Vaiko globa yra aktuali tema Lietuvoje, ypač šeimoms, susiduriančioms su iššūkiais, dėl kurių tėvai negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Tai gali būti priklausomybės, sveikatos problemos, išvykimas į užsienį ar abejingumas. Dažnai artimiausi giminaičiai, tokie kaip seneliai ar krikštatėviai, imasi globoti vaikus. Tačiau norint teisiškai įteisinti globą, reikalingas oficialus procesas per atitinkamas institucijas. Šiame straipsnyje aptariamas vaiko globos teisinis reglamentavimas Lietuvoje, reikalavimai globėjams, finansinė parama ir kitos svarbios nuostatos.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) apibrėžiama kaip likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui. LR civilinio kodekso (LR CK) trečios knygos XVIII skyriuje nustatyta, kad vaiko globos (rūpybos) tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaiko globos uždaviniai suformuluoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse detaliau pagrindžia vaiko globos tikslą: sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveiką ir išsivystymą; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (LR Civilinis kodeksas, 2000).
Vaiko globa šaltiniuose apibrėžiama įvairiai, L. Jovaiša aiškinamajame pedagogikos terminų žodyne vaiko globą vadina - dėl kurių nors priežasčių tėvų globos netekusių vaikų valstybinė jų teisių apsaugos ir auklėjimo forma. Vaikai auginami, auklėjami kūdikių ir vaikų namuose, internatinėse mokyklose, padedama juos įsūnyti, įdukrinti, teikiama materialinė parama ir t.t. (Jovaiša, 1993).
Yra dvi pagrindinės globos formos:
Vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigiasi, kai vaikas grąžinamas tėvams, sulaukia pilnametystės (arba emancipuojamas), nustatoma nuolatinė globa (rūpyba), įvaikinamas arba susituokia. Tačiau laikinoji globa nesibaigia automatiškai, turi būti priimamas laikinąją globą (rūpybą) įsteigusios institucijos sprendimas. Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) pasibaigia, kai vaikas sulaukia pilnametystės, įvaikinamas, susituokia ar yra grąžinamas vaiko tėvams.
Bendroji taisyklė, kad vaiko globėjas (rūpintojas) turi gyventi kartu su globotiniu (rūpintoju) tiek savo, tiek vaiko gyvenamoje vietoje. Jeigu nustatoma vaikui laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal to rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą.
Vaiko globa pastaruoju metu tampa viena iš aktualiausių vaiko gerovės klausimų, tokius pasikeitimus įtakoja ekonominės, socialinės, politinės besikeičiančios visuomenės sąlygos. Daugeliui šeimų, auginančių vaikus, reikalinga psichopedagoginė ir socialinė parama bei pagalba.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta, kad vaiko globėju gali būti skiriamas fizinis arba juridinis asmuo. Juridiniu vaiko globėju gali būti šeimyna, valstybinė vaikų globos institucija, savivaldybės pavaldumo vaikų globos namai (grupė) ir įvairių tipų nevalstybiniai vaikų globos namai. Siekiant užtikrinti vaiko globos tikslo ir uždavinių įgyvendinimo organizuojant vaiko globą yra būtina laikytis vaiko globos nustatymo principų.
Vaiko globos formos:
Ne kiekvienas asmuo gali tapti vaiko globėju. Įstatymai numato aiškius reikalavimus, siekiant užtikrinti vaiko gerovę:
Taip pat negali būti vaiko globėju asmuo, kuris teistas už tyčinius nusikaltimus, sergantis chronišku alkoholizmu, narkomanija, psichinėmis ar kitomis ligomis.
Pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko artimieji giminaičiai - senoliai, broliai ir seserys, vaiko tėvų broliai bei seserys (LR Vaiko globos įstatymas, 1998), tačiau jei tai atitinka vaiko interesus. Taip pat turėtų būti siekiama, kad vaikas būtų globojamas šeimoje ir būtų neišskiriamas su broliais ir seserimis, nebent tai pažeistų vaiko interesus.

Norint tapti vaiko globėju, reikia atlikti šiuos veiksmus: kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) teritorinį skyrių pagal gyvenamąją vietą ir pateikti reikiamus dokumentus, įskaitant medicininę pažymą (forma Nr. 079/a).
Globėjo (rūpintojo) pareigos globotiniui (rūpintiniui) iš esmės sutampa su tėvų pareigomis savo vaikams. Vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, kadangi yra vaiko atstovas pagal įstatymą. Globėjas turi teisę sudaryti globojamo vaiko vardu ir interesais visus būtinus sandorius.
Vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo globėjas (LR CK 6.275 str.). Už nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytą žalą atsako rūpintojas tik kai nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti (LR CK 6.276 str.). Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais.
Globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto. Nuo 2025 m. numatomi pokyčiai dėl globos išmokų. Priėmus Išmokų vaikams įstatymo pataisas (XIIP-2865), šeimos vykdomai vaiko globai (rūpybai) užtikrinti už vaiką, būtų mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.
Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Tėvams suteikiama pagalba, skatinamas bendravimas. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė. Vaiko interesai yra svarbiausi, ir jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau.
Civiliniame kodekse yra įtvirtinta nuostata, kad likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje tik tada, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje. Tačiau dėl įstatymu nenustatytų palankių sąlygų globai šeimoje ar šeimynoje, institucinė globa išlieka „paklausi“ Lietuvoje.
Pažymėtina, kad tokios vaiko globos formos, kaip vaiko globa šeimynoje ir vaiko globa institucijoje - yra dosniau remiamos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Toks teisinis reglamentavimas sukuria nelygias sąlygas vaikų globai, neskatina vaikų globos šeimose, nors būtent vaiko globa šeimoje yra vertinama kaip labiausiai atitinkanti vaiko interesus. Todėl teikiamais įstatymo projektais siekiama labiau skatinti vaikų globą šeimose, palaipsniui atsisakyti finansiniu požiūriu brangesnės vaiko globos institucijoje.
Šeimynų įstatymo pataisomis (XIIP-2866) siekiama užtikrinti minimalias šeimynos dalyvio pajamas, kurios būtų prilyginamos Vyriausybės tvirtinamoms einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms, taip pat garantuoti finansavimą už vaiko poreikius atitinkančios socialinės globos teikimą. Kartu siūloma aiškiau reglamentuoti šeimynos ir savivaldybės tarpusavio santykius, numatant, kad, esant šeimynos dalyvio rašytiniam prašymui, savivaldybė jos nustatyta tvarka suteiktų finansinę pagalbą šeimynos naudojamo ar nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, naudojamo šeimynos veiklai, rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui. Teikiamu įstatymo projektu siekiama paskatinti vaiko globą šeimynose, sudarant palankesnes finansines ir materialines sąlygas joms veikti. Šiais pakeitimais taip pat siekiama visapusiškai užtikrinti Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybių įsipareigojimą teikti vaikui tokią apsaugą ir globą, kokios reikia jo gerovei.
Globos centrai atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą globėjams ir vaikams. Globos centras vykdo visas funkcijas, kurios išdėstytos Globos centro ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. Globos centro teikiama ir (ar) organizuojama pagalba - prižiūrimo, globojamo (rūpinamo), įvaikinto vaiko, budinčio globotojo, globėjo (rūpintojo), šeimynos dalyvių, įtėvių bei jų šeimos narių konsultavimo ir mokymo, atrankos, tarpininkavimo paslaugos, psichosocialinė pagalba, psichoterapija, intensyvi pagalba, laikino atokvėpio paslaugos, budinčio globotojo vykdomos veiklos kokybės vertinimas, pasirengimo globoti vaikus vertinimas, taip pat ir pakartotinis, pagal Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programą, patvirtintą VVTAĮT 2018 m. birželio 1 d.
Asmenims, norintiems tapti vaiko globėjais (rūpintojais), šeimynos steigėjais, dalyviais, budinčiais globotojais, įtėviais bei ketinantiems priimti vaiką laikinai svečiuotis ar teikti laikino atokvėpio paslaugą, ir kartu gyvenantiems jų šeimos nariams Globos centro vadovas ar jo įgaliotas asmuo įsakymu per 2 darbo dienas nuo jų kreipimosi raštu paskiria VVTAĮT atestuotus asmenis.
VVTAĮT atestuotas asmuo bendradarbiauja su VVTAĮT įgaliotu teritoriniu skyriumi, bendruomeniniais vaikų globos namais, vaikų globos namais ir šeimynomis, siekdamas užtikrinti geriausius globojamo (rūpinamo) vaiko interesus - parinkdamas geriausiai juos galintį tenkinti globėją (rūpintoją).
Budinčiais globotojais, globėjais (rūpintojais), šeimynos dalyviais gali tapti asmenys, atitinkantys Civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) ir šeimynos dalyviui keliamus reikalavimus, Socialinių paslaugų įstatyme budinčiam globotojui, Civiliniame kodekse vaikus globojančiai (rūpinančiai) šeimai ir Šeimynų įstatyme šeimynos steigėjui, dalyviui nustatytus reikalavimus. Asmenys, pageidaujantys globoti (rūpinti) be tėvų globos likusį vaiką, turi išklausyti mokymų pagal GIMK programą Pagrindinę dalį. Budintis globotojas privalo priimti vaiką bet kuriuo paros metu, vienu metu negali prižiūrėti daugiau kaip 3 vaikų. Bendras vaikų (su kitais šeimoje augančiais vaikais) skaičius budinčio globotojo šeimoje - ne daugiau kaip 6. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis tik išimtiniais atvejais, kai broliai ir seserys neišskiriami ir tai raštu suderinta su globos centru bei budinčiu globotoju.
