Mokomės apie miško žvėris su vaikais
Gyvename laikais, kai ne visi vaikai gali suprasti pasaką apie Raudonkepuraitę, nes tiesiog nežino, kas yra vilkas. Tai ženklas mums, suaugusiems, kad turime su vaikais kuo daugiau bendrauti, ne tik papasakoti jiems apie miško žvėris, bet ir gyvai parodyti tikrą mišką.
Miškai yra viena iš svarbiausių mūsų planetos ekosistemų. Jie ne tik teikia gyvenamąją vietą tūkstančiams gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų, bet ir turi didelę reikšmę klimato stabilumui, deguonies gamybai ir biologinei įvairovei. Miškai taip pat teikia žmonėms atgaivą, grožį ir daugybę naudingų išteklių.
Užsiėmimai miške su vaikais
Paruošėme vaikams šešias užsiėmimų stoteles, tačiau pats miškas idėjų padiktavo dar daugiau. Pušį, kurią bebaigia išstuksenti meleta, pavadinome meletos kalve, ant tako radome kanopinių žvėrelių kailio kuokštą, aptikome lapės pėdsakus ir visų nuostabai ir džiaugsmui - šviežutėlius vilko pėdsakus, įspaustus miško keliuko smėlyje.
Klausimai ir pasakos
Be miško pasiūlytų užsiėmimų, dar daug visko kartu su vaikais veikėme: uždavėme jiems įvairių klausimų, pavyzdžiui, ar žmonės bijo vilkų, ar tėčiai vilkai parneša valgyti vilkėms ir vaikams, taip pat prašėme, kad vaikai atspėtų, apie kokius gyvūnus pasakojome istorijas, kartu su vaikais ant samanų sutūpę, sekėme jiems pasaką apie vilką ir kiškį.
Žaidimai ir kūryba
Visiems daug džiaugsmo sukėlė žaidimas „Vilkiukai eina namo“, kai vilkiukais tapę vaikai turėjo greitai skubėti pas mamą, kol bokštelyje miega medžiotojas. Po tokių nuotykių sumuštiniai gryname ore buvo patys skaniausi, vaikai pasigardžiuodami užkandžiavo ir pasistiprinę piešė, kaip jie įsivaizduoja avių bandos apsaugą nuo vilkų. Vaikų piešinius derėtų pamatyti ir ūkininkams, jie tikrai rastų daug efektyvių ir netikėtų būdų apsaugai: vilkams neįveikiami labirintai, ugnies tvora ir kt.
Kviečiame visus ne tik pasakoti vaikams apie Raudonkepuraitę ir miško žvėrelius, bet ir keliauti į mišką.
Lūšys grįžta į Lietuvos miškus
Trečiadienį Kazlų Rūdos miškuose į laisvę buvo išleistos keturios nelaisvėje įveistos ir paruoštos gyventi gamtoje lūšys - trys patinai ir patelė. „Lūšys grįžta į Lietuvos miškus. Jos, mūsų girių senbuvės, buvo bebaigiančios išnykti, bet bus išsaugotos, išgelbėtos nuo išnykimo“, - sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Išleisti lūšių patinai yra gimę Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“, o patelė - Lietuvos zoologijos sode.
Kad prisitaikytų prie gyvenimo laisvėje, gyvūnai buvo laikomi „Žvėrinčiuje“ įrengtame aptvare. Veisti retąsias rūšis nelaisvėje ir užaugintus gyvūnus išleisti į gamtą vietos populiacijoms gausinti arba atkurti Lietuvoje imta visai neseniai.
Lūšių veisimas ir apsauga
2010-aisiais buvo pradėta įgyvendinti ES remiama trejų metų programa lūšims ir didiesiems apuokams veisti nelaisvėje ir grąžinti į laisvę. Mūsų šalyje lūšys nuo seno buvo veisiamos Lietuvos zoologijos sode, tačiau jaunikliai iškeliaudavo į kitus zoologijos sodus. Tokiais tikslais jos buvo veisiamos ir Klaipėdos rajone Jonušų kaime esančiame „Mini zoo“ bei Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“. 2010 metais voljerą lūšims laikyti Kelmės rajono Naisių kaime įsirengė ūkininkas Petras Adeikis.
Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčiuje“ ir P. Adeikio veislyne įrengti adaptaciniai voljerai. Lūšims laisvėje kyla nemažai grėsmių. Kai kada gyvūnai žūsta, susidūrę su transporto priemonėmis, pakliuvę į brakonierių paspęstas kilpas. Aplinkosaugininkai primena, kad už sunaikintą lūšį tektų atlyginti 16,3 tūkst. litų gamtai padarytą žalą.
Faktai apie lūšis
- Lūšis (Lynx lynx) - katinių (Felidae) šeimos plėšrus žinduolis.
- Lūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (2008 m. Lietuvoje gyveno kelios dešimtys lūšių).
- Praeityje lūšys buvo paplitusios visoje Europoje, tačiau XX amžiaus viduryje rytinėje ir vidurinėje Europos dalyje jos išnyko. Paskui pradėta lūšis reintrodukuoti ir tai sėkmingai vykdoma.
- Apie 90 % visų šios rūšies atstovų gyvena Sibire.
- Laikosi didesniuose miškuose. Mėgsta mišrius miškus, ramius, su tankiu pomiškiu plotus. Medžioja miško pakraščiuose, laukymėse, atželiančiose kirtavietėse.
- Minta pelėmis, pelėnais, paukščiais, kiškiais, stirnomis, elniais, dažniausiai puola silpnesnius, paliegusius žvėrelius.
