Reikalavimai gyvenimo sąlygoms Lietuvos globos įstaigose: nuo baldų iki higienos

Šiame straipsnyje aptariami gyvenamosios aplinkos normų reikalavimai, taikomi asmenims, gyvenantiems socialinės globos įstaigose Lietuvoje. Reikalavimų tikslas - užtikrinti vienodas minimalias sąlygas skirtingo pavaldumo socialinės globos įstaigose gyvenantiems asmenims, reglamentuoti stacionarių globos įstaigų veiklą, apibrėžti minimalius reikalavimus teikiamoms paslaugoms, efektyviau organizuoti įstaigos darbą ir užtikrinti globos įstaigų gyventojų bei darbuotojų teises ir pareigas. Šie reikalavimai taikomi stacionarioms socialinės globos įstaigoms, neatsižvelgiant į jų žinybinį pavaldumą.

Globos įstaigų paskirtis ir veiklos principai

Globos įstaigos savo veiklą organizuoja, vadovaudamosi steigėjo patvirtintais globos įstaigos nuostatais. Kiekvienai globos įstaigai ir jos struktūriniams padaliniams turi būti suformuluoti konkretūs tikslai ir uždaviniai. Už globos įstaigos darbą atsako globos įstaigos vadovas, pavesdamas užduotis kiekvienai struktūrai.

Stacionarios globos įstaigos paskirtis yra sudaryti žmogui kiek galima palankesnes sąlygas ir užtikrinti globos reikalingiems žmonėms kiek įmanoma kokybiškesnį gyvenimą, skatinti jų sugebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę. Atskirų tipų globos įstaigose (pagal teikiamų paslaugų specifiką) turi gyventi asmenys, kurių poreikis paslaugoms atitinka tos įstaigos tipą. Įstaigos gyventojai turi gauti kokybiškas bazines paslaugas be papildomo apmokėjimo. Pavyzdžiui, Kukarskės globos namai yra biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis - užtikrinti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą suaugusiems asmenims su negalia, dėl kurios jie negali gyventi savarankiškai, naudotis kitomis bendruomenės paslaugomis, ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra.

Kreipimosi tvarka ir reikalingi dokumentai

Dėl socialinių paslaugų skyrimo, kurias finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, Klaipėdos rajone gyvenantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, ar bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys kreipiasi raštišku prašymu, paštu ar elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje ar Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga).

Būtini dokumentai:

• Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas ar asmens tapatybės kortelė, ar leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiams) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta jo kopija.
• Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma, jei yra nustatytas pirmojo ir antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ir antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
• Specialiųjų poreikių (didelių arba vidutinių) lygio nustatymo pažymėjimas (specialiųjų poreikių nustatymo pažyma arba neįgaliojo pažymėjimas).
• Neįgalumo lygio arba dalyvumo lygio pažyma.
• Medicinos dokumentų išrašas (forma 027/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis. Pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo išduotas išrašas iš medicininių dokumentų (F027/a) nuo kurio išdavimo iki asmens apsigyvenimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai, yra saugomas asmens byloje.

Asmeniui pačiam kreipiantis tiesiogiai į dokumentus priimančią įstaigą, pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Įsitikinus asmens tapatybe, dokumentas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija nedaroma. Asmeniui kreipiantis paštu, teikiama teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Asmuo, pateikdamas prašymą elektroniniu būdu, patvirtina savo tapatybę naudodamasis Valstybės informacinių išteklių sąveikumo platforma (VIISP).

Svarbu žinoti - prašymas dėl laikino atokvėpio paslaugų pateikiamas 1 kartą per 24 mėnesių laikotarpį.

Poreikio nustatymas ir siuntimo išdavimas

Socialinių paslaugų poreikis nustatomas vadovaujantis 2006 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-94 „Dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintų asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos nuostatomis, atsižvelgiant į asmens dalyvumo lygį ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Visų pirma, kompleksiškai įvertinamas žmogaus amžius, organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės.

Prieš asmeniui atvykstant į Globos namus, Paslaugų skyrius išrašo siuntimą. Paslaugų skyriaus specialistas siuntimą per 3 darbo dienas nuo išrašymo dienos pateikia (išsiunčia) asmeniui (rūpintojui, globėjui), siuntimo kopiją pateikia Globos namams, į kuriuos asmuo vyksta. Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, yra parenkami pagal galimybes atsižvelgiant į asmens (globėjo, rūpintojo) pageidavimą. Išrašytas siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo asmeniui (globėjui, rūpintojui) dienos. Jei Globos namuose nėra laisvų vietų, asmuo yra įrašomas į asmenų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti valstybės Globos namuose, kurią sudaro ir tvarko Departamentas.

