Kūdikių atpylimas yra itin dažnas reiškinys, būdingas daugumai mažylių. Statistika rodo, kad apie 50-60 proc. kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus atpila bent kartą per parą. Dažniausiai tai susiję su tuo, kad kūdikio stemplės skrandžio raukas nėra visiškai subrendęs, todėl skrandžio turinys gali lengvai pakilti atgal.

Jeigu kūdikis atpila neapvirškintą, t. y. šviežią, baltą, bekvapį pieną ar mišinuką, atpylimas laikomas normaliu fiziologiniu reiškiniu. Trys ketvirtadaliai vieno mėnesio kūdikių atpila po maitinimo bent kartą per dieną. Kūdikiui augant, šis reiškinys dažniausiai mažėja: tik pusė kūdikių vis dar atpila sulaukę penkių mėnesių, o beveik visi (96 proc.) sustoja tai darę sulaukę pirmojo gimtadienio.
Sunerimti reikėtų, jeigu kūdikis atpila labai dažnai ir labai daug, fontanu, beveik visą suvalgytą maistą, jam krenta svoris, atpila vyresnis nei 6 mėn. kūdikis arba atpilamas turinys tampa gelsvos ar žalsvos spalvos, salsvo kvapo.
Taip pat svarbu atskirti atpylinėjimą nuo vėmimo:
Jei atpylinėjimai yra gausūs ir kelia nerimą, gydytojai gali įtarti rimtesnius negalavimus:
| Simptomas | Galima būklė |
|---|---|
| Gausus vėmimas fontanu | Prievarčio stenozė |
| Svorio kritimas, deginimo pojūtis | GERL |
| Vėmimas, viduriavimas, karščiavimas | Infekcinis gastroenteritas |
Tėvams rekomenduojama taikyti šias priemones:

Jei pastebėjote, kad kūdikis atsisako valgyti, jo svoris auga labai lėtai, po maitinimo atsiranda kosulys arba atpylinėjama su krauju - nedelsdami kreipkitės į gydytoją.