Kaip veiksmingai auklėti vaikus: bausti ar mokyti pasekmių?

Ar reikia bausti vaikus? Šis klausimas iškyla daugeliui tėvų. Tam, kad vaikas suprastų kas yra gerai, o kas blogai, jį bausti reikia. Klausimas vienas: kaip tai daryti? Žinoma, vadovaujantis protu. O ką reiškia “su protu”, štai ir išsiaiškinsime. Pirmiausia dar kartą prisiminkite, kodėl negalima vaikų auklėti smurtu.

Kodėl fizinės bausmės ir žeminimas yra nepriimtini?

Fizinės bausmės gali paskatinti fobijų atsiradimą, taip bausti vaikai užaugę gali turėti ne tik psichologinių, bet ir seksualinių problemų. Taip pat nevalia vaiko bausti jo draugų akivaizdoje - tai mažametį žemina ir skatina pačių įvairiausių kompleksų atsiradimą. Jeigu vaiką bausite jį žemindami, jūsų atžala taps piktu, depresijos kamuojamu žmogumi, kuriam gyventi bus tikra kančia. Todėl stenkitės bet kokia kaina susilaikyti nuo bet kokio atžalos pažeminimo, kad ir kaip nekaltai tai kartais atrodytų. Niekada nereikia ant vaiko šaukti.

Nevalia vaiko įžeidinėti. Visi žino posakį: jeigu žmogui 100 kartų pasakysi, kad jis “kiaulė”, tai 101-ąjį jis sukriuksės. Mažyliui labai skaudu girdėti iš mamos ar tėčio: tu - kvailys, nevykėlis, neklaužada ir t.t. Tai paprasčiausiai pavirs kompleksais ir baigsis užsisklendimu. Jokiu būdu negalima kenkti vaiko sveikatai - nei fizinei, nei psichinei.

Bausmė ar pasekmė: keičiame požiūrį

Labai nenoriai naudoju žodį - bausmė. Net ranka sunkiai klaviatūroje raides spaudo. Nemėgstu šio žodžio. Kodėl mes baudžiame vaikus? Už ką? Bandykime vietoj šio žodžio naudoti kitą terminą - pasekmė. Su šiuo žodžiu mums atsiveria visai naujas bendravimo su vaiku išmatavimas. Pasekmė yra labai aiškiai apibrėžta, matoma ir suprantama. Vaikus auklėja ne bausmės, o priežasties - pasekmės dėsnio demonstravimas. Visų pirma, savo elgesyje. Baudžiami vaikai išmoks susitaikyti su tuo, po kurio laiko išmoks ir įvykdyti tėvų valią, bet jie nebus nei socialiai, nei emociškai kompetetingi ir pasiruošę savarankiškam gyvenimui. Mokina jį bendražmogiškų vertybių - tokių kaip gerbti savo artimą, padėti jam, neužgaulioti kitų, nevogti, nenaudoti agresijos nei prieš save, nei prieš kitus, ugdo atsakomybės jausmą. Tik ar įmanoma visa tai išugdyti baudžiant vaiką? Tikrai ne. Geriausiu atveju - iš dalies.

Kaip veikia pasekmės?

Pavyzdžiui, vaikui persivalgius saldainių, pasekmė gali būti pilvo skausmas ar alergija, bet tai juk niekada nebus bausmė. Taip ir su nepageidaujamu vaiko elgesiu - jei vaikas netinkamai elgiasi tarp bendraamžių, jo elgesio pasekmė bus tai, kad kiti nenorės su juo žaisti ir draugauti. Ir būtent tai reikia vaikui nuo pat mažiausių jo dienų perteikti. Jam reikia suteikti rėmus, sudaryti taisykles - kada, kaip ir kodėl reikia vienaip ar kitaip elgtis ir kokios pasekmės jo laukia, jei jis nesilaikys taisyklių ar elgsis socialiai nepriimtinai.