Asmuo (globėjas, rūpintojas, vienas iš suaugusių šeimos narių) yra atsakingas už nuvykimą į Globos namus. Į socialinės globos įstaigą nepriimami asmenys, kurie apgyvendinimo metu serga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamomis ligomis bei esant ūmiai psichozei.

Mokėjimas už socialines paslaugas

Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Finansinių galimybių vertinimas - asmens finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apima asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą.

Asmens, institucijos (Savivaldybės) skiriančios kompensaciją už socialines paslaugas ir Globos namų tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių), ar jo globėjo (rūpintojo), institucijos (Savivaldybės) skiriančios kompensaciją ir Globos namų sutartimi.

• Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų pajamų, jeigu asmens turto vertė yra mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
• Jei suaugusio asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 tūkst. eurų, o asmens turto vertė - 15 tūkst. eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5 tūkst.
• Mokėjimo dydis už trumpalaikę socialinę globą neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų.
• Asmenys, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykę iš socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio.

Lėšos, gautos iš gyventojų už gyvenimą globos įstaigoje, paskirstomos pagal patvirtintą tvarką. Metų pradžioje turi būti parengta ir pensionato vadovo patvirtinta gautų lėšų panaudojimo sąmata. Lėšos, gautos iš gyventojų už gyvenimą pensionatuose, naudojamos valstybės biudžeto lėšoms atstatyti ir pervedamos į biudžetinių lėšų atsiskaitomąją sąskaitą. Finansinėje atskaitomybėje gautos lėšos ir jų panaudojimas parodomos formoje Nr. 4a.

Minimalūs reikalavimai globos įstaigos pastatams ir aplinkai

Kiekviena įstaiga turi užtikrinti savo gyventojams saugią ir kokybišką aplinką, atitinkančią jų poreikius. Stacionarios socialinės globos įstaigos turi būti įsteigtos specialiai šiam tikslui pritaikytuose, pastatytuose ar rekonstruotuose pastatuose.

Projektuojamos patalpos turi būti derinamos pagal Valstybinės projektavimo priežiūros nuostatus ir turi atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančias statybos projektavimo normas. Dalis patalpų turi būti įrengtos ir pritaikytos žmonėms su fizine negalia (pagal 1994 m. Respublikinės statybos normos 154-93 „Gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai bei aplinka, pritaikyti žmonėms su fiziniais trūkumais“). Stacionarių socialinių globos įstaigų administracija turi užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką, rūpintis sukūrimu gyvenimo sąlygų, kiek galima artimesnių namų aplinkai.

Gyvenamosios patalpos ir baldai

Vietų skaičius stacionariose socialinės globos įstaigose apskaičiuojamas pagal lovų skaičių. Minimalus bendras gyvenamasis plotas vienam globos įstaigos gyventojui - suaugusiajam turi būti ne mažesnis kaip 9 m², o vaikui ne mažesnis kaip 11 m². Bendrą gyvenamąjį plotą sudaro: miegamųjų ir užsiėmimo kambarių, gyventojų maldos kambarių, koridorių, holų, vestibiulių plotai bei rūkomųjų patalpų plotai.

Miegamuosiuose kambariuose kiekvienam gyventojui turi būti pagrindiniai baldai: lova, spintelė, kėdė, o spinta ir stalas - keliems asmenims. Gyventojas kambaryje gali turėti ir savo asmeninius baldus ar kitus daiktus.

Specifinių higienos reikalavimų kontekste, minimalus plotas vienam paslaugų gavėjui gyvenamojoje patalpoje turi būti ne mažesnis kaip 5 kv. m. Gyvenamojoje patalpoje turi būti kiekvienam paslaugų gavėjui skirti baldai (lova, spintelė, kėdė, spinta ar atskira uždara spintos dalis), minkštas inventorius (čiužinys, pagalvė, antklodė), lovos skalbiniai (paklodė, čiužinio, pagalvės ir antklodės užvalkalai, lovatiesė), du rankšluosčiai.

Higienos patalpos

• Prausyklos: Turi būti atskiros vyrams ir moterims. 10-iai gyventojų turi būti skiriama ne mažiau kaip 1 praustuvas. Prausykloje turi būti rankšluosčių kabyklos, veidrodžiai, lentynėlės pasidėti asmeniniams higienos reikmenims, muilas ir elektrinis rankų džiovintuvas arba vienkartinės servetėlės.
• Tualetai: Turi būti atskiri vyrams ir moterims. Jie turi būti įrengti atskiromis kabinomis ir gerai ventiliuojami. 10-iai gyventojų turi būti skiriama ne mažiau kaip vienas klozetas. Turi būti įrengtos specialios kabinos asmenims su fizine negalia.
• Vonia/Dušas: Stacionariose socialinės globos įstaigose, kuriose nėra pirčių, turi būti įrengta ne mažiau kaip viena vonia arba dušas - 15 gyventojų, o kuriose yra pirtys, turi būti įrengta ne mažiau kaip viena vonia arba dušas - 30 gyventojų. Pirčių, vonių ir dušų patalpose turi būti įrengta pastovi arba kitokia papildoma kompensacinė įranga. Patalpos bei papildoma kompensacinė įranga turi atitikti higieninių normų reikalavimus. Kiekvienas įstaigos gyventojas turi būti išmaudytas ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Asmens higienos patalpų sienos, grindys turi būti nelaidžios vandeniui, tinkamos valyti drėgnu būdu, dezinfekuoti.

