Audrius Bačiulis: Žurnalistas, apžvalgininkas ir politikos stebėtojas
Audrius Bačiulis - žinomas Lietuvos politikos apžvalgininkas, kurio karjera apima įvairias sritis - nuo fizikos studijų iki darbo Vyriausybėje ir žurnalistikos. Jis taip pat žinomas pseudonimu Protingas Chamas. Šiame straipsnyje panagrinėsime A. Bačiulio biografiją, jo politines pažiūras, atsiliepimus apie politikus ir indėlį į Lietuvos visuomenę.
Jaunystė ir Studijos
A. Bačiulis jaunystėje pasipriešino tėvo, literatūrologo Vytauto Kubiliaus, norui, kad jis studijuotų humanitarinius mokslus. Vietoj to, A. Bačiulis pasirinko fiziką. Kaip teigia pats A. Bačiulis, „Andrius - intravertas, sunkiai susieina su žmonėmis, o susiėjęs labai sunkiai išsiskiria. Tie, kurie randa jam raktą (studijas fizfake, mėsos marinavimo būdą, dviračio mynimą ir t. t.), neretai piktnaudžiauja tuo tol, kol prisidirba.“
Karjera Politikoje
A. Bačiulis savo karjerą politikoje pradėjo Sąjūdyje. Vėliau jis dirbo atstovu spaudai dešimtojoje Vyriausybėje, kai premjeru buvo Andrius Kubilius. Šį laikotarpį A. Bačiulis prisimena kaip gana artimą ir neformalų: „Kai Andrius tapo mano premjeru, aš įžūliai kėliau siaubą Vyriausybės aparatui ateidamas į darbą su džinsais. Visas A. Kubiliaus asmeninis kabinetas vadino jį Andriumi.“
A. Bačiulis teigia, kad A. Kubilius pasitikėjo savo komanda, kartais netgi per daug. Kaip pavyzdį jis pateikė buvusį Valstybės saugumo departamento vadovą Povilą Malakauską, kartu su A. Kubiliumi studijavusį Fizikos fakultete. Jo teigimu, saugumietis prarado premjero pasitikėjimą po riaušių prie Seimo 2009-ųjų sausį, nors ženklus, kad tai ne spontaniškas, o iš anksto planuotas agresijos protrūkis, VSD esą galėjo pastebėti.
Politinės Pažiūros ir Atsiliepimai apie Politikus
A. Bačiulis yra dešiniųjų, valstybinių, nacionalistinių pažiūrų. Jis teigia, kad per pastaruosius tris dešimtmečius balsavo tik už dvi politines jėgas - liberalus ir konservatorius. Jis teigia, kad vėliau vieni virto į politinių užsakymų stalą, o kiti nutarė prisiderinti prie Stribašiaus, Raudonosios Aušrinės ir Aušros Maldeikienės. Šiame fone buvusių konservatorių pažadai laimėjus rinkimus pakelti mokesčius savarankiškai dirbantiems pagal marksistinio veidmainio Kuodžio klejones apie „Gyvulių ūkį” atrodo kone smulkmena.
A. Bačiulis gerai atsiliepia apie Andrių Kubilių, vadindamas jį „neabejotinu lyderiu, dariusiu europiečių požiūriu nerealius sprendimus, keitusiu valstybės kryptį ir paskui dėl to nenumestu išprotėjusios liumpenų minios.“ Jis taip pat teigia, kad A. Kubiliui niekada nereikėjo nei jo, nei kito paramos politikoje.
A. Bačiulis kritikuoja Džiuljetą Žiugždienę, kurią vadina „korupcijos skandalo heroje.“ Jis teigia, kad D. Žiugždienė turėjo įtakingas pozicijas valdžioje ir naudojosi jomis savo asmeniniams tikslams. A. Bačiulis aptaria ir Džiuljetos Žiugždienės karjerą, kuri apima darbą su įvairiais politikais. Jis atkreipia dėmesį į jos darbą prezidento administracijoje, Vyriausybės aparate ir Seimo pirmininko aparate. A. Bačiulis pabrėžia, kad D. Žiugždienė turėjo įtakingas pozicijas ir inspektavo šimtamilijones lėšas surijusį Valdovų rūmų statybas.
