Dingę vaikai Lietuvoje ir Europoje: paieškos, pagalba ir prevencija

Kasmet Lietuvoje fiksuojama tūkstančiai dingusių vaikų. Po šalį sukrėtusio vaiko dingimo, žvilgsnis į neraminančią statistiką: dingsta ne tik suaugę, bet ir vaikai.

Lietuvą sekmadienio vakarą sukrėtė žinia apie devynmetės Agotos R. dingimą. Mergaitė išėjo iš namų, esančių Kaune, Trešnių take, planavo vykti į parduotuvę, tačiau iki šiol negrįžo. Anot policijos, paskutinė žinoma mergaitės vieta yra viešojo transporto stotelė, esanti Chemijos gatvėje. Kauno apskrities policija kartu su kinologais, šauliais ir savanoriais vykdo intensyvias mergaitės paieškas, prie jų prisideda tiek situacijai neabejingi piliečiai, tiek socialinių tinklų vartotojai, besidalinantys gausiu informacijos kiekiu internete.

Viliantis, kad Kaune dingusi mergaitė netrukus bus rasta gyva ir sveika, ši situacija paskatino pasidomėti ir kitais dingusių žmonių, ypatingai - vaikų, atvejais. Deja, bet šie atvejai nėra pavieniai ar itin reti.

Dingusių vaikų statistika Lietuvoje

Europoje kas 2-3 minutes gaunamas pranešimas apie dingusį vaiką, kasmet pranešama apie maždaug milijoną dingusių nepilnamečių. Lietuvoje statistika ne tokia šokiruojanti, tačiau vis tiek neramina. Kasmet šalyje dingsta tūkstančiai vaikų, tačiau apie tai kalbėti garsiau pradedama tik labiau išskirtiniais atvejais, o eiliniai mažamečių dingimai dažniau nugula tik policijos suvestinėse.

Per metus Lietuvoje pranešama apie kelis šimtus arba net tūkstančius dingusių vaikų. Remiantis paskutiniais 2022 m. duomenimis, Lietuvoje buvo dingę 499 vaikai: 244 berniukai ir 255 mergaitės. 2022 m. duomenimis, Lietuvoje užfiksuoti 1938 nepilnamečių dingimo atvejai, kai kurie iš jų pasikartojantys. Dingusių vaikų ir pranešimų apie dingusius vaikus skaičiaus skirtumą galima paaiškinti pasikartojančiais pabėgimo atvejais.

„Statistiškai Lietuvoje per metus fiksuojami maždaug 3 000 vaikų dingimo atvejų, tai maždaug 8 vaikai per dieną“, - teigia specialistai. Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovės Nataljos Kurčinskajos teigimu, skaičius išties panašus. Šiuo metu dar nėra žinomi visi 2023 metų duomenys, tačiau per tris pirmuosius ketvirčius paieškų registre užregistruota apie 1 700 vaikų, LRT.lt informavo centras. 2022 metais ieškota beveik 2 tūkst.

Centras jau anksčiau skelbė, kad dauguma tokių vaikų labai greitai atsiranda, maždaug 70 proc. - į globos įstaigas negrįžę nepilnamečiai. Tačiau registruojami ir iš šeimynų, šeimų dingę vaikai. Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, didžioji dalis paieškų Lietuvoje vykdomos dėl vaikų, pabėgusių iš vaikų globos įstaigų arba namų. Be to, dauguma paieškų vykdomos pakartotinai dėl tų pačių vaikų pabėgimo atvejų.

Oficiali dingusių vaikų paieškų statistika Lietuvoje (2018-2022 m.)

Nors bendras dingusių vaikų skaičius gali atrodyti mažesnis, paskelbtų paieškų skaičius rodo situacijos mastą, atsižvelgiant į pasikartojančius atvejus.

Remiantis statistika taip pat pastebima, kad dažniausiai dingsta 15-17 m. nepilnamečiai asmenys, dingimai taip pat kiek dažnesni 10-14 m. amžiaus grupėje. Jaunesnių vaikų ar net kūdikių dingimai Lietuvoje yra išskirtinai pavieniai atvejai.