- Žmogaus vengia.
- Lūšis stipresnė už šunį (pvz., vokiečių aviganį). Buvo atvejų, kai lūšys mirtinai sudraskydavo piemenų šunis.
- Tai didžiausi kačių šeimos gyvūnai Lietuvoje. Ilgis 80-105 cm, aukštis 60-65 cm. Uodega trumpa, apie 25 cm, juodu galu. Sveria 30 kg ir daugiau.
- Lūšies liemuo stambus, trumpas, kojos ilgos ir storos, letenos didelės. Kailis tankus ir švelnus, šviesiai rusvas su juosvomis ar rusvomis dėmėmis. Ausys su ilgais juodų plaukų šepetėliais viršūnėse.
- Jaunikliai balti, vėliau spalva darosi rusvai pilka, išryškėja tamsiai rudos dėmės.
Dauginimasis
- Ruja trunka nuo sausio iki kovo mėnesių.
- Nėštumas - 60-70 dienų.
- Patelė veda 2-5 aklus jauniklius, jie praregi po 10-11 dienų.
- Jauniklius patelė prižiūri 1-2 metus.
- Lytiškai subręsta antraisiais gyvenimo metais.
Lūšys Lietuvoje
Lūšis visada buvo gana reta. XX a. pradžioje Tadas Ivanauskas rašė, kad jų liko tik menki likučiai. Apie 1970 m. Lietuvoje gyveno 150-200 lūšių, kurį laiką jos medžiotos. 1979 m. medžioklė uždrausta, dabar lūšis įrašyta į Raudonąją knygą. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 50-70 lūšių, daugiausia šiaurės Lietuvoje, ties Biržais, prie Latvijos sienos. Šiek tiek žvėrių užklysta iš Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos.
Grėsmės ir apsauga
Labai padidėjęs lūšių trikdymas, kai kertamas miškas, medžiojama, lankomasi ar poilsiaujama jų gyvenamose vietose. Smarkiai kertamuose miškuose gali pritrūkti tinkamų buveinių. Nemažą, bet sunkiai įvertinamą žalą daro brakonieriavimas, ypač kilpininkavimas.
Miško gyvūnų pėdsakai
Tam, kad miško lankytojai jaustųsi saugiau ir atpažintų, kas dar be jų šiuo metu vaikštinėja tame pačiame miško plote, pateikiame kai kurių miško žvėrių pėdsakų aprašymus.
| Gyvūnas | Pėdos ilgis (cm) | Pėdos plotis (cm) |
|---|---|---|
| Suaugęs vilkas | 10 - 13 | 8 - 10 |
| Suaugusi lapė | 5 - 5,5 | 4,1 - 4,6 |
| Mangutas | 4,2 - 4,8 | 4,5 - 5,2 |
| Lūšis | 7 - 9,5 | 6 - 9 |
| Ūdra (priekinė) | 6,5 - 7,0 | 4,5 - 6 |
| Ūdra (užpakalinė) | 7 - 13,5 | 5,5 - 7 |
| Barsukas (priekinis) | 4,7 - 5,2 | 5 - 5,7 |
| Barsukas (užpakalinis) | 6,5 - 8,4 | 4,5 - 4,9 |
| Suaugusi stirna | 4-5,3 | 3-4 |
| Suaugęs taurusis elnias | 7-11 | 5,5-7 |
| Briedis (suaugęs patinas) | ~15,5 | Neskaičiuojamas atskirai |
| Briedis (suaugusi patelė) | ~14 | Neskaičiuojamas atskirai |
| Šernas (suaugęs) | ~9 | Neskaičiuojamas atskirai |
| Stumbras (priekinė koja) | 10-15 | 10-15 |
| Stumbras (užpakalinė koja) | 12-15 | 8-10 |
Lapės - gudrūs ir atsargūs žvėreliai
Visus besidominčius gyvūnais (ypač laukiniais), lapės yra iš tiesų įdomus žvėrelis. Visų pirma dėl to, jog jos yra itin gudrios ir atsargios, todėl ištyrinėti ir iki galo suprasti šiuos žinduolius yra sudėtinga. Lapės skirstomos net į 36 skirtingas rūšis - jos visos priklauso šuninių šeimai ir šioje šeimoje yra pačios mažiausios.
Įdomu ir tai, jog jos ganėtinai skiriasi nuo visų kitų šuninių šeimai priklausančių gyvūnų. Pirmasis ir tikriausiai didžiausias skirtumas nuo kitų šuninių šeimos gyvūnų - lapės niekada neloja. Netgi galima teigti, jog jos yra panašios į kates, kadangi mėgsta vienatvę ir niekada nesiburia į gentis, kaip kiti šuninių šeimos atstovai. Be to, lapės yra nakties gyvūnai, nes būtent naktį jos jaučiasi saugios ir turi pranašumą prieš kitus grobuonis, kurie prastai mato tamsoje.
Įdomūs faktai apie lokius
Lokiai buvo laikomi miško šeimininkais. Šiandien dienai meškos gyvena daugiausia šiaurėje. Jų galima rasti ir mūsų planetos pietiniame pusrutulyje, tačiau ten randama kita šių gyvūnų rūšis. Taigi, dabar yra tik aštuonios meškų rūšys. XVIII - XIX a. Rudieji lokiai kovodami, vienas kitam daug žalos nedaro.
Miško gyvūnai | Su užduotimi "Koks tai gyvūnas?"
Miško gyvūnai | Su užduotimi "Koks tai gyvūnas?"
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
