinga abiejų įstaigų darbuotojams, nes patirtis yra viena iš pagrindinių žmogaus gyvenimo vertybių.

Globos centrų vaidmuo ir parama vaikų globai šeimos aplinkoje

Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko. Paėmus vaiką iš jam nesaugios aplinkos biologinėje šeimoje, siektina, kad jis iš karto patektų į šeimos aplinką, kur jam būtų suteiktas rūpestis ir šiluma. Paprastai tai būna vaiko giminaičiai ar kiti jam emociškai artimi žmonės (pavyzdžiui, krikštatėviai), galintys ir gebantys tinkamai pasirūpinti vaiku, tačiau ne visada tai įmanoma.

Globos centro specialistai organizuoja ir teikia socialines paslaugas bei kitą pagalbą vaikui, budinčiam ar nuolatiniam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviams, įtėviams ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams vaiko priežiūros, globos (rūpybos) ar vaiko auginimo kriziniais atvejais. Globos centras taip pat vykdo budinčių globotojų, globėjų (nesusijusių giminystės ryšiais ir giminaičių), įtėvių, šeimynų dalyvių pasirengimo globoti (rūpinti), prižiūrėti vaikus, įvaikinti bei bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų pasirengimo dirbti šiose įstaigose mokymus. Mokymai vykdomi pagal specialią programą, o jų trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai.

Globos formos: budintys ir nuolatiniai globotojai, įvaikinimas

Yra kelios globos formos, kuriomis siekiama užtikrinti vaiko gerovę:

• Budintis globotojas - tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Tokiais atvejais didelė paspirtis yra budintys globotojai, kurie, nors ir nebūdami susiję su vaiku giminystės ryšiais, yra baigę specialius mokymus ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą. Budinčio globotojo veikla - tai ne vien svarbi ir prasminga gerumo, pilietiškumo išraiška, tai veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą. Minimalus atlygio budinčiam globotojui dydis, nepriklausomai nuo prižiūrimų vaikų skaičiaus, - 1 minimalios mėnesinės algos dydis per mėnesį. Atlygis didinamas, budinčiam globotojui priimant į savo šeimą vaiką (-us). Budintis globotojas vienu metu gali prižiūrėti kelis, bet ne daugiau kaip 3 vaikus. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai neišskiriami broliai bei seserys ir tai suderinta su Globos centru ir budinčiu globotoju. Jei norinčiojo būti budinčiu globotoju šeimoje jau auga vaikų, tuomet bendras galimas maksimalus vaikų skaičius - 6. Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymėjimą ir yra sudaręs su Globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį.
• Nuolatinis globotojas - tai asmuo, kuris savo namuose ilgam laikotarpiui priima vaiką, netekusį tėvų globos, kai vaiko įstatyminis atstovas yra globos centras. Nuolatinio globotojo veikla - nuolatinis globotojas ilgam priima vaiką į savo namus, rūpinasi jo kasdieniais poreikiais, ugdymu ir emocine gerove. Vaiko globėju išlieka globos centras, todėl nuolatinis globotojas bendradarbiauja su juo, dalyvauja vaiko gerovės užtikrinimo procese. Nuolatinis globotojas - fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju, turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinio globotojo veikla yra ypatingai svarbi mūsų šalies vyresnio amžiaus, individualių poreikių bei įvairių sunkumų ir patirčių turintiems tėvų globos netekusiems vaikams, kurie dažnu atveju auga globos institucijose, nes fizinių asmenų, pasirengusių globoti šiuos vaikus, labai trūksta. Siekiant, kad visi vaikai gyventų šeimos aplinkoje, nuolatinis globotojas atlieka labai prasmingą ir kilnų darbą, jo veikla yra apmokama, tam, kad jis galėtų nedirbti kito darbo ir visą dėmesį skirti vaikui. Svarbu tai, kad būsimas nuolatinis globotojas turi įgyti specialiųjų žinių ir nuolat jas atnaujinti. Nuolatinio globotojo prižiūrimo vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras.
• Laikinoji globa reikalinga vaikui tuo laikotarpiu, kol nėra aišku, ar jis galės grįžti atgal į savo tėvų namus, ar jam bus reikalinga nuolatinė globa.
• Atokvėpis kriziniu atveju - tai trumpalaikė globa, suteikianti pertrauką globėjams.
• Įvaikinimas - tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariais. Įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė ar net keičiamas vardas. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.

Egzistuoja priežastys, kurios gali nepriklausyti nuo tėvų valios arba atsirasti dėl tėvų kaltės. Pavyzdžiui, tėvai arba vienas iš tėvų padaro nusikaltimą ir dėl to atlieka bausmę, tėvai nesirūpina savo vaiku, netinkamai auklėja, smurtauja prieš savo vaikus, labai dažnai visa tai būna susiję su nesaikingu alkoholio vartojimu ar kitomis priklausomybėmis.

Kaip tapti globėju ar įtėviu?

Procesas apima kelis žingsnius:

1. Laukimas: Dokumentai persiunčiami Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui, specialistai išnagrinės prašymą.
2. Kvietimas į mokymus: Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą, Globos centras pakvies jus ir jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti vaiką.
3. Išvados globai gavimas.

Globėjais ar įtėviais gali tapti šeimos ar vieniši asmenys. Globėjais gali tapti asmenys nuo 21 iki 65 metų, įtėviais gali būti pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims.

