Žmogaus raida yra sudėtingas ir nuolatinis procesas, kuriam įtakos turi daugybė veiksnių. Normali individo raida priklauso nuo daugelio prielaidų, apimančių fizinę-motorinę, kognityvinę ir psichosocialinę sritis. Tačiau kartais ši raida gali sutrikti, sukeldama specialiųjų poreikių. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius raidos sutrikimus, jų įtaką vaiko socializacijai ir galimas socializacijos kryptis, ypatingą dėmesį skiriant ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Normali vaiko raida apima kelis pagrindinius aspektus:
Šios sritys yra glaudžiai susijusios ir viena kitą veikia.
Raidos sutrikimai gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:
Raidos sutrikimų priežastys gali būti įvairios, įskaitant genetinius veiksnius, aplinkos poveikį, traumas ir ligas. Tai gali apimti mokinius su intelekto, klausos, regos, kalbos, judesio sutrikimais, taip pat mokinius, turinčius elgesio ir emocijų sutrikimus, specifinius mokymosi sutrikimus ir kitus sveikatos sutrikimus.
Kiekvienas sutrikimas turi savo specifinius požymius ir simptomus. Pavyzdžiui, vaikai su autizmo spektro sutrikimu gali turėti sunkumų bendraujant ir bendradarbiaujant su kitais, o vaikai su disleksija gali turėti sunkumų skaitant.
Specifiniai mokymosi sutrikimai - tai sutrikimai, kurie trukdo vaikui mokytis tam tikrose srityse, pavyzdžiui, skaityti, rašyti ar skaičiuoti, nepaisant normalaus intelekto ir mokymosi galimybių.
Specifiniai mokymosi sutrikimai gali pasireikšti įvairiais amžiaus tarpsniais, pradedant ikimokykliniais metais ir tęsiantis iki paauglystės.
Specifinių mokymosi sutrikimų raiška gali būti įvairi, priklausomai nuo sutrikimo tipo ir sunkumo. Svarbu anksti identifikuoti šiuos sutrikimus, kad būtų galima laiku suteikti pagalbą vaikui.
Bendra charakteristika: Disleksija - tai skaitymo sutrikimas, disgrafija - rašymo sutrikimas, o disortografija - rašybos sutrikimas. Šie sutrikimai gali pasireikšti kartu arba atskirai. Rašymo ir skaitymo sutrikimų priežastys: Šių sutrikimų priežastys gali būti įvairios, įskaitant genetinius veiksnius, smegenų pažeidimus ir mokymosi aplinkos veiksnius.
Diskalkulija - tai matematikos mokymosi sutrikimas, kuris trukdo vaikui suprasti ir naudoti matematinius konceptus.

Socializacijai įtakos turi daugybė veiksnių, įskaitant šeimą, mokyklą, draugus ir visuomenę. Socializacijos instrumentai apima kalbą, žaidimus, socialines interakcijas ir mokymąsi.
Specialiųjų poreikių vaikų socializacija gali būti sudėtingesnė, nes jie gali susidurti su papildomais sunkumais bendraujant, prisitaikant prie socialinių situacijų ir formuojant santykius.
Tyrimai rodo, kad specifiniai mokymosi sutrikimai ir sunkios negalios gali turėti didelės įtakos vaiko socializacijai. "Labai daug vaikų kasdien vis dar kenčia patyčias - tai yra mūsų, suaugusiųjų, atsakomybė."
Ikimokyklinis amžius nepaprastai svarbus žmogaus tapsmui, socializacijai. Spartus fizinis augimas, intensyvus psichinių funkcijų plėtojimasis vaiką daro jautrų, lengvai pažeidžiamą. Kaip tik ikimokykliniame amžiuje susiklosto asmenybės pagrindai, kurie vėliau mažai kinta. Šios grupės pedagogės susiduria su problema, kylančia dėl ugdytinių kalbos sutrikimų, dėl darželyje įgytų kalbinių gebėjimų tobulinimo namuose stokos.