Kaip teigia Dingusių žmonių šeimos paramos centro vadovė Natalja Kurčinskajos, situacija Lietuvoje dėl dingstančių vaikų nuo pat Nepriklausomybės pradžios nelabai kinta: skaičiai lieka panašūs. Vis dėlto, dabartiniais laikais pasikeitė tai, kad atsakingos tarnybos dingusio vaiko pradeda ieškoti iš karto gavusios pranešimą, o ne po trijų dienų ar net savaitės.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis patikina, kad dauguma vaikų dingimo atvejų baigiasi laimingai - vaikai per kelias dienas grįžta arba yra sugrąžinami į šeimas. „Atsiranda didžioji dalis, dažniausiai - per 2-3 paras nuo dingimo. Grįžta patys arba surandami pas draugus, gimines, prekybos centruose, ar žaidimų kambariuose“, - vardija Lietuvos policijos atstovas. Atvejų, kai dingęs nepilnametis randamas negyvas arba nerandamas apskritai pasitaiko labai retai. „Mažiau nei 1 proc. dingusiųjų susiję su nelaimingais atsitikimais, kai vaikas pasiklysta, nuskęsta, įkrinta kažkur ar susižaloja. Įvykiai, kuomet vaikas tampa nusikaltimo auka, ar yra pagrobiami yra visiškai išimtiniai, visi jie yra viešinami ir apie juos visuomenė žino“, - komentuoja R. Matonis. Teiginius A. Bernatonytė iliustruoja skaičiais: štai per 2022 m. iš 1938 vaikų paieškų atvejų 1930 buvo nutraukta.

Dingusių vaikų priežastys

Visame pasaulyje vaikai dingsta dėl skirtingų priežasčių. Apskritai, dingęs vaikas - tai nepilnametis, kurio tėvai, įstatyminiai atstovai, nežino jo buvimo vietos, nes jis: pabėgo, buvo pagrobtas, vieno iš tėvų neteisėtai išvežtas, dingo iš globos institucijos, pabėgėlių priėmimo centro, pasiklydo, dėl kitokių nežinomų priežasčių jo buvimo vieta nežinoma.

Dažniausia vaikų dingimo priežastis yra bėgimas iš namų. Vaikai bėga ne tik iš probleminių, bet ir iš tvarkingų bei mylinčių šeimų, o to priežastys gali būti pačios įvairiausios: netinkama kompanija, tėvų neįsiklausymas į vaiko poreikius, paaugliškas maištas. Taip pat nustatyta, kad dažniausiai tiek Lietuvoje, tiek bendrai ES, vaikai bėga iš namų ar globos įstaigų. Didžiausią dingusiųjų dalis (apie 54 proc.) yra pabėgę vaikai, bet tai jokiu būdu nesumažina problemos masto.

Dingusių žmonių šeimų paramos centro socialine darbuotoja dirbanti Arūnė Bernatonytė atkreipė dėmesį, kad į vedamą dingusių vaikų statistiką papuola ir pasikartojantys vaikų dingimo atvejai - pavyzdžiui, būna situacijų, kai vaikas iš namų pabėga ir penkis kartus, o į visus šiuos pakartotinius pabėgimo atvejus yra reaguojama ir visi jie registruojami naujai. A. Bernatonytė teigė, kad didžioji dalis dingusių vaikų yra nepilnamečiai, nusprendę pabėgti iš namų dėl pačių įvairiausių priežasčių: šeimoje patiriamo smurto, krizės, noro maištaujant atkreipti į save dėmesį ir pan. Todėl vaikai dingsta ne tik iš rizikos grupėms priklausančių, bet ir iš pasiturinčių, tvarkingų šeimų.

Natalja Kurčinskaja pažymi, kad didžioji dalis vaikų dingimo priežasčių slypi būtent tėvų elgesyje su jais. O koks šių vaikų likimas? Specialistės teigimu, apie 90 proc. dingusių vaikų yra pabėgę iš namų arba pagrobti, įtraukti į prekybą žmonėmis, į seksualinį išnaudojimą, į visokias nusikalstamas veikas.

