Balys Sruoga: gyvenimas, kūryba ir asmenybės daugiabriauniškumas
Balys Sruoga (1896-1947) - lietuvių rašytojas, literatūros ir teatro kritikas, vertėjas, publicistas, profesorius. Balys Sruoga gimė Panevėžio apskrityje, Vabalninko valsčiuje, Baibokų vienkiemyje, gausioje ūkininkų šeimoje. Tėvai, šviesūs, laisvos dvasios valstiečiai, išleido į mokslus net keturis sūnus.
Apie Balį Sruogą jo žmona istorikė Vanda Daugirdaitė-Sruogienė ir kiti atsiminimų apie rašytoją autoriai ne kartą išsakė mintį, kad B. Sruogos asmenybė buvo daugiabriaunė. Vieni skaitytojai rašytoją pirmiausia mato kaip įkaitą už Lietuvos laisvę, kuris skaudžius likimo išbandymus, lagerio baisumus pergyveno pakelta galva, liko tvirtų įsitikinimų, nepalaužtos dvasios. Jiems Sruoga yra gyvenimo prasmės mokytojas, kuris tebedrąsina ištverti visus sunkumus ir nelaimes, skatina rūsčiausiais laikais pajusti savyje gyvybines galias. Kitiems Sruoga - „Dievų miško“ autorius, ironijos meistras.
Sruogos jaunystės laikotarpis prisimenamas kur kas rečiau, tačiau jis ne mažiau nustebina įvairiais paradoksais. Sruogą, poezijos rinkinio „Saulė ir smiltys“ autorių, dažnai įsivaizduojame kaip modernistą - maištininką. Tačiau studijų Vokietijoje metu Sruoga labiau atsiskleidė kaip romantiškų polėkių asmenybė, išsiskyrė dideliu jautrumu, greita nuotaikų kaita.
Studijos ir asmeninis tobulėjimas
Sruoga buvo sąmoningas, pareigingas studentas, tačiau jis pats sprendė, kaip tvarkyti savo studijas. 1921 m. gavęs pašalpą studijoms, B. Sruoga išvyko tęsti mokslų į Vokietiją, Miuncheno universitetą, kur studijavo slavistiką, teatro ir meno istorijas. Apgynęs diplominį darbą apie lietuvių ir slavų liaudies dainų ryšius, gavo filosofijos daktaro laipsnį.
Alpių kalnai rašytojui pirmiausia buvo laisvės erdvė, įkvėpdavusi kūrybai, leisdavusi išbandyti save, savo galimybes. Sruoga į kalnus kaip į visai kitą pasaulį pabėgdavo nuo jį slėgusios kasdienybės - „nuo margo pilko gyvenimo“. Sruoga ragino bičiulius iš Berlyno savaitgalį būtinai praleisti kalnuose. Kalnai buvo svarbiausia geros nuotaikos, nusiraminimo, užsimiršimo terapija.
Kūrybinis palikimas
Reikšmingiausias prozos veikalas - beletrizuotų atsiminimų knyga „Dievų miškas“ (parašyta 1945, išleista 1957). Ji sukurta 1945 m., per du mėnesius, besigydant Birštono sanatorijoje. Įspūdžiai koncentracijos stovykloje įkvėpė parašyti smarkiai nuo ankstesnių kūrinių besiskiriantį, ištisai juodojo humoro persmelktą atsiminimų knygą. Ji išsiskiria ironišku pasakojimo tonu, giliomis kultūrologinėmis įžvalgomis, atsiribojimu nuo asmeninių ir grupinių išgyvenimų.
| Kūrinio pavadinimas | Žanras | Metai |
|---|---|---|
| Saulė ir smiltys | Poezija | 1920 |
| Dievų takais | Poezija | 1923 |
| Milžino paunksmė | Drama | 1932 |
| Dievų miškas | Atsiminimai | 1945 |
Sruogų giminė ir Baibokų sodyba
Rašytojas gimė ir augo Biržų krašte, Baibokų kaime. Birutė Sruogaitė pasakoja, kad jos tėtis, Vytautas Boleslovas Sruoga, 2001 metais įkūrė B. Sruogos paramos fondą su tikslu atstatyti jame esančius pastatus. Sodyba yra puoselėjama ir gausiai lankoma, o ji pasakoja ekskursantams apie Balį ir jo tėviškę. Baibokų sodyba - tai vieta, kurioje galima pajusti tikrąją Sruogų dvasią.
Šiuo metu Balio Sruogos atminimas įamžintas ne tik muziejuose, bet ir literatūros tyrimuose bei populiariuosiuose kultūros renginiuose. Sruogos asmenybė, jungianti maištingą modernumą su giliu, jautriu žmogiškumu, išlieka svarbiu atspirties tašku nagrinėjant XX amžiaus Lietuvos kultūros istoriją.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