Kitos patalpos ir aplinka

• Valgykla: Valgykloje vienai vietai turi būti numatyta ne mažiau kaip 1,4 kv. m.
• Rūkymo patalpos: Patalpos rūkymui turi atitikti keliamus padidintos apsaugos nuo gaisro reikalavimus, turi būti gerai vėdinamos. Šiose patalpose negali būti greitai užsiliepsnojančių daiktų ir baldų, būtinos peleninės ir šiukšlių dėžės, atsparios ugniai.
• Teritorija: Taip pat svarbu, kad įstaigos teritorijoje būtų žalia veja, gėlynai, sodeliai, suoliukai, pavėsinės, takeliai pasivaikščioti ir žmonėms, naudojantiems vežimėlius. Suaugusių asmenų socialinės globos įstaigai priklausanti teritorija turi būti tvarkinga, valoma.

Higienos ir sveikatos reikalavimai

Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai higienos reikalavimai, taikomi suaugusių asmenų socialinės globos įstaigose Lietuvoje. Šių reikalavimų laikymasis užtikrina saugią ir sveiką aplinką tiek paslaugų gavėjams, tiek darbuotojams.

Bendrieji higienos reikalavimai

• Stacionarios globos įstaigos gali vykdyti veiklą tik turėdamos leidimą-higienos pasą, išduotą pagal nustatytas taisykles.
• Suaugusių asmenų socialinės globos įstaigai priklausanti teritorija ir patalpos, jose esantys įrenginiai turi būti saugūs, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
• Suaugusių asmenų socialinės globos įstaigoje turi būti įrengtos šios patalpos: gyvenamoji (-osios) patalpa (-os); maisto tvarkymo patalpa (-os) su valgykla ar virtuvė (-ės); valymo inventoriaus ir priemonių laikymo patalpa (-os) arba vieta (-os) jiems laikyti; tualetas (-ai); dušas (-ai) ar vonia (-ios).

Patalpų mikroklimatas ir kokybė

• Apšvietimas: Natūralios apšvietos koeficientas gyvenamosiose patalpose turi būti ne mažesnis kaip 0,5 proc. Visose suaugusių asmenų socialinės globos įstaigos patalpose turi būti įrengtas bendras dirbtinis apšvietimas. Gyvenamosiose patalpose papildomai įrengiamas vietinis dirbtinis apšvietimas.
• Mikroklimatas ir Oro Kokybė: Suaugusių asmenų socialinės globos įstaigos patalpose mikroklimatas ir oro kokybė turi atitikti nustatytus reikalavimus.
• Triukšmo Lygis: Triukšmo lygis suaugusių asmenų socialinės globos įstaigos patalpose turi neviršyti nustatytų normų.

Vandens kokybė

Tiekiamas šaltas ir karštas vanduo turi atitikti geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus. Suaugusių asmenų socialinės globos įstaiga ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi atlikti geriamojo vandens (šalto ir karšto) mikrobiologinį tyrimą legionelėms nustatyti.

Papildomi vandens tyrimai atliekami, kai vandens tiekimo sistema pradedama naudoti daugiau kaip po vieno mėnesio pertraukos, po vandens tiekimo sistemos rekonstrukcijos ar remonto, taip pat kai diagnozuojama susirgimų legionelioze.

• Jeigu 1 l vandens randama daugiau nei 1 000, bet mažiau nei 10 000 legionelių, turi būti patikrinama vandens tiekimo sistema, nustatoma galima vandens taršos priežastis ir šaltinis, koreguojamos esamos ir (arba) imamasi naujų legioneliozės profilaktikos priemonių.
• Jeigu 1 l vandens randama daugiau nei 10 000 legionelių, turi būti patikrinama vandens tiekimo sistema, nustatoma galima vandens taršos priežastis, vandens tiekimo sistema valoma ir padaroma nekenksminga, koreguojamos esamos ir (arba) imamasi naujų legioneliozės profilaktikos priemonių.

Visi legioneliozės profilaktikos ir vandens tiekimo sistemos rekonstrukcijos, remonto, valymo, nukenksminimo darbai turi būti registruojami Profilaktinių (techninių) priemonių (darbų) registracijos žurnale.