Dar labai svarbus aspektas ugdant autistiškus vaikus - darbas su jų tėvais. Labai individualiai tėvai priima žinią apie tokį savo vaiko sutrikimą, ir tai suprantama. Ši diagnozė - visam gyvenimui. Tėvų įtraukimas į vaiko ugdymą ir socializaciją yra labai svarbus. Tėvai gali padėti vaikui lavinti socialinius įgūdžius, spręsti problemas ir prisitaikyti prie socialinių situacijų.
Svarbu bendradarbiauti su įvairiais specialistais, tokiais kaip specialieji pedagogai, logopedai, psichologai ir kiti, siekiant užtikrinti, kad vaikas gautų jam reikalingą pagalbą ir palaikymą.
Svarbu skatinti toleranciją ir supratimą visuomenėje, siekiant sukurti palankią aplinką vaikams, turintiems specifinių mokymosi ir kitų sutrikimų.
Autistiškiems vaikams būdingas stereotipinis, pasikartojantis elgesys, interesai, užsiėmimai. Vaikams būdinga griežta tvarka kasdieninėse veiklos situacijose. Jie turi įvairių baimių, valgymo, miegojimo, įniršio sutrikimų, net savęs žalojimo atvejų- savęs kandžiojimo. Autistiški vaikai jaučiasi komfortiškiau, kai dienos veikla aiškiai struktūruota. Tvarkaraštyje numatytas konkretus maitinimosi, ugdomosios veiklos, pagalbos mokiniui specialistai, kiemas, miego laikas. Stengiamės, kad pasikeitimų tvarkaraštyje būtų kuo mažiau. Skatiname gerą elgesį. Teigiamas paskatinimas gelbėja judant į priekį, ieškome, „už ką galima vaiką skatinti”. Giriame vaikus, kai jie elgiasi tinkamai arba naudoja naują neseniai išmoktą įgūdį, tuo pačiu aiškiai formuluodami, už ką mes giriame vaiką. Bandome sukurti saugią namų aplinką grupėje. Išskiriame vaikui erdvę, kur jis galėtų atsipalaiduoti, pasijusti apsaugotu ir pabūti saugiai.
Autizmo spektro sutrikimas: 10 dalykų, kuriuos turėtumėte žinoti.
Intelekto sutrikimai, arba protinis atsilikimas, apibūdinamas kaip dalinis ar nepakankamas protinių galių išsivystymas. Jis skirstomas į lengvą, vidutinį, sunkų ir gilų protinį atsilikimą. Protiniu atsilikimu serga apie 10 iš 1000 žmonių. Etiologiniai faktoriai skirstomi į prenatalinius (alkoholis, psichotropinės medžiagos, prasta mityba, infekcijos, preeklampsija), perinatalinius (gimdymo traumos, deguonies stygius, neišnešiotumas) ir postnatalinius (ligos ar sužalojimai, galvos traumos, labai prasta mityba, smegenų infekcijos). Požymiai apima atsiliekančią motorinę ir kalbinę raidą, sunkumus savarankiškumo srityje, sunkumus įsimenant informaciją, nesusiejimą veiksmo su pasekme, elgesio problemas ir sunkumus sprendžiant problemas.
Cerebrinis paralyžius (CP) yra judesių ir laikysenos vystymosi sutrikimų grupė, susijusi su neprogresuojančiais vaiko ar vaisiaus smegenų pažeidimais. CP tipai: spastinis, diskinetinis, ataksinis ir mišrus. Spastiniam tipui būdingas raumenų hipertonusas, nenormali kūno padėtis ir patologiniai refleksai. Diskinetiniam tipui būdingi nevalingi judesiai ir besikeičiantis raumenų tonusas. Ataksiniam tipui būdingi pusiausvyros sutrikimai ir nekoordinuoti judesiai. Mišriam tipui būdingi skirtingi požymiai, tinkantys keliems CP tipams.
Spina bifida yra įgimta stuburo smegenų išvarža. Tipai: Spina Bifida occulta, meningocelė ir mielomeningocelė. Spina Bifida occulta yra švelniausias tipas, kuomet stuburo smegenys yra po oda. Meningocelės atveju nervų pažeidimas yra nedidelis arba visai nėra. Mielomeningocelė yra sunki forma, kuomet stuburo smegenys ir nervai yra matomi, iškilę nugaros srityje maišelyje arba atviroje žaizdoje.