Tarkim, teatre žiūrint spektaklį negalima kalbėti, nes 1) pats vaikas praleis žiūrimo spektaklio turinį; 2) trikdys kitus žiūrovus; 3) trugdys aktoriams scenoje. Vaikui turėtų būti aišku, kad jis atėjo žiūrėti spektaklio, o ne pasikalbėti, nes pasikalbėti jis galės po spektaklio. Jei vaikas teatre nesilaiko jam iš anksto nurodytų elgesio taisyklių, pasekmė gali būti išvedimas iš teatro salės. Tai ypač veiksminga, jei vaiko temperamentas trukdo jam nusėdėti vietoj. Tačiau vaikui būtina suteikti antrą šansą ir leisti grįžti žiūrėti spektaklį, jei jis pažada sėdėti ramiai. Suaugusiųjų pareiga tokiu atveju yra būtinai pagirti vaiko deramo elgesio suvokimą, t.y. jei jis sugebėjo ramiai išsėdėti.

Veiksmingos, ne smurtinės drausmės taisyklės ir patarimai

Bendrieji principai

• Patys blogiausi tėvai yra tie, kurie vaiką baudžia, tačiau dorai jam nepaaiškina, ką jis padarė ne taip, kad tokios bausmės nusipelnė. Jeigu atžala nusikalto, paaiškinkite jam, ką jis padarė ne taip.
• Tiksliai nustatykite taisykles, kurias pažeidus teks atsakyti.
• Neperlenkite lazdos.
• Nežeminkite vaiko. Kad ir kiek vaikui būtų metų, kad ir kaip prasikaltęs jis būtų, bausmė neturi būti pažeminimas.
• Nepamirškite vaiko pagirti ir neatimkite iš jo dovanų. Net jei mažasis iškrėtė didelę kiaulystę, bet paskui padarė ką nors gero, neignoruokite pagirtinų jo poelgių.
• Nesusikoncentruokite į vaiko prasižengimus. Jei už kažką nubaudėte, pamirškite tai, atverskite naują puslapį, daugiau neatsiminkite incidento ir nepriekaištaukite vaikui.
• Po nuobaudos, visada susitaikyk su vaiku. Apkabink jį, pamyluok, išsakyk, kaip tu jį myli ir vėl iš naujo ramiai, užtikrintai paaiškink kuo mažylis prasikalto ir kad taip daryti negalima.

Kada ir kaip bausti?

Jeigu nusprendei savo vaiką nubausti už nusižengimą, tą turi padaryti iš karto po nusižengimo. Vaiko atmintis skiriasi nuo suaugusiojo atminties. Vaikai sugeba pamiršti įvykius dienos bėgyje, nes jų mintys paprasčiausiai nukrypsta į kitus vaikiškus reikalus, taigi bausti jį vakare už tai, ką jis padarė ryte - beprasmiška.

Būtinai apibrėžk bausmės trukmę. Jeigu nusprendei nubausti vaiką, pastatydama jį į kampą, tai turi mažyliui paaiškinti, kiek laiko jis ten turės praleisti. Laikas turi būti nustatytas tiksliai. Pavyzdžiui: tu kampe pastovėsi 10 minučių ir pagalvosi apie savo elgesį. Kad vaikas suvoktų, kiek tai yra 10 minučių, prisuk žadintuvą ir pastatykite jį tame kambaryje, kur nubaustas vaikas. Paaiškink vaikui, kad kai žadintuvas suskambės, reiškia bus praėję 10 minučių ir bausmės laikas bus pasibaigęs, o tai reiškia, jis gali išeiti iš kampo.

Vaikas turi suprasti, jog yra baudžiamas. Statyti į kampą trejų metukų atžalą - betikslis reikalas. Aktyvus vaikas iš karto pradės vaikščioti po kambarį, o jūs dar labiau supyksite dėl nevykusios bausmės. Palikite jį vieną kambaryje ir kurį laiką nekreipkite dėmesio į jo isterijas. Ir jokias būdais neatsakykite tuo pačiu. Geriau po kurio laiko užeikite ir paklauskite: nusiraminęs supratai, kodėl taip negalima elgtis?