Ne viena šeima, jaučianti poreikį padėti vaikams, pirmiausia susimąsto apie įvaikinimą. Tačiau labai daug vaikų, likusių be tėvų globos, yra negalimi įvaikinti. Tokiu atveju tinkamiausia globos forma - nuolatinė globa. Nuolatinė globa - tai vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas iki jo pilnametystės. Ši globos forma turi pranašumą prieš įvaikinimą tuo atveju, kai yra kalbama apie vyresnio amžiaus vaikus, daugiau nei vieno vaiko globą. Kiekvienais metais vis daugiau šeimų atranda save globoje. Daugumos šeimų apsisprendimą globoti lemia jų vidinis noras padėti.

Kartais sprendimą globoti nulemia ir pareigos jausmas - kai apsisprendžiama globoti savo anūkus, seseris, brolius ar kitus giminystės ryšiais susijusius vaikus. Globėjams šeimoje dažnai tenka spręsti iškilusias specifines problemas, kuomet vaikas, likęs be tėvų globos, išgyvena stiprias emocijas, pyktį, nerimą dėl ateities. Tokiu atveju globėjams yra sunku būti šalia vaiko ir padėti jam išgyventi kylančius jausmus ir emocijas. Tokiais atvejais labai svarbu yra neužsisklęsti, mokytis, kreiptis pagalbos į specialistus. Ieškoti informacijos apie vaikų patirtas traumas bei jų įveiką. Dalisu žmonių, galinčių atverti savo namus ir širdis tėvų globos netekusiems vaikams, pristabdo abejonės ir nuogąstavimai: ar užteks jėgų ir stiprybės užauginti savo šeimos netekusį vaiką. Iš ties tai labai atsakingas bei altruistinis sprendimas, kuriam ryžtasi nedaugelis.

Globos centrų vykdomos funkcijos

Globos centrai atlieka svarbias funkcijas, užtikrindami vaikų gerovę ir teikdami pagalbą globėjams:

• Vertina budinčių globotojų, globėjų, nesusijusių giminystės ryšiais, globėjų giminaičių, įtėvių pasirengimą globoti (rūpinti), prižiūrėti vaikus, įvaikinti pagal GIMK programą ir teikia išvados dėl jų tinkamumo globoti (rūpinti), prižiūrėti vaikus kopiją VVTAĮT įgaliotam teritoriniam skyriui.
• Teikia rekomendacijas pagal GIMK programą VVTAĮT įgaliotam teritoriniam skyriui, vadovaudamasis Socialinės globos įstaigoje ar šeimynoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašu.
• Dalyvauja vaiko laikinosios globos (rūpybos) peržiūrose, vadovaudamasis Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatais, ir atvejo nagrinėjimo posėdžiuose, vadovaudamasis Atvejo vadybos tvarkos aprašu.
• Koordinuoja pagalbos teikimą vaikams, globojamiems (rūpinamiems) globėjų, nesusijusių giminystės ryšiais, globėjų giminaičių, šeimynų, bei globėjams, nesusijusiems giminystės ryšiais, globėjams giminaičiams, šeimynų dalyviams ir teikia jiems psichosocialinę, konsultacinę ar kitą pagalbą.
• Pagal poreikį bendradarbiauja su vaiko (jei tai neprieštarauja jo interesams) biologiniais tėvais, paruošia vaiką susitikimams su jais, dalyvauja vaiką grąžinant biologiniams tėvams.

Projekto pavadinimas: ,,Paslaugų, skatinančių ir efektyviai palaikančių globą šeimos aplinkoje, vystymas”. Projekto tikslas - diegti ir vystyti paslaugas, kurios skatintų ir palaikytų vaikų globą šeimos aplinkoje, užtikrinant vaikų poreikius ir saugumą. Projekto laikotarpiu bus teikiamos bendruomeninės paslaugos laikinai apgyvendintiems, tėvų globos netekusiems vaikams, išskyrus institucijoje globojamus vaikus, bei įvaikintiems vaikams.

Mūsų partneriai: bendrystės tinklas

Sėkminga globos namų veikla neatsiejama nuo plačios partnerystės su įvairiomis organizacijomis ir institucijomis. Štai keletas pavyzdžių:

• Aukštaitijos vandenys (nuolatinis Panevėžio labdaros valgyklos „Betliejus” veiklos rėmėjas)
• Panevėžio vyskupijos Caritas
• UAB „Jaukurai“
• Labdaros paramos fondas „Nauja Viltis”
• Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjunga
• Odontologijos klinika DENTAVITA
• Lietuvos aklųjų bibliotekos Panevėžio filialas (bendradarbiauja bibliotekos organizuojamuose renginiuose, skaitymuose, keičiantis literatūra, įgarsintomis knygomis)
• Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrija
• Panevėžio LIONS klubas
• AVIVA LIETUVA, Gyvybės draudimo ir pensijų UAB Panevėžio skyrius
• Panevėžio apylinkės teismo bendruomenė
• Asociacija Panevėžio Rotaract klubas
• Karaliaus Mindaugo husarų batalionas
• Jaunuolių dienos centras
• VšĮ Panevėžio mokymo centras

tags: #bendradarbiavimas #tesiasi #tarp #globos #namu

• Sužinokite daugiau apie sauskelnių dermatito priežastis
• Idėjos vaikiškų batukų mezgimui
• Kaip išrinkti įsimintiną dovaną krikštynoms?
• Vaiko priežiūros atostogos ir vidutinis darbuotojų skaičius
• Naudojant elastinius bintus: svarbu žinoti