Beižionių Vaikų Globos Namai: Nuo Įkūrimo iki Reorganizacijos ir Bendruomenės Gyvenimo
Beižionys - kaimas Elektrėnų savivaldybėje, įsikūręs 14 km į pietvakarius nuo Elektrėnų, prie kelio Kietaviškės-Kalviai, į vakarus nuo Semeliškių. Tai seniūnijos ir seniūnaitijos centras, pasižymintis turtinga istorija ir kultūros paveldu. Nors Beižionių seniūnija yra gana nuošali, gamtos apsuptyje esanti gyvenvietė, čia tvyro savotiška ramybė ir tvarka, kuri persidavė ir čia veikusiems Beižionių vaikų globos namams.
Šūkis „Lietuva - be vaikų namų“ dažnai skamba politiniame diskurse, tačiau jis gražus tik tiems, kurie asmeniškai nesusidūrę su realiomis Lietuvos šeimų problemomis. Šiuolaikiniuose vaikų globos namuose našlaičių vaikų beveik nėra. Dauguma globos namų auklėtinių paimti iš rizikos grupei priskirtų šeimų ar kalinimo įstaigose bausmes atliekančių tėvų. Elektrėnų savivaldybėje rizikos grupei priskirta per 150 šeimų, kuriose auga daugiau nei 300 nepilnamečių.
Beižionių Vaikų Globos Namų Įkūrimas ir Raida
Elektrėnų savivaldybės Beižionių vaikų globos namai buvo įkurti 1998-01-21. Juridinis asmuo Elektrėnų savivaldybės Beižionių vaikų globos namai (registracijos adresas Elektrėnų sav., Beižionių sen., Beižionių k., Bažnyčios g. 9) išregistruotas 2021 m. spalio mėn. 7 d. Pagrindinė įmonės veikla buvo kita, niekur kitur nepriskirta, stacionarinė globos veikla. F-sąskaita.lt naudojami duomenys yra surinkti iš viešųjų šaltinių ir atvirų duomenų.
2009 metais, remiantis Norvegijos finansinio mechanizmo programa, pastatas buvo renovuotas pagal visus reikalavimus. Buvo kardinaliai pakeistos vaikų gyvenimo sąlygos: kambariuose vaikai gyveno po du, įrengta buvo sporto salė, globos namų lėšomis pastatyta pirtis, nedidelė gyvuliukų ferma, šiltnamis. Tai sukūrė modernią ir komfortabilią aplinką vaikams.
Atvykus į Beižionių vaikų globos namus, iškart pajunti ramybę ir stebina aplinkos tvarka. 4 ha žemės sklype buvo įrengtas norvegų renovuotas gyvenamasis pastatas, didelis sporto salės kompleksas, jauki pirtelė, tvenkinukas ir ferma, kurioje laikomi poniai.
Gyvenimas ir Veikla Globos Namuose
Reforma šiuose globos namuose buvo vykdoma jau šeštus metus. Vaikai čia gyveno šeimynose, kurių buvo trys: vaikinų, merginų ir mišri mažylių. Kiekviena šeimyna turėjo po apylygį gyventojų skaičių. Sąlygos čia buvo šiuolaikiškos ir komfortabilios. Vaikai gyveno po du, turėjo savo erdvę, taip pat ir bendrą, kurioje rinkdavosi pabūti drauge, pabendrauti, pažaisti.
Vaikams buvo sukurtos visos sąlygos, suteikiančios galimybę išbandyti save įvairiose srityse, atrasti naujus pomėgius bei ugdyti socialinius įgūdžius. Direktorius tvirtino, kad sėkmingiausias būdas auklėti vaikus yra auklėjimas per darbą. Per savaitę vaikai globos namuose mokėsi įgūdžių, lankė mokyklą ar darželį, o savaitgaliais darbuotojai juos išvežiodavo po šeimas. Globos namai padėdavo darbdavius surasti ir tėvams, ir vaikams per atostogas.
Viena iš ryškiausių veiklų buvo jaunųjų motociklininkų būrelis, kuriam vadovavo socialinis darbuotojas ir berniukų grupės auklėtojas Laurynas Baltrūnas. Vaikai su nekantrumu laukdavo treniruočių, kurių metu stumdydavo savo plieninius žirgus iš garažų, dėdavosi apsaugas ir dėliodavo kliūtis trasose.