Raumenų distrofijos yra sutrikimų grupė, nulemianti raumeninės masės sumažėjimą ir silpnumą. Dažniausiai aptinkamos Diušeno raumenų distrofija ir Bekerio raumenų distrofija. Diušeno raumenų distrofija yra dažniausiai sutinkama forma, diagnozuojama vaikystėje.
Tipai: natūralūs kalbėjimo nesklandumai, fiziologinė iteracija, mikčiojimas, greitakalbystė ir balso sutrikimai (afonija, disfonija, fonastenija). Fonologiniai kalbos sutrikimai - tai garsų tarimo sutrikimai, kurie nulemia fonologines žinias, kalbėjimo ir klausymosi sunkumus. Tipai: foneminė akustinė dislalija ir foneminė artikuliacinė dislalija. Foneminė akustinė dislalija pasireiškia sunkumais diferencijuojant garsus, o foneminė artikuliacinė dislalija - dėl foneminės klausos disfunkcijos. Kalbos neišsivystymas - tai visos kalbos sistemos (garsų tarimas, garsų diskriminavimas, žodyno, rišlios kalbos tarimas) nepakankamas susiformavimas. Išskiriami 3 kalbos neišsivystymo lygiai: nežymus, vidutinis ir žymus.
Skaitymo sutrikimai apima žodžių skaitymo sunkumus (raidžių ar skiemenų praleidimai, keitimai, sunkumai vizualiai atpažinti žodžius, spėliojimas skaitant), sklandaus skaitymo sunkumus (skaitoma išskiriant kiekvieną raidę, skiemenuojant, perskaitytų žodžių pakartojimas, netinkamas skaitymo tempas, neatsižvelgiant į skyrybos ženklus, sunkumai perkeliant žvilgsnį į kitą eilutę, praleidžiami žodžiai ar pridedami) ir teksto suvokimo sunkumus (sunkumai suprantant perskaitytų žodžių reikšmes, sakinių prasmes, tekstines užduotis, pagrindinę teksto mintį, teksto stilių, visiškas negebėjimas skaityti).
Rašymo sutrikimai (disgrafija) - tai neurologinis sutrikimas, nulemiantis asmens rašymo ranka ir kitus smulkiosios motorikos gebėjimus. Sutrikimas nulemia rašymo proceso sėkmę: raidžių formavimą, tarpų tarp žodžių palikimą, raidžių dydį, rašymo greitį.
Matematikos mokymosi sutrikimai (diskalkulija) - tai sunkumai, susiję su matematinių sąvokų suvokimu ir taikymu.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) - tai sutrikimas, lemiantis vaiko gebėjimą išlaikyti dėmesį, kontroliuoti impulsyvų elgesį. ADS serga apie 3-11 proc. vaikų.
Elgesio sutrikimai - tai sutrikimai, nulemiantys vaikų elgesio išraiškas. Sutrikimai išskiriami į: opozicinį neklusnumą (būdingas pasikartojantis negatyvus elgesys, ignoruojamas, prieštaraujama, nukreiptas į autoritetingą asmenį) ir asocialų elgesį (elgesys, neatitinkantis amžiaus, socialinių taisyklių, daiktų naudojimas ne pagal paskirtį). Elgesio sutrikimais serga apie 6-10 proc. vaikų.
Emociniai sunkumai ir sutrikimai - tai sunkumai ir sutrikimai, lemiantys vaikų padidintą nerimą į įvairias situacijas. Jiems būdingi bendri požymiai: veiklos vengimas, nerimas dėl ateities, jautrumas, nuovargis. Emociniai sutrikimai skirstomi į dvi didesnes kategorijas: nerimo sutrikimus (sunkumai savikontrolės stresinėje situacijoje, neadekvatus atsakas į baimę keliančius dirgiklius, padidėjęs nerimas, kuomet reikia pakeisti aplinką ar atsiskirti nuo artimo žmogaus, suvokimas, jog sunku sukontroliuoti kylantį nerimą dėl įvairių dalykų, selektyvus mutizmas) ir nuotaikos sutrikimus.