„Paaugliai susižavi internetiniais draugais, važiuoja susitikti su jais į nežinomas vietas. Taip nepilnamečiai, o ypatingai jaunos merginos, patenka į viešnamius, uždaromos privačiuose butuose, kuriuos tvarko, dirba buities darbus ir dar yra išnaudojamos seksualiai. Jauni vaikinai įtikinami arba priverčiami vykdyti nusikaltimus, užsiimti sukčiavimais“, - sako A. Bernatonytė. Nesiaiškinant nepilnamečių bėgimo priežasčių, atveriamas kelias dar didesnei nelaimei. „Kiekvienas atvejis yra labai svarbu, nepaisant to, kad skelbiama kaip pabėgimas iš namų. Vaikas gali tris kartus pabėgti ir ketvirtą nebegrįžti. Nėra nesvarbių vaikų dingimų - į visus atvejus reikia reaguoti ir nenumoti ranka“, - teigia A. Bernatonytė.

Ką daryti dingus vaikui?

Jeigu žmogus nori pranešti apie dingusį vaiką, paskambinus į karštąją liniją, atsiliepia 112 dispečeris. Nepasimeskite - paprašykite sujungti su konsultantu“, - informuoja A. Bernatonytė. L. Malinovskaja pamini kelias aplinkybes, kai pranešti apie dingusį vaiką reikia nedelsiant: „Jei vaikui yra reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir be suaugusiojo nepilnamečiui yra nesaugu palikti namus. Kitu atveju, kai vaikas anksčiau buvo užsiminęs apie psichologines problemas, savęs žalojimą ar savižudybę.

Ekspertai pažymi, kad dingus žmogui, o ypač mažamečiam vaikui, itin svarbus yra viešumas: svarbu dalintis naujausiomis dingusio asmens nuotraukomis, kad jį būtų galima kuo lengviau atpažinti. Tačiau pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar ieškomas asmuo tikrai dingo, ar jo nėra kartu su draugais arba giminaičiais. Jeigu atsakymas neigiamas, būtina sužinoti kur ir su kuo vaikas buvo pastebėtas paskutinį kartą, būtina susisiekti su jo draugais, mokytojais, sužinoti, kada, kur, su kuo išėjo po pamokų, ar buvo mokykloje, koks buvo jo/jos elgesys. Ieškant dingusio asmens reikia išnaudoti visas ryšio priemones, tiek mobilųjį telefoną, tiek socialinius tinklus ir pan. Taip pat reikėtų susisiekti su ligoninių priėmimo skyriais, pasiteirauti apie neatpažintus asmenis, kurie atitinka ieškomojo aprašymą.

Policija sako, jog gavusi pranešimą apie dingusį žmogų visada reaguoja vienodai - nedelsiant pradeda paieškas. Vis dėlto, tolimesni veiksmai priklauso nuo pateiktos informacijos. Jeigu paauglys yra linkęs bėgti iš namų ir tai daro jau kažkelintą kartą, paieška vykdoma vienaip. Tačiau jeigu mažamečio dingimas yra pirmas ir netikėtas, atvejis dažniausiai reiškia ypatingą situaciją, galimą nelaimę ar nusikalstamą veiką.

Pagalbos linijos ir parama

Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje (ES) veikia nemokamas pagalbos telefonas 116 000, skirtas pranešimams apie dingusius vaikus. Šia paslauga galima pasinaudoti nuo 2014 metų, bet kuriuo paros metu, 7 dienas per savaitę. Karštosios linijos internetiniame puslapyje skelbiama, kad į ją gali kreiptis tiek dingusio vaiko artimieji, tiek pabėgę, pasiklydę ar pagrobti vaikai, tiek visuomenės nariai, turintys informacijos apie dingusį vaiką. DŽŠPC, nevyriausybinė organizacija, veikianti nuo 1996 m. prisideda prie dingusių vaikų paieškos ir teikia kaip niekad tokiais atvejais reikalingą emocinę ir psichologinę pagalbą šeimai ir artimiesiems. „Mes taip pat turime pagalbos liniją dėl dingusių vaikų 116 000. Ji veikia trisdešimt dviejose Europos Sąjungos šalyse ir skambinti galima visą parą. Jei norima tik pasikonsultuoti kažkokiais jums rūpimais klausimais, tai tiesiog paprašykite, kad jus sujungtų su mūsų linijos 116000 konsultantais. Taip pagalbos ar konsultacijos ieškantis žmogus bus sujungtas su mūsų centre dirbančiu konsultantu.“

