Autizmas yra sudėtingas, įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Tai neurologinis sutrikimas, todėl autistiškų asmenų smegenys struktūriškai ir chemiškai skiriasi nuo šio sutrikimo neturinčių žmonių smegenų. Dėl to autistiški asmenys patiria pasaulį kitaip nei neurotipiniai ir turi įveikti įvairius iššūkius įprastoms smegenims pritaikytame pasaulyje.

Autizmo atsiradimas siejamas su smegenų veiklos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių, o smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos.
Mokslininkai nustatė keturių tipų organines-neurologines priežastis, susijusias su autizmu:
Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys. Taip pat nurodoma, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epineprino ir norepineprino kiekio pakitimas, bei galimai padidėjęs opioido kiekis.

Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute atrastas genas HOXA1, kurį turi 40 % autizmu sergančių asmenų. Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pavyzdžiui, fenilketonurija, neurofibromatozė ar tuberozinė sklerozė.
| Veiksnys | Įtaka/Sąsaja |
|---|---|
| Genetika | Stiprus pagrindas, HOXA1 genas, paveldimos ligos. |
| Biochemija | Serotonino, epineprino, norepineprino pokyčiai. |
| Aplinka | Prenatalinis/perinatalinis laikotarpis, aplinkos veiksniai. |
| Smegenų struktūra | Ryšiai tarp pusrutulių, limbinės sistemos ir smegenėlių disfunkcijos. |
Autizmas neišnyksta bėgant laikui, iš jo neišaugama, o su juo susiję sunkumai bei pranašumai lydi visą gyvenimą. Pakitusi neurologija lemia intensyvesnius ar per mažai jaučiamus pojūčius, motorikos problemas (tai būdinga 87 proc. autistiškų asmenų), sunkumus bendraujant ir mokantis. Visa tai lemia kitokį, neretai ekspresyvų elgesį. Svarbu suprasti, kad elgesys yra komunikacija, todėl norint padėti, reikia ieškoti jo priežasčių.
Daugumai autistiškų asmenų būdingi sutrikimai, kurių pagrindas yra nerimas. Taip pat dažni miego (50-80 proc. atvejų), virškinimo sutrikimai bei epilepsija. Nors apie 30 proc. autistiškų asmenų turi intelekto sutrikimą, autistiški asmenys gali būti ir labai aukšto intelekto. Maždaug 10 proc. vaikų, sergančių autizmu, gali turėti nepaprastų gebėjimų vienoje srityje, pavyzdžiui, atminties, matematikos, muzikos ar dailės.
Medicininis modelis pirmiausia ieško asmens trūkumų ir siekia normalizuoti elgesį, tačiau suaugę autistiški asmenys teigia, kad nuolatinė paieška, ko tu negali, neigiamai veikia psichinę sveikatą. Socialinis požiūris į negalią siūlo ieškoti žmogaus stiprybių, suprasti poreikius ir kurti įgalinančią aplinką, kurioje orumas ir pagarba yra svarbiausi prioritetai.