Wolf-Hirschhorn sindromas (WHS) yra genetinis sutrikimas, pažeidžiantis daugelį kūno dalių. WHS serga apie 1 iš maždaug 50 000 naujagimių. Etiologija - 4 chromosomos delecija. Požymiai apima veido išvaizdą ir įvairius vystymosi sutrikimus.

Specialistų pagalba vaikui priklauso nuo jo pagrindinės ir galimos šalutinės negalios. Kuo labiau sutrikusi funkcija, tuo svarbiau, kad būtų lavinami ir jau egzistuojantys įgūdžiai. Atspirties taškas turėtų būti jau esami sugebėjimai. Būtina atsižvelgti į vaiko poreikius, jo emocinę raidą, o reabilitacijos tikslas - siekti, kad vaikas taptų harmoningu ir saugiai besijaučiančiu, galinčiu tobulinti savo sugebėjimus.
Kontaktinis asmuo - tai ligoniui artimas asmuo, kuris palaiko su juo ryšius, lanko, duoda patarimų, gali atstovauti įvairiomis situacijomis. Asmeninis globėjas padeda vienam žmogui su negalia, ypač jei jam sunku bendrauti.
Specialusis ugdymas - tai specialiai organizuotas mokymas, atitinkantis neįgaliojo (neįprasto) vaiko poreikius. Tam gali prireikti specialiųjų mokymo priemonių, mokymo metodų arba įrangos, kartais net patalpų.
Specialiojo ugdymo formos: darželis/parengiamoji mokykla, mažos vaikų grupės sveikų vaikų darželyje/parengiamojoje mokykloje (grupinė integracija), specialiosios mokyklos, individuali integracija, specialios profesinės mokyklos ir dienos centrai.
JAV yra viena iš labiausiai išsivysčiusių šalių globos ir socialinės srities atžvilgiu. Šioje šalyje toliausiai pažengta sutrikusio intelekto vaikų integruoto mokymo srityje (JAV tai vadinama mainstreaming - pagrindinis nukreipimas). Siūlomos išbandyti įvairios mokymo technikos, pvz: mokytojas, taikydamas tam tikrą metodą, analizuoja konkrečią užduotį, bei nustato, kokiems moksleivio gebėjimams reiktų skirti ypatingą dėmesį, siekiant išmokyti jį šių įgūdžių iki galo.
Turkijoje yra universitetas kurtiesiems („Anadolu University“), kuriame tiems studentams yra taikytinos specialios programos, o jų dėstytojai kvalifikuojasi specialiuose koledžuose kurtiesiems.
Klausos sutrikimas - tai yra bendras terminas, apibrėžiantis klausos sutrikimą (tai gali būti labai įvairaus laipsnio - ir lengvas, ir labai sunkus). Amerikoje taip pat taikomas klausos-žodinis metodas. Tai yra - sakytinės kalbos mokymo, skirto sutrikusios klausos moksleiviams, dalis. Taikant šį metodą, siekiama išmokyti moksleivį kuo geriau panaudoti turimą klausą; akcentuojami garso stiprinimo prietaisai.
Pastaruoju dešimtmečiu Lietuvos specialiojo ugdymo sistemoje susidarė tam tikrų nevienareikšmių ugdymo paradigmų požiūriu situacija. Viena vertus, dar tarybiniais laikais susiformavusi sutrikusio intelekto vaikų ugdymo sistema argumentavo segregacinį (atskyrimo) ugdymo modelį. Pirmoji mokykla intelekto negalių turintiems vaikams Lietuvoje specialiuoju ugdymu imta rūpintis 1931 m., įsteigus pirmąją Lietuvoje pagalbinę mokyklą intelekto negalių turintiems moksleiviams.