„Amber Alert“ sistema

Jei yra žinių, kad vaikui gresia reali grėsmė, policija gali aktyvuoti „Amber Alert“ sistemą, skirtą dingusių vaikų paieškai. Gyventojams buriantis į Kaune dingusios 9 metų mergaitės paieškas, iškilo klausimas, kodėl policija nenaudoja „Amber Alert“ sistemos, skirtos dingusių vaikų paieškai. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis paaiškino, kada ši sistema pasitelkiama paieškoms ir kodėl ji nenaudojama šiuo metu. „Dingusių vaikų paieška skubios vaiko paieškos sistemoje skelbiama, kai iškyla reali ar tikėtina grėsmė dingusio vaiko gyvybei ir sveikatai, t. y. kai yra duomenų, kurie pagrįstai leistų spręsti, kad vaiko dingimas yra susijęs su tyčine trečiųjų asmenų veika (pagrobimas, kūno sužalojimas, nužudymas, laisvės apribojimas ir pan.), ir jei vaiko gyvybei ar sveikatai kyla grėsmė dėl kitų priežasčių. Sprendimą paskelbti paiešką per „Amber Alert” sistemą priima tyrėjas, tiriantis bylą. Paskelbus tokią paiešką, informacija savo telefonuose gauna tam tikroje nurodytoje vietovėje esantys žmonės. „Šiuo atveju tokio pagrindo nebuvo, kadangi informacija su mergaitės nuotrauka buvo išplatinta ir žaibiškai paplito tiek žiniasklaidos priemonėse, tiek soc. tinkluose. Paprastai mes naudojame savo socialinių tinklų kanalus, kurie turi daug sekėjų, ir juose informacijos pasiekiamumas yra labai didelis. Taip pat visą informaciją skelbiame per žiniasklaidos priemones“, - teigė R. Matonis. Anot policijos atstovo, Lietuvoje „Amber Alert“ nuo 2018 metų, kai ji buvo įdiegta, panaudota tik vieną kartą, kai Kaune tėvai pagrobė tris savo vaikus iš vaikų gerovės centro.

Socialiniai tinklai paieškose - ir gėris, ir prakeiksmas

Skaitmeniniame amžiuje gyventojų paieškas ženkliai pagreitina socialiniai tinklai. Paskelbus informaciją apie dingusį asmenį, žmonės ja aktyviai dalinasi, todėl didėja tikimybė dingusįjį surasti. A. Bernatonytė pasakoja, kad būtent tokiu būdu gruodžio pabaigoje buvo surasta viena moksleivė. Kita vertus, socialiniai tinklai gali tapti kanalu plisti melagienoms. Jau dabar dėl dingusios 9-metės paieškų skelbiama nepatvirtinta informacija. Viešojoje erdvėje pasirodžius versijai, kad mažametė galėjo būti pagrobta automobiliu, dalis gyventojų ėmė savavališkai viešinti transporto priemonių numerius, patys tikrinti automobilius ir privačius pastatus. Dėl to ir policija, ir organizacijos ragina informaciją vertint itin kritiškai. „Srautas yra didžiulis, todėl jį reikėtų filtruoti - nesidalinti viskuo masiškai. Geriau viena patikima žinia, negu masė nepatikimos“ - pažymi A. Bernatonytė. Paklausus, ką turi omenyje, sakydama patikima žinia, A. Bernatonytė išskyrė policijos, paiešką vykdančių organizacijų informaciją. Tą patį akcentuoja Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK). „Nuolat matome ir girdime, patys gauname daug informacijos apie dingusią mažametę, tačiau didžioji jos dalis - neatitinka realybės. Labai norime paprašyti neskleisti nepatikrintos informacijos, susilaikyti nuo patarimų gausos, leiskime specialistams dirbti savo darbą, patikėkite - visi norime, kad mergaitė kuo greičiau atsirastų sveika ir gyva, visi dėl to darome geriausia, ką galime. Taip pat labai rekomenduojame pasikliauti tik oficialia informacija. Internete plinta daug melagienų, nepatikrintų žinių, tad būkime budrūs ir sekime tik oficialius naujienų šaltinius“, - skelbia LRK.

Kaip apsaugoti vaikus ir vykdyti prevenciją?