Civilinio proceso kodekso pataisomis (XIIP-2868) siūloma aiškiau reglamentuoti bylų dėl įvaikinimo ir bylų dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo klausimus bei užtikrinti, kad šioms byloms teismuose būtų teikiamas prioritetas. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, iš 2014 m. nagrinėtų bylų dėl nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo 94 bylos pirmosi...

Išnykus grėsmės lygiams vaiko teisių apsaugos specialistai vertins kiekvieno konkrečio vaiko situaciją. Pirma, jeigu gavus pranešimą ir jį išnagrinėjus matoma, kad vaikui joks pavojus negresia, specialistai tiesiog baigs pranešimo nagrinėjimą. Antra, jeigu po situacijos vertinimo paaiškės, kad šeimai arba vaikui reikia tam tikrų paslaugų dėl šeimoje kilusių iššūkių, tuomet šeima bus nukreipiama į savivaldybę nustatyti, koks yra konkretus pagalbos poreikis. Trečia, jei išsiaiškinus situaciją bus fiksuotas realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei, tada bus nustatomas vaiko apsaugos poreikis, o vaikas bus apsaugomas arba pasitelkus giminaičių, kitų šeimai artimų asmenų pagalbą, arba apgyvendinus vaiką su abiem ar vienu iš tėvų krizių centre. Tokiu vaiko laikinosios priežiūros laikotarpiu su tėvais dirbs mobiliosios komandos specialistai, kurie sieks motyvuoti tėvus keisti elgesį su vaiku, atsisakyti priklausomybių, išspręsti vidinius konfliktus. Mobiliąją komandą sudaro psichologas, socialinis darbuotojas ir specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis.
Į teismą dėl tėvų teisių apribojimo bus kreipiamasi tik tuomet, kai bus išnaudotos visos kitos priemonės, bet tėvai nerodys jokių pastangų keistis ar keisti savo elgesį, dėl kurio išlieka realus pavojus vaiko saugumui. Vaiko situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai vertins pagal 2020 m. sausio 1 d. Vertinimas vyksta atmetimo būdu: pirmiausia vertinama, ar yra pagrindas nustatyti vaiko apsaugos poreikį pagal išvardintus rizikos veiksnius. Kartu bus privalu įvertinti šeimos stiprybes, kurios gali sušvelninti rizikos veiksnius. Jei apsaugos poreikio nėra, tada žvelgiama į rizikos veiksnius, kurie gali liudyti, kad šeimai, vaikui reikia paslaugų. Jeigu nepastebima ir tokių veiksnių, tada vertinimas baigiamas.
Vaiko tėvai, globėjai yra apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės požymių ir tai kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei. Jei apsvaigęs tik vienas iš tėvų ar globėjų, tuomet šis rizikos veiksnys svarbus, kai neapsvaigęs tėvas ar mama negali apsaugoti vaiko nuo jam pavojingo kito suaugusiojo elgesio. Tačiau kartu specialistai turės įvertinti šeimos stiprybes ir atsižvelgti, ar yra kokių nors rizikas neutralizuojančių veiksnių. Be to, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai rizikos veiksnius vertins pagal aplinkybes. Tarkime, rizika vaikui kur kas didesnė, jei agresyvų elgesį vaiko atžvilgiu demonstruoja abu tėvai, o ne vienas jų. Vaiko tėvai ar globėjai patiria sunkumų, dėl kurių negali tinkamai patenkinti vaiko poreikių, tačiau suvokia situaciją, yra atviri pagalbai, stengiasi keisti situaciją pagal galimybes. Reikia turėti mintyse, kad vaiko poreikiai yra ne tas pats, kas vaiko norai.
Gavę pranešimą apie smurtą prieš vaiką Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai į situaciją reaguoja greitai bet kuriuo paros metu - kai pranešimas gaunamas iš policijos, atvykstama per 1 valandą, kitais atvejais - ne vėliau nei per 6 valandas. Vertindami situaciją vaiko teisių apsaugos specialistai bendrauja su vaiku individualiai, prireikus be tėvų, jeigu vaikas pagal amžių ir sveikatos būklę yra pajėgus apibūdinti aplinkybes. Specialistai taip pat turi būtinai išklausyti vaiko tėvus arba globėjus. Kai atliekamas specialiųjų poreikių, raidos ar kitokių sutrikimų turinčio vaiko situacijos vertinimas, vaiko teisių apsaugos specialistai turi teisę pasitelkti psichologus, specialiuosius pedagogus ar kitus specialistus, kurie gali kompetentingai padėti išklausyti vaiką.
tags: #be #globos #likusio #vaiko #poreikiu #vertinimometodika