Vaikų apsaugos klausimai: Seimo darbotvarkės ir balsavimo rezultatai
Šiame straipsnyje analizuojami Lietuvos Respublikos Seimo balsavimai ir priimti sprendimai, susiję su vaikų apsauga. Aptariami įvairūs teisės aktų projektai, nutarimai ir darbotvarkės klausimai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai liečia vaiko teisių apsaugą, socialinę paramą ir šeimos gerovę.
Seimo posėdžių darbotvarkės ir politinės pozicijos
Seimo posėdžių darbotvarkės atspindi įvairių teisės aktų projektų svarstymą, tarp kurių yra ir su vaikų apsauga susiję klausimai. Pavyzdžiui, buvo svarstomi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pasiūlymai išbraukti tam tikrus projektus iš darbotvarkės, taip pat Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pasiūlymai dėl kitų projektų. Šie pasiūlymai rodo skirtingas politines pozicijas ir nuomones dėl vaiko teisių apsaugos klausimų.
Seimo statuto pakeitimai taip pat turi įtakos vaiko teisių apsaugos procesui. Buvo svarstyti Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 15(3) straipsnio pakeitimo“ projektai. Šie pakeitimai gali turėti įtakos Seimo darbo organizavimui ir efektyvumui, o tai netiesiogiai veikia ir vaiko teisių apsaugos klausimų svarstymą.
Įstatymų pakeitimai ir socialinė apsauga
Seimas aktyviai dirbo keisdamas įvairius įstatymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su vaiko teisių apsauga. Ypatingas dėmesys skirtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimams. Seime buvo svarstomos įvairios pataisos, įskaitant R. Karbauskio, P. Urbšio, R. Baškienės ir kitų siūlymus. Galiausiai, įstatymo pakeitimai buvo priimti, o tai rodo Seimo siekį stiprinti vaiko teisių apsaugą.
Svarstyti projektai
- Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas.
- Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. I-1235 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas.
- Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 pakeitimai.
- Seimo nutarimas „Dėl Neformaliojo vaikų švietimo krepšelio finansavimo tęstinumo ir plėtros“.
Gyvenimo įgūdžių programos ir vertybiniai klausimai
Praėjusios savaitės antradienį Seimas atmetė opozicinių frakcijų siūlymą išbraukti lytiškumo ugdymo temą iš plačiai nuskambėjusios Gyvenimo įgūdžių programos (GĮP). Už įstatymo projektą balsavo 56 Seimo nariai, susilaikė - 23, prieš buvo 43 parlamentarai. Aurelijus Veryga atkreipė dėmesį į GĮP turinį ir mokytojų kompetenciją, teigdamas, kad norint pasiruošti toms temoms, turbūt reikėtų baigti atskirą aukštąjį mokslą.
Vaiko teisių apsaugos sistemos pokyčiai
Nuo 2020 metų pradžios buvo atsisakyta grėsmės lygių nustatymo, vietoje to pradėta vertinti vaiko situacija ir jo poreikiai. 2020 metais pradėjo veikti laikinosios priežiūros institutas, kuris padeda užtikrinti vaiko saugumą. Ėmus taikyti laikinosios priežiūros institutą, per metus 36-iais procentais sumažėjo vaikų laikinosios globos atvejų.
| Rodiklis | 2019 m. | 2020 m. |
|---|---|---|
| Gauti pranešimai | 32 105 | 39 430 |
| Smurto atvejų | Daugiau | 1002 mažiau |
Visuomenės nuomonė ir smurto atpažinimas
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, kasmet atliekamas visuomenės nuomonės tyrimas leidžia pastebėti, kaip keičiasi visuomenės nuostatos. Per pastaruosius ketverius metus bendras smurto supratimas padidėjo nuo 56 iki 64 proc. Tačiau 45 proc. suaugusiųjų vis dar mano, jog už netinkamą elgesį vaikams galėtų būti taikomos fizinės bausmės.
Vaiko teisių gynėjai nuolatos primena, jog skyrybų atvejais skiriasi pora, o ne tėvai, tad abu suaugusieji išlieka vaiko šeima bei turi lygias teises ir atsakomybes vaiko atžvilgiu. Vis dėlto, 30 proc. apklaustųjų situaciją, kai vaikas įtraukiamas į tėvų tarpusavio konfliktus skyrybų procese, smurtu nelaikė arba teigė, jog tai priklauso nuo situacijos.
tags: #balsavimas #vaiku #apsaugos #klausimu #rezultatai
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
