Jungtinių Tautų Organizacija Vaiko teisių konvencijoje skelbia apie vaiko teisę augti saugioje aplinkoje, tačiau vaikų sužalojimai yra viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, reikalaujanti ypatingo dėmesio. PSO rekomenduoja terminą „nelaimingi atsitikimai“ keisti sąvoka „sužalojimai“, kadangi sąvoka „nelaimingi atsitikimai“ siejasi su neišvengiamumu. Įvairios sužalojimų ir traumų analizės atskleidžia, kad dauguma sužalojimų atsiranda įvykio metu, kurį galima numatyti ir išvengti sužalojimo. Būtent todėl vaikų sužalojimų ir nelaimingų atsitikimų prevencija - svarbus pedagogų, tėvų ir visuomenės uždavinys.

Dažnai vaikų sužalojimus lemia natūralus vaikų impulsyvumas, emocionalumas, smalsumas, noras pabandyti ar pažinti bei akivaizdi patirties stoka. Pagrindinės vaikų traumų priežastys, į kurias būtina atkreipti dėmesį:
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, dažniausia vaikų traumų priežastis yra nukritimai. Vaikų iki 5 metų amžiaus grupėje taip pat dažnai pasitaiko dūmų, karščio ar liepsnos poveikis.
Saugumas visada turėtų būti pirmoje vietoje, todėl naikinti reikėtų ne riziką, o žalojančius pavojus. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose saugi aplinka kuriama kompleksiškai:
| Vieta | Pagrindinė saugumo priemonė |
|---|---|
| Laiptinė | Grotelės (iki 10 cm tarpai) ir neslystanti danga |
| Langai | Fiksatoriai, ribojantys atidarymą iki 10 cm |
| Elektros instaliacija | Apsauginiai dangteliai lizduose |
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos atlieka svarbų vaidmenį formuojant vaikų saugaus elgesio įgūdžius. Ilgalaikės investicijos į saugią aplinką kartu su švietimu leido daugeliui Europos regiono šalių mažinti su sužalojimais susijusių mirčių skaičių. Svarbu sąmoningai mokyti vaikus savisaugos, įtraukiant juos į rizikos valdymą ir leidžiant patiems suprasti bei įvertinti pavojus. Kai ribos ir iššūkiai vaiko gyvenime nėra suspausti iki minimumo, vaikai turi progą būti savarankiški. Savarankiškumas įgalina žmones, suteikia jiems daugiau pasitikėjimo savimi ir motyvacijos veikti.

Įvykus traumai, būtina kreiptis į gydytoją. Susidūrus su sužeidimais, galioja keli esminiai pirmosios pagalbos principai. Pavyzdžiui, nusideginus negalima tepti jokių preparatų ar lupti drabužių - nudegimą reikėtų pakišti po kambario temperatūros vandens srove. Užspringus būtina greita tėvų ar pedagogų reakcija: reikia įvertinti kosulio efektyvumą ir, jei reikia, atlikti penkis staigius smūgius į tarpumentę arba taikyti Heimlicho manevrą (vyresniems nei 1 metų vaikams).