Gaudynės baigtos: motociklininkas - jau policijos rankose
Pirmadieniais ir ketvirtadieniais vykdavo jaunųjų motociklininkų saugaus eismo būrelis. Antradieniais Laurynas vadovaudavo jaunųjų šaulių būreliui. Nuo ankstyvo ryto vaikai darydavo mankštą, paskui keldavo vėliavas, į mokyklą eidavo vilkėdami šaulių aprangą. Trečiadieniais buvo studijuojamos Kelių eismo taisyklės, o popiet važiuojama į pamokas, vykstančias Elektrėnuose įsikūrusioje vairavimo mokykloje.
Auklėtiniai čia gyveno įspūdžiais apie mažųjų baikerių ir jodinėjimo arkliukais pasirodymus bei pasiruošimo šventei prisiminimais.
| Veiklos sritys | Užsiėmimai |
|---|---|
| Jaunųjų motociklininkų būrelis | Saugus eismas, Motociklų vairavimo įgūdžiai, Pasirodymai šventėse |
| Kitos veiklos | Jaunųjų šaulių būrelis, Jodinėjimas, Maisto gaminimas, Darbas šiltnamyje ir sode |
Direktoriaus Vizija ir Bendradarbiavimas su Bendruomene
Namų direktorius Vilmandas Palčiauskas suprato, kad berniukams paaugliams reikia autoriteto, dažniausiai tėčio. Pasak direktoriaus, neturint autoriteto namuose, vaikai dažniausiai jo ieško gatvėse, o vėliau patys nori tapti autoritetais. Beižionių globos namuose vaikai turėjo autoritetų: tai ir pats direktorius, ir buvęs karininkas, o dabar žinomas baikeris Laurynas, ir dar 6 vyrai, nors ir dirbantys po dalį etato globos namuose.
Niekada idėjų nestokojantis ir globojamiems vaikams atiduodantis savęs daugiau nei savo vaikams, V. Palčiauskas globos namuose ugdė ne tik vaikus, bet ir jų tėvus. Vasaros metu įsteigęs stovyklą vaikams ir tėvams, jis įsitikino, kad šis sumanymas pasiteisino. Vaikai savo tėvams tapo mokytojais. Po stovyklos net daugelis nedirbusių mamų įsidarbino.
Direktorius vasarą pabandė įsteigti motinos ir vaiko patalpas: globos namams priklausančiuose butuose surado galimybę laikinai apgyvendinti vaikus su tėvais. Šiais metais namuose buvo teikiama intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslauga su apnakvindinimu.
Globos namų auklėtiniai ir kaimo ūkininkų vaikai prižiūrėjo gyvulius, visapusiškai rengėsi gyvenimui, buvo tiesiamas tiltas tarp kartų. Beižionių bendruomenė įstojo į Avių augintojų asociaciją, gavo avių veislyno statusą. Tai padidino bendruomenės pajamas, kadangi avys buvo parduodamos pagal veislinę vertę.
Reorganizacija ir Ateities Perspektyvos
Beižionių vaikų globos namų direktorius Vilmandas Palčiauskas teigė, kad Elektrėnų savivaldybė rugsėjo mėnesio tarybos posėdyje nusprendė, jog iki 2020 metų pradžios būtų reorganizuoti ir Beižionių globos namai. Reformai ruošėsi Elektrėnų savivaldybė ir Socialinių paslaugų centras.
Pasak V. Palčiausko, jau nuo rugsėjo mėnesio buvo perkami butai, į kuriuos perkeliami vaikai, kadangi pagal įstatymą jie nebegali gyventi globos namuose. Tuo metu Elektrėnų globos namuose, pavadintuose šeimos namais, gyveno 23 auklėtiniai, o Beižionių globos namuose, kurie statusą jau pakeitė, bet nepakeitė pavadinimo - 27.