Ką nors uždrauskite. Tai pats nekalčiausias, tačiau veiksmingiausias būdas vaiką nubausti. „Jeigu ožiuosies - atimsiu mylimiausius žaisliukus“, „Žaisi su mamos kosmetika - nebus animacinių filmukų“, „Praleidinėsi pamokas - dviračio nepirksim“.

Kai vaiką barate, nelipdykite jam etikečių, nesakykite, kad jis netikėlis, kad nieko kito iš jo nesitikėjote. Stenkitės išsakyti nepasitenkinimą iš savo pusės, pabrėždami, kaip jaučiatės, kai jis netinkamai elgiasi. Pokalbį galite pradėti frazėmis „Man nemalonu…“, „Man skaudu…“, „Aš supykau…“. Nesakykite vaikui, kad jis „blogas, nesumanus“, sakykite - „negerai pasielgei“ ar pan.

Kada nebausti ir ko vengti?

• Iki 2-jų metų apskritai neverta mažylio bausti. Šis laikotarpis turi būti apgaubtas tik švelnumu ir meile, o taip pat ir kantriais aiškinimais. Tik tuomet mažylis pradės suprasti jūsų šeimoje nustatytas taisykles.
• Kaip bausti vaiką, jeigu tu pati davei ar leidai mažyliui paimti kokį nors daiktą, o jis jį sulaužė? Niekaip! Vertėtų kantriai paaiškinti, kas gi tam daiktui atsitiko ir kad taip elgtis su juo negalima. Neturėtum kelti balso, net jeigu tas daiktas labai brangiai kainuoja arba yra tiesiog emociškai labai brangus. Šioje situacijoje nėra vaiko kaltės!
• „Nesuvalgysi košės - žaisti į lauką neisi.“ Čia jau labai paika tėviška manipuliacija, galinti pasibaigti vaiko virškinimo problemomis ir skaudžiomis ašaromis.
• Nepaverskite vaiko atpirkimo ožiu. Vaikas sudaužė vazą, o jūs visą valandą jam aiškinote, koks jis niekam tikęs nevėkšla. Nejaugi verta savo atžalą paversti atpirkimo ožiu, turinčiu atkentėti už tai, kad šiandien darbe jums buvo sunki diena?
• Bauskite, tačiau nelyginkite. Turbūt ne kartą vaikystėje teko iš savo tėvų išgirsti - na kodėl kiti vaikai kaip vaikai, o tu toks nesuvaldomas. Prisiminkite, kaip tą akimirką jautėtės. Bjauriai, tiesa? Todėl atžalos bausmė ir lyginimas su kitais yra visiškai nesuderinami dalykai.
• Nebauskite sergančio vaiko, taip pat kai jis valgo ir prieš pat nakties miegą, kai žaidžia, kai mokosi, po bet kokios dvasinės ar fizinės traumos.
• Prieš bausdami vaiką pagalvokite, ar tikrai jis siaubingai prasikalto. Galbūt jūs tiesiog buvote pavargę ir viskas jus erzino?
• Jei neaišku, bausti, ar ne, geriau nebausti. Jei dvejojate, ar mažylis nusipelnė bausmės, stabtelėkite ir pamėginkite jam paaiškinti kitaip.
• Jei vaikas kelis kartus nusižengė, bausti reikia vieną kartą, už viską iš karto, o ne po truputį už viską.
• Nevalia bausti vaiko už tai, kam jis dar nesubrendo. Berniukų savikontrolė formuojasi iki 21 metų, todėl 7 metų berniukui stokoti savikontrolės yra normalu. Ir duoto žodžio nesilaikyti dėl savikontrolės stokos - taip pat normalu.