Didžiausias darbas turi būti padarytas dar iki nelaimės. Tai - švietimas. „Noriu pabrėžti, kad visuomenė, ugdymo įstaigos ir tėvai turėtų reaguoti ne tik tada, kai įvyksta kažkokia nelaimė, bet visada šviesti ir informuoti vaikus, į ką jie turėtų atkreipti dėmesį, kaip pasisaugoti. Pavojus slypi ne tik elektroninėje erdvėje, bet ir gatvėje. Tai nebūtinai turėtų būti kažkoks įtartinas žmogus - gali būti labai draugiškas ir visuomenėje gerbiamas asmuo“, - pabrėžia Dingusių žmonių šeimų paramos centro darbuotoja.

• Suteikite vaikams pagrindinę saugumo informaciją. Vaikai turėtų žinoti savo gyvenamąją vietą, kad galėtų ją pranešti, jei pasiklystų. Išmokykite vaikus, kaip susisiekti su policija ar kitomis tarnybomis, kai prireikia pagalbos.
• Aiškiai nurodykite ribas, ką vaikai gali ir ko negali daryti. Pasakykite, kur jie gali eiti be priežiūros, su kuo gali bendrauti, ir ką daryti, jei jiems kas nors kelia nerimą.
• Susitarkite dėl susitikimų vietos. Pasirinkite aiškią vietą, kur susitikti, jei esate viešoje erdvėje (prekybos centre, parke) ir netyčia pasimesite.
• Naudokitės technologijomis. Vaikams, turintiems išmaniuosius telefonus ar išmaniuosius laikrodžius, įdiekite programėlių, pavyzdžiui, programėlę „Findmykids“, kad žinotumėte tikslią savo vaiko buvimo vietą, gautumėte pranešimų, kai vaikas pakeičia vietovę ar vietą, ir nedelsdami susisiekite su juo.
• Kurkite pasitikėjimu grįstą tarpusavio ryšį, nevenkite pokalbių apie saugumą. Vaikai turėtų jaustis saugūs pranešdami tėvams, jei kas nors mažuosius trikdo arba kelia įtarimą. Periodiškai kalbėkitės apie saugumą.
• Stebėkite aplinką. Žinokite, kur yra vaikai, su kuo jie bendrauja, ir kiekvieną kartą aptarkite jų planus, kai jie eina iš namų. Stebėkite vaikų veiklą internete.
• Sukurkite „kas, jeigu...“ scenarijų. Paaiškinkite vaikams, kad, jei pasiklys, jie turėtų kreiptis į policininką, apsauginį ar parduotuvės darbuotoją.

Dingusių vaikų statistika Europoje - dar labiau gąsdinanti

Europoje kasmet dingsta 250 000 vaikų, o tai reiškia, kad kas dvi minutes dingsta po vieną vaiką. Vien 2022 m. į 116 000 Europos karštųjų linijų, skirtų dingusiems vaikams, kreipėsi 70 855 asmenys. Dauguma šių atvejų buvo susiję su iš namų pabėgusiais vaikais: jie sudarė 66 proc. visų naujai užregistruotų atvejų. Dar 24 proc. atvejų buvo susiję su tėvų pagrobimais.

Dingusių vaikų skaičius ypač neraminantis yra Prancūzijoje. Vienoje naujausių ataskaitų yra teigiama, kad 2022 m. Prancūzijoje kas 12 minučių dingdavo po vieną vaiką. Prancūzijos vidaus reikalų ministerija skelbė, kad 2022 m. buvo pranešta apie 43 202 nepilnamečių dingimą. Ataskaitoje teigiama, kad 37,9 proc. šių vaikų yra jaunesni nei 15 metų. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad nuo 2018 m. 3,6 proc. padaugėjo iš namų pabėgusių jaunesnių nei 15 metų vaikų. 41 518 iš šių vaikų buvo paskelbti pabėgusiais iš namų, 1 140 atvejų buvo susieti su netikėtu dingimu. Statistika iškalbinga - Europoje kiekvienais metais dingsta apie 300 000 vaikų, Lietuvoje registruojama apie 2 000-2 500 nepilnamečių dingimo atvejų.

Lietuvių, kurie dingo būdami paaugliais, istorijos

Kai kurie lietuviai iki šiol nerasti. Nevyriausybinė dingusių asmenų paieškos organizacija „Doe Network“ skelbia jų pavardes.