Patalpų priežiūra ir infekcijų kontrolė

Suaugusių asmenų socialinės globos įstaigos patalpos, jose esantys įrenginiai ir inventorius turi būti švarūs. Valymo, skalbimo ir dezinfekcijos priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį ir gamintojų nurodytas naudojimo instrukcijas. Tualeto, dušo patalpų ir įrangos paviršių dezinfekcijai naudojami autorizuoti biocidiniai produktai.

Paslaugų gavėjams duodami tik išskalbti, švarūs ir išlyginti lovos skalbiniai, rankšluosčiai, drabužiai. Lovos skalbiniai, rankšluosčiai, drabužiai turi būti keičiami juos sutepus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, o apatiniai drabužiai - vieną kartą per dieną. Minkštas inventorius turi būti išvalomas ar išskalbiamas jį sutepus ir prieš perduodant kitam paslaugų gavėjui.

Teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, būtina laikytis infekcijų kontrolės reikalavimų. Teikiant šias paslaugas susidarančios medicininės atliekos turi būti tvarkomos pagal nustatytas normas.

Užkrečiamųjų ligų židinių privalomasis aplinkos kenksmingumo pašalinimas atliekamas pagal nustatytą tvarką. Suaugusių asmenų socialinės globos įstaigos patalpose turi nebūti graužikų ir nariuotakojų, galinčių pernešti užkrečiamųjų ligų sukėlėjus.

Darbuotojų kvalifikacija ir personalo normatyvai

Personalas ir įstaigos gyventojai turi būti supažindinti su įstaigos darbo tikslais, taisyklėmis, darbo metodais, savo teisėmis ir pareigomis. Personalas privalo turėti reikiamą išsimokslinimą, kvalifikaciją ar licenciją pavestiems uždaviniams atlikti. Kiekvienam darbuotojui turi būti parengta pareiginė instrukcija. Globos įstaigos vadovas turi sudaryti sąlygas nuolat tobulinti darbuotojų profesinį bei kvalifikacinį pasirengimą.

Suaugusių asmenų socialinės globos įstaigų darbuotojai gali dirbti tik pasitikrinę sveikatą pagal nustatytą tvarką. Darbuotojai privalo gauti Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimus, nustatyta tvarka. Įstaigoje turi būti įmonės pirmosios pagalbos rinkinys, atitinkantis nustatytus reikalavimus.

Globos įstaigų darbuotojų skaičius planuojamas remiantis etatų normatyvais, kurie galioja atsižvelgiant į patvirtintus biudžeto asignavimus. Ateityje įstaiga turi siekti, kad administracijos ir ūkio personalas sudarytų ne daugiau kaip 30 proc. bendro personalo skaičiaus.

Sutarčių sudarymas ir išvykimas iš globos įstaigos

Asmenų globos poreikio patenkinimą sprendžia gyvenamosios vietos savivaldybė ir apskrities viršininko administracija, sudarydamos sutartis su kitais stacionarių socialinės globos įstaigų steigėjais.

Asmuo (jo globėjas), pageidaujantis apsigyventi stacionarioje socialinės globos įstaigoje, raštu kreipiasi į savo gyvenamosios vietos savivaldybės globos ir rūpybos skyrių. Priimant asmenį į globos įstaigą, sudaroma dvišalė sutartis tarp asmens (jo globėjo, jei asmuo yra nepilnametis ar neveiksnus) ir globos įstaigos administracijos.

Sutartyje numatomos gyventojo gyvenimo sąlygos, teisės, pareigos, socialinių ir sveikatos paslaugų apmokėjimo sąlygos ir tvarka, veiksmai, kurių bus imtasi, jei asmens elgesys ar sveikatos būklė kels papildomų problemų globos įstaigų gyventojams, administracijai ir jei asmuo nepripras prie globos įstaigos aplinkos ir tvarkos.

Asmuo iš globos įstaigos išvyksta, kai asmuo turi žmogaus orumą nežeminančias gyvenimo sąlygas, giminės, artimieji ar globėjai turi sąlygas ir nori pasiimti klientą iš globos įstaigos. Išvykstant visam laikui, sutartis tarp asmens, jo tėvų (globėjo) ar kitų suinteresuotų asmenų ir globos įstaigos administracijos nutraukiama pagal raštišką prašymą. Jei asmuo neveiksnus, reikalingas savivaldybės globos ir rūpybos skyriaus sutikimas. Asmeniui išvykstant į kitą globos įstaigą informuojamas steigėjas.

tags: #baldai #globos #istaigoje

• Išvirkščios siūlės naujagimiui
• Apie sąmyšį darže ir jo prasmę
• Parama gyvūnams Lietuvoje
• Kas yra socialinė globa ir kam ji priklauso?
• 3 mėnesių kūdikio raida