A. Bačiulis taip pat gerai atsiliepia apie Gabrielių Landsbergį, teigdamas, kad jis su bendraminčiais pagamino ir atgal ant Vrublevskių bibliotekos sienos pakabino Jono Noreikos - Generolo Vėtros atminimo lentą. Jis teigia, kad tai buvo pirmas kartas nuo audringų Atgimimo laikų, kai kažkas nutarė ne plepėti ar skundus valdžiai rašyti, bet imti ir daryti.
A. Bačiulis mini ir Utenos korupcijos skandalą, kuriame įtariama D. Žiugždienė. Jis teigia, kad STT įtaria, jog Utenos rajono meras Alvydas Katinas iš vienos bendrovės reikalavo kyšio kito asmens naudai, kuris yra D. Žiugždienė. A. Bačiulis teigia, kad D. Žiugždienė buvo viena iš dviejų įtariamųjų korupcijos byloje.
Nacionalinis Susivienijimas
A. Bačiulis teigia, kad jam beliko Nacionalinis Susivienijimas. Nepaisant to, kad žino apie Radžvilo proto skaidrumo sinusoidę, katastrofizmą ir šiaip jau pelnytos didybės manijos apraiškas, jis laiko jį vienu iš trijų Lietuvos valstybingumo išminčių. A. Bačiulis pastebėjo Sinicą, kai jis pradėjo rašyti ne pagal amžių brandžius straipsnius, o lūžis buvo, kai Sinica su bendraminčiais pagamino ir atgal ant Vrublevskių bibliotekos sienos pakabino Jono Noreikos - Generolo Vėtros atminimo lentą.
Požiūris į Pavardžių Rašybą
A. Bačiulis pabrėžia, kad pavardžių rašybos klausimu jis buvo, yra ir liks liberalas - vardas ir pavardė - tai asmens privati nuosavybė ir valdžia neturi jokios teisės ją keisti.
Žurnalistinė Veikla
Be politikos ir gynybos temų apžvalgų, A. Bačiulis kartu su Algiu Ramanausku veda laidą „Patreon“ platformoje. Vienos iš laidų tema buvo piktojo genijaus Qasem Soleimani galas.
Šeima ir Asmeninis Gyvenimas
A. Bačiulis labai myli moteris, dėl to kyla sudėtingų problemų šeimoje, sukelia audringas scenas. Tačiau jis labai protingas ir visada bando išvengti konfliktų. A. Bačiulis nuoširdus ir patikimas, labai kultūringas. Jis uždirba šeimai pinigus, pasinaudodamas savo asmeninėmis subtilybėmis, patrauklumu ir nuostabia nuojauta bizniui. Jis visur susiranda draugų ir pagalbininkų. Mėgsta senovės istoriją ir domisi politika. Juos patenkina tik skanus valgis, komfortas namuose, visi gyvenimo patogumai. A. Bačiulis gimęs verslininkas, jis atsidavęs bizniui, reklamai, dėstytojo darbui aukštosiose mokyklose, finansinėms operacijoms, kelionėms ir turizmui.
Indėlis į Lietuvos Visuomenę
A. Bačiulis yra žinomas Lietuvos politikos apžvalgininkas, kuris aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime. Jis rašo straipsnius, komentuoja politinius įvykius, dalyvauja diskusijose. A. Bačiulis prisideda prie Lietuvos visuomenės informavimo ir skatina kritinį mąstymą.