• 1994 m. dingo 15-metė Monika Malinauskaitė. Paskutinį kartą mergina buvo pastebėta 1994 m. birželio 16 d. išvykstanti iš savo gyvenamosios vietos Klaipėdoje. Išeidama ji paprašė šeimos narių palikti raktus pašto dėžutėje, kad grįžusi rastų. Nuo to laiko Monika su šeima nesusisiekė. Motinos teigimu, anksčiau mergina niekada nebuvo pabėgusi iš namų. Dingimo metu Monika neturėjo paso, nes jai buvo tik 15 metų.
• 1997 m. gegužės 12 d. dingo 14-metis Romas Cironka. Paskutinį kartą matytas Vilniuje. Pagal viešai skelbiamą informaciją, nežinoma, kaip paauglys buvo apsirengęs, kokių turėjo daiktų.
• Tais pačiais metais ir tą pačią dieną Vilniuje dingo kitas paauglys - 12-metis Andrej Kurčinskij. Teigiama, kad 1997 m. gegužės 12 d. berniukas išėjo į kiemą ir nuo to laiko jo niekas nematė.

Ingos ir jos dukters dingimo istorija

Lietuvą sukrėtė istorija, apie tuomet 37-erių Ingos ir jos trimetės dukters dingimą. Moteris esą pagrobė vaiką po skyrybų su vyru italu. Tiesa, I. Sala dar prieš pradėdama slapstytis pasakojo apie sutuoktinio smurtą ir patyčias. Prieš trejus metus Inga Sala pasakojo, kad su dukrele gyvena Lietuvoje, o savo vyresniojo sūnaus jau tuomet nematė pusantrų metų. Anot moters, italas tėvas laiko savo vaiką lyg kokį įkaitą. Pasinaudojęs pinigais, įtaka ir brangių advokatų paslaugomis, vyras per teismus išsikovojo pilną sūnaus globą ir išsivežė jį atgal į Italiją.

Motinos išgyvenimai ir baimės

Kaip 2024 m. laidoje „TV Pagalba“ pasakojo Ingos mama Rita, sutuoktinių skyrybos buvo ilgas ir sunkus procesas. Rita kėlė teoriją, kad teismas buvo papirktas ir tik dėl to sprendimą priėmė italo Michele naudai. Rita tikino, kad nebuvo jokio preteksto teismui ir advokatams stoti į vyro pusę, nes Inga buvo gera mama. „Viskas buvo į vienus vartus ir dėl to aš pagalvojau, kad jis ją užmušė“, - pasakojo Rita. Po teismo, kurio metu vaikų globa buvo priteista tėvui, mama Inga dingo. Praėjo 10 dienų po teismo sprendimo, kai Rita sulaukė skambučio iš privataus numerio. Telefone Rita išgirdo savo dukters Ingos balsą: „Labas, mamyte, tave su mamyčių diena, - jautrų skambutį prisiminė Rita. - Tu manęs neieškok, jeigu man bus kas nors ne taip, tau praneš. Ramiai sau gyvenk“, - tą dieną Inga taip pasakė savo mamai. Iki skambučio, tas dešimt dienų, Rita gyveno nežinioje ir šį laikotarpį vos išgyveno - skausmas po dukters ir anūkės netekimo buvo nežmoniškas. Žinodama apie buvusio vyro smurtą mama kėlė teorijas, kad Inga jau gali būti nebegyva. Kai buvo paskelbta Ingos paieška, policija daugybę kartų vyko apklausti Ritos. Kiekvieną kartą pamačiusi pareigūnus Rita galvojo, kad jie atvyko pranešti apie dukters mirtį.

Buvusio Ingos vyro liudijimas

Laidos „TV Pagalba“ prodiuseriams pavyko susisiekti su italu Michele’iu. Jis sutiko papasakoti apie tai, koks jo gyvenimas yra dabar. „Šiuo metu nežinau, kur yra mano dukra. Tik žinau, kad ir Italijos, ir Lietuvos policija ieško jos. Gaila, kad apie ją jokių žinių. Lietuvos policija sako, kad ji turėtų būti Lietuvoje. Aš labai dėl to jaudinuosi, mano sūnus irgi labai jaudinasi dėl savo sesers“, - telefonu pasakojo buvęs Ingos vyras. Vyras teigė, kad jis negalvoja taip, jog jo vaikai turėtų augti tik su juo. „Mano buvusi žmona nusprendė išvykti į Lietuvą ir pradėti skyrybas. Italijos institucijos nusprendė, kad vaikai turi augti Italijoje. Sunku pasakyti, man taip pat labai liūdna, nes jau 3 metus nemačiau savo dukters. Norėčiau jai pasakyti tą patį, ką sakiau paskutinį kartą - kad mūsų vaikai turi augti ir gyventi kartu ir iš tikrųjų aš niekada nenorėjau, kad mano sūnus augtų be savo motinos“, - pasakojo Michele’is.