Tėvų vaidmuo ir savikontrolė

Tu - suaugęs žmogus, o tai reiškia, kad turi sugebėti save kontroliuoti. Nepamirškite to. Jeigu tu to nemoki, tai kaip tada nori auklėti savo vaiką? Kalbėk griežtai, bet normaliu garsiniu diapazonu net ir tuo atveju, jei mažylis nuo žodžio “negalima” rėkia ir isterikuoja. Nereikia stengtis jį perrėkti. Taip tik dar pabloginsi padėtį. Dažniausiai vaikai pradeda šėlti dėl dėmesio trūkumo iš namiškių. Kažkaip juk reikia atkreipti dėmesį į save! Todėl, prieš vaiką baudžiant, išsiaiškink pati su savimi: dažnai patys tėvai būna nepagrįsto vaiko šėlsmo priežastimi.

Svarbu, kad pykčio būsenoje save kontroliuotų tėvai. Ar mes tą darome? Kai supykę grasiname vaikams ir kai mūsų pyktis kuria jiems bausmes? Vaikas, atėjęs į šį pasaulį, visais įmanomais būdais stengiasį jį pažinti. Jam viskas nauja. Jam norisi viską paliesti, patikrinti daiktų tvirtumą, išrinkti juos dalimis ir vėl sudėti. Kad įvairių nesusipratimų iškiltų kuo mažiau, šeimoje turi būti nustatytos taisyklės, su kuriomis mažylis turi būti supažindinamas nuosekliai ir kantriai, be agresijos.

Akcentuokime tinkamą vaiko elgesį, duokime jam dėmesio laiku ir nuosekliai, rodykime vaikui meilę, darykime su juo tai, kas jam svarbu. Kito kelio gyventi su vaikais darnoje nėra. Nevalia santykių aiškintis dažniau nei santykiaujame su vaikais. Retai namuose būnantis namuose tėvas yra retas vaiko baudėjas. O galėtų visai atsisakyti noro bausti vaiką. Mama privalo aprėpti vaiko nemalonias emocijas, nes vaikas yra mylimas bet koks, o ne tik geras. Kai vaikas praranda šį tikėjimą, jis pradeda elgtis nemaloniai, nes blogiau jam jau ir nebus. Tėvai įvairiai traktuoja vaikų baudimą - vieni baudžia atžalas tik kraštutiniu atveju, kiti nuolat apšaukia vaiką ar šlepteli jam per sėdynę. Ir jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos drausmindami ir mokydami Viešpatyje.

Ką bausmės iš tikrųjų moko?

Bausmės mus skatina daryti bet ką, kad išvengtume bausmės. Išmokstame išsisukinėti. Išmokstame meluoti. Jei pasakysiu, kad tai padarė kažkas kitas, gal išsisuksiu. Nuslėpsiu sugadintą daiktą - gal niekada niekas taip ir nesužinos? Bausmės moko, kad tas, kas gali nubausti - yra aukštesnio statuso, galingesnis. Dar išmokstam gyventi su baimės jausmu. Dėl baimės mes stengiamės išvengti bausmės. Mums atrodo, kad bausmėmis mokome tinkamo elgesio, o iš tikrųjų bausmėmis mes mokome paklusti mūsų nurodymams. Tokiu būdu mažina kūrybiškumą, problemų sprendimą. Baudimas už nepaklusnumą neišmoko savikontrolės.

Jei padarei klaidą, jei nesupranti, kas vyksta? kad supratai ir džiaugiesi, kad nepaklausė - išmoksti išvengti. Pasirodyti tokiu, kokiu nesi, kad tau būtų atleista. Vaikai retai pajėgia suprasti, kas buvo blogai, dėl ko yra baudžiamas. Bausti vaikus dėl savo pačių patirčių, ypatumų, įsitikinimų, įpročių. mums bloga nuotaika. Auklėjimas - tai kruopštus darbas. Atmink, kad tik nuo tavęs priklauso, koks bus tavo mažylis.

tags: #bausti #ar #nebausti #vaika

• Kaip išsirinkti porolono čiužinį
• Šiaulių lopšelis-darželis „Rugiagėlė“: bendroji informacija
• ar saugu vaikui taikyti bendrinę nejautrą gydant dantis?
• Ugdymo idėjos 5 metų vaikams
• kaip užtikrinti vaikų teises ir panaikinti vaikų darbą