Pašnekovas teigė, kad vienintelis likęs klausimas - ką daryti su pastatu ateityje. Pasak jo, yra visokių minčių, o pasiūlymai jau išsiųsti į Švietimo ministeriją, Krašto apsaugos ministeriją ir jau laukiama atsakymų.
„Kadangi mes dirbame pagal principą, kad vaikui išauklėti reikia viso kaimo, kartu su Beižionių bendruomene vykdėme įvairius projektus, tai ir dabar bendruomenė siūlo patalpose įrengti vaikų dienos centrą, kuriame veiklą tęstų motoklubas, kuris užimtų sporto salę, kad Beižionyse nenustotų virti gyvenimas“ - jaudindamasis kalbėjo direktorius. Išlieka klausimas, ar kiekvienas globėjas galės vaikams duoti ko nors daugiau nei vaikai gaudavo Beižionių vaikų globos namuose.
Beižionių Seniūnija: Regiono Ypatumai
Beižionių seniūnija yra Elektrėnų savivaldybės pietvakariuose. Šiaurės vakaruose ji ribojasi su Kaišiadorių rajonu, iš pietų pusės - su Trakų rajonu. Seniūnija įkurta 2000 m. birželio 1 d. ir užima 5140 ha plotą. Seniūnijoje yra 30 nedidelių kaimų, iš jų - 2 viensėdijos. 2021 m. duomenimis, Beižionyse gyveno 143 gyventojai.
Legenda apie Beižionis byloja, kad pavadinimas kilęs nuo karo su prancūzais laikotarpio, kai kariai ragino vienas kitą: „bėj Žaną“, lietuviškai „mušk Žaną“.
Infrastruktūra, Švietimas ir Kultūra Seniūnijoje
Seniūnijoje yra bažnyčia, mokykla (Semeliškių gimnazijos Beižionių daugiafunkcis skyrius), biblioteka, Vaikų globos namai, medicinos punktas, paštas, kultūros klubas, parduotuvė, priešgaisrinė tarnyba (Elektrėnų savivaldybės priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos Beižionių ugniagesių komanda), kaimo turizmo sodyba „Svečių namai pas Venskus“.
1903 m. įsteigta pradžios mokykla, kuri vėliau tapo septynmete, aštuonmete, devynmete, o nuo 2002 m. - Beižionių pagrindine mokykla (Semeliškių gimnazijos Beižionių daugiafunkcis skyrius). 1958 m. įsteigti kultūros namai. Biblioteka įkurta 1958 m., o 2006 m. perkelta į naujai suremontuotas mokyklos patalpas. Bibliotekoje nuolat rengiamos knygų parodos, literatūriniai vakarai ir popietės, susitikimai su rašytojais.
Kultūros Paveldas ir Įžymios Vietos
Beižionių apylinkėse gyventa nuo senovės. 1 km į pietvakarius nuo kaimo yra Beižionių piliakalnis ir VI-VIII a. Beižionių pilkapynas, kuriame apie 50 pilkapių. Seniūnijos teritorijoje yra šie kultūros paveldo objektai: Balandiškių piliakalnis, vadinamas Pilies kalnu; Beižionių piliakalnis ir senovės gyvenvietė, sudarantys kompleksą; Beižionių pilkapynas; Alkas; Migliniškių pilkapynas; Migliniškių, Eitulionių pilkapynas; Eitulionių alkas; Liaukiškių alkakalnis, vadinamas Koplyčia; Migliniškių akmuo, vad. Nuotakos akmeniu; Pajurgiškių pilkapynas.
XIX a., 1812 m. prancūzmečiu čia praėjusi Napoleono kariuomenė. XIX a. pabaigoje minimas kaimas ir palivarkas Trakų apskrityje. 1926 m. pastatyta medinė Beižionių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, įkurta parapija. Ši medinė bažnyčia yra tradicinis Lietuvos sakralinės architektūros statinys. Šventovės sienas puošia Kryžiaus kelio stočių paveikslai, nutapyti J. Neliubšio 1927 m. Didžiojo altoriaus paveikslas „Nukryžiuotasis“ (1926-1928) - XX a. menine išraiška pasižymintis kūrinys. Bažnyčios muziejėlyje saugomas „Švč.“. 2006 m. patvirtintas Beižionių herbas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