Nuo teisėsaugos besislapstančios Ingos Salos atviravimas

„TV Pagalbos“ komandai taip pat pavyko susisiekti ir su nuo 2023 m. gegužės besislapstančia Inga. Po ilgos tylos Inga atsiuntė žinutę apie save: „Mano vardas - Inga Sala. Šiuo viešu pareiškimu kreipiuosi į visus neabejingus žmones, nes mano byloje padarytos rimtos teisės taikymo ir įrodymų vertinimo klaidos, kurios turėjo drastiškas pasekmes mano vaikams ir man pačiai. Nuo 2018 m. aš su savo sūnumi faktiškai gyvenau Lietuvoje. Čia dirbau 2019 m., čia sūnus lankė darželį, gavo medicininę priežiūrą. Buvo mokami komunaliniai mokesčiai, turėjome namus. 2020 m. Lietuvoje gimė mano dukra. Visas nėštumas ir jos medicininė priežiūra vyko išimtinai Lietuvoje, buvo gaunamos socialinės išmokos. Tai buvo realus mūsų gyvenimo centras dvejus metus. Nebepakeldama nuolatinio smurto šeimoje, kuris patvirtintas teismo psichologo ir psichiatro ekspertizės, 2020 m. spalio mėnesį kreipiausi į Kauno teismų rūmus dėl ištuokos. Tik po to vaikų tėvas pateikė prašymą dėl jo neteisėto išvežimo iš Italijos. Iki tol dvejus metus nebuvo jokio ginčo dėl vaikų gyvenimo Lietuvoje. Tačiau skyrybų bylos priėmimą vilkinę teismai vėliau atsisakė jurisdikcijos. Nutraukta santuoka, kuri buvo sudaryta Lietuvoje. O nagrinėjant Hagos vaikų grobimo bylą teismai padarė išvadą, kad mano gyvenimo centras buvo dvejose valstybėse - Lietuvoje ir Italijoje. Tokios išvados pažeidžia Europos Sąjungos teisę. (...) 2021 m. buvo priimtas teismo sprendimas, kad mano vaikų įprastinė gyvenamoji vieta yra Italijoje, nes aš, teismo nuomone, gyvenu Lietuvoje ir Italijoje, o vaikų tėvas - tik Italijoje. Kad priimtų šį sprendimą, teismas rėmėsi dokumentais, kurie vaikų tėvo buvo pateikti italų kalba, neversti. (...) Priimti sprendimai skaudžiai paveikė mano vaikus. Teismai privalėjo įvertinti, ar vaikų išvežimas nesukels rimtos rizikos fizinei ir psichologinei žalai. Tačiau tai nebuvo padaryta. Taip pat man teko patirti visišką finansinį sužlugdymą. Lietuvos teismai man skyrė 100 eurų baudą į dieną už teismo sprendimo nevykdymą dėl dukros, o Italijoje, remiantis išimtinai Lietuvos sprendimo nutartimi, vaikų globa išimtinai perduota tėvui. Nors Lietuvoje buvo bandyta mane nuteisti dėl grobimo, Kauno apylinkės teismas 2020 m. neskundžiama nutartimi išaiškino, kad nebuvo nei grobimo, nei neteisėto laikymo. Taip pat nebuvo daroma kliūčių tėvo ir vaikų bendravimui“, - žinutėje sakė Inga Sala. Mama po 3 metų tylos išgirdo dukters balsą: „Šokas ir kažkiek džiaugsmo, kad ji yra gyva ir sveika. Bet gal šis įrašas labiau pabrėžia mūsų bejėgiškumą, nes laikas eina, o niekas nesikeičia“, - sakė Rita.

tags: #be #zinios #dinge #vaikai

• Reikalavimai darželio vadovui
• Plaukimo pamokos vaikams: Panevėžys
• Išsamus batukų mezgimo gidas
• Kūdikio vystymasis nėštumo metu
• Mokymasis per žaidimus