Įdomūs Faktai
A. Bačiulis pirmiausiai išskiria LSDP patriarchą Algirdą Brazauską. Jam laimėjus 1993 m. prezidento rinkimus, D.Žiugždienė įdarbinta prezidento administracijoje. „Dabar jau tiksliai nebepamenu, kada ponia Džiuljeta pradėjo dirbti pas Algirdą Brazauską (papildymas - teigiama, kad Brazauskas ją atsivedė į savo Prezidentūrą 1993 metais. LSDP patriarchui 2001 m. tapus premjeru, D.Žiugždienei atsirado vietos Vyriausybės aparate. Apžvalgininkas pabrėžia, jog premjero sekretoriatui korupcijos skandalo herojė vadovavo ir po A.Brazausko pasitraukimo iš Vyriausybės vadovo pareigų. Įtakingas pozicijas D.Žiugždienė išlaikė ir po 2008 m. Seimo rinkimų, ketveriems metams nustūmusių LSDP į opoziciją. Socialdemokratams 2012 m. Tarp D.Žiugždienės pasiekimų - ir valstybinis apdovanojimas. 2004 m. „Ji tvarko visą premjero dienotvarkę. Tai labai svarbus vaidmuo. „Jeigu žmogus nebūtų tinkamas, profesiškai neatliktų savo pareigų taip, kaip reikalaujama ir laukiama, greičiausiai nebūtų pasirenkama - net jeigu žmogus būtų įtakingas. Akivaizdu, kad ja pasitikėjo. „Nemanau. Žmonės yra žmonės. Primename, jog D.Žiugždienė yra viena iš dviejų įtariamųjų korupcijos byloje. STT įtaria, jog Utenos rajono meras Alvydas Katinas iš vienos bendrovės reikalavo kyšio kito asmens naudai. Neoficialiomis BNS žiniomis, nuo pareigų nušalintas Utenos meras socialdemokratas A.Katinas įtariamas reikalavęs kyšio ministro pirmininko sekretoriato vadovės D.Žiugždienės naudai. Jis vienos įmonės vadovo esą prašė suremontuoti D.Žiugždienei priklausantį namą Utenos rajone. Pasak STT vadovo Sauliaus Urbanavičiaus, „tam tikri darbai jau yra padaryti prieš kurį laiką“. STT įtaria, kad D.Žiugždienės namą suremontavo „Utenos melioracija“. A.Butkevičius patvirtino pačios sekretoriato vadovės buvęs informuotas, jog ji iškviesta į STT ir figūruoja tyrime. Premjeras pabrėžia, esą STT tyrimas su D.Žiugždienės veikla Vyriausybės kanceliarijoje nėra susijęs. Pranešusi apie apklausą D.Žiugždienė pirmadienį premjerui įteikė atsistatydinimo pareiškimą. Šis jį patenkino.
Suvokimui, kad Sovietų Sąjunga buvo kalėjimu ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme. Ir kalėjimo gyvenimo psichotrauma persidavė ne tik dabartiniams rusams, bet ir kitoms Sovietijos pavergtoms tautoms. „1920 m. laisvės atėmimo vietose Sovietų Rusijoje vidutiniškai buvo tik iki 100 tūkst. žmonių (humaniškiausias ir žmoniškiausias laikas tos šalies istorijoje), 1934 m. - jau 500 tūkst., o 1952 m. - 2,5 mln. Baigiantis SSRS - 2 mln. Apskritai iki 25-30 proc. „Per ketvirtį amžiaus - nuo 1920-ųjų pabaigos iki 1953 m. - už sovietinių kalėjimų ir lagerių tvorų atsidūrė ne mažiau kaip 20 mln. Sunku įvertinti ir per specialiąsias gyvenvietes perėjusių žmonių skaičių. Net jei tremtinių - pagrindinio specialiųjų gyvenviečių kontingento - skaičius yra žinomas (o jis žinomas tik apytiksliai, minimaliu vertinimu laikome 6,4 mln. žmonių), jis kalba tik apie pradinį jų skaičių. Kitaip nei kaliniai, tremtiniai gyveno šeimomis, turėjo vaikų, jų natūraliai daugėjo, todėl žmonių, paragavusių gyvenimo spec. Yra duomenų, kad per 9 metus (1932-1940 m.) specialiosiose gyvenvietėse gimė daugiau kaip 230 tūkst. vaikų, tačiau vėliau specialiosios gyvenvietės augo, 1953 m. pradžioje tremtinių buvo tris kartus daugiau nei 1930-ųjų pabaigoje, taigi per visą tą laiką gimė ne mažiau kaip 1 mln. Didžiajai daugumai tremtinių šis statusas buvo paveldimas. Apibendrinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, paaiškėja, kad bendras SSRS piliečių, kuriems per ketvirtį amžiaus - nuo XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigos iki 1953 m. - daugiau ar mažiau ilgą laiką buvo taikomos represijos, pasireiškusios laisvės atėmimu ar žymiu suvaržymu, skaičius siekė ne mažiau kaip 25-30 mln. Tačiau dar toliau sovietmečiu kalinių skaičius išliko didžiulis, aštuntajame dešimtmetyje vienu metu kalėjo 2-2,5 mln.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