Mokyklos vizija: Moderni, šiuolaikiška, saugi, auginanti kiekvieną mokinį sėkmei, kryptingai taikanti inovatyvius metodus, plėtojanti edukacines erdves mokykla. Mokyklos misija: Teikti kokybišką individualizuotą ugdymą, plėtojant socialines, sveikos gyvensenos kompetencijas, siekiant kiekvieno mokinio ūgties. Per daugelį metų mokykla sukaupė didelę patirtį ugdant mokinius, turinčius specialiųjų poreikių. Čia dirba aukštos kvalifikacijos specialistai: specialieji pedagogai, logopedai. Mokinių sveikata stiprinama teikiant kineziterapeuto, ergoterapeuto, masažisto paslaugas. Ugdomas mokinių emocinis intelektas SNOEZELEN kambaryje.
Įsibėgėjanti mokslo metų pradžia neretai atskleidžia ir ugdymo proceso iššūkius. Tėvai, išleidę raidos sutrikimų, fizinę negalią ar kasdienybę varžančių lėtinių ligų turinčius vaikus į mokyklos suolą, neretai jaučiasi pasimetę, nežino, kaip elgtis ir padėti savo atžalai lengviau adaptuotis tarp bendramokslių. „Jei tektų pasirinkti vienintelį žodį, kuris būtų tarsi raktas į kiek įmanoma sėkmingą vaiko ugdymąsi mokykloje, tai būtų „bendradarbiavimas“. Mokykla be bendruomenės - tik pastatas, tad kokia bus vaikų patirtis joje - tėvų ir mokytojų atsakomybė.
Pasak psichologės, sėkmingą ugdymąsi lemia daugybė veiksnių, tačiau labiausiai svarbus tėvų atvirumas ir atžalos negalios priėmimas, taip pat mokyklos pasirengimas priimti tokius mokinius, bendradarbiaujant su tėvais, pritaikant erdves ir suteikiant laisvę adaptuotis. Tiesa, psichologė pripažįsta, kad dalis ugdymo įstaigų vis dar susiduria su įvairiais iššūkiais, susijusiais su negalią turinčiais vaikais: nepakankamas erdvių ar priemonių pritaikymas, pedagogų ir specialistų trūkumas ar jų pasirengimo stoka. „Natūralu, kad tokioje situacijoje iššūkių kyla visiems. Tėvai atvesdami sutrikimų turintį vaiką į mokyklą nori jam geriausio, mokykla savo ruožtu siekia suteikti geriausias sąlygas, kiek leidžia galimybės, o kitų vaikų tėvai nerimauja dėl savo atžalų tobulėjimo.
Psichologės teigimu, raidos sutrikimų turintys vaikai dažnai stokoja socialinių įgūdžių ir tai tampa didele atskirties tarp bendraamžių priežastimi. Tačiau pamažu galima lavinti socialinius įgūdžius ir padėti vaikams prisitaikyti klasėje. „Vis dėlto, vaikai ir paaugliai kartais skeptiškai žiūri į tuos, kuriems reikalingas didesnis dėmesys, o tam daro įtakos tėvų požiūris ir namuose formuojamos vertybės“, - sako specialistė. Ugdyti kitų atžvilgiu tolerantišką ir padėti aplinkiniams gebantį vaiką tėvai turėtų rodydami pavyzdį patys. Deja, su patyčiomis ir užgauliojimais susiduria labai daug mokyklinio amžiaus vaikų. Tėvams labai svarbu dar namuose pastebėti ženklus, kurie gali išduoti, kad vaikas susiduria su patyčiomis. Apie tai įspėja mokyklos vengimas, kartais išreiškiamas psichosomatiškai (skauda pilvą, negera tuomet, kai reikia keliauti į mokyklą, nors aiškios ligos priežasties nėra), suprastėja nuotaika, didėja užsidarymas savyje ar atsiskyrimas. Pastebėjus bent dalį šių išvardintų požymių - pirmas žingsnis galėtų būti atsargus pokalbis. „Nekaltinkite, nevertinkite, tiesiog išklausykite - leiskite vaikui ar paaugliui išsipasakoti, parodykite supratimą. Jei jis nenori kalbėtis konkrečiai su jumis - pasiūlykite pasikalbėti su kitu žmogumi, kuriuo jis pasitiki ar tiki, kad bus suprastas“, - tėvams rekomenduoja specialistė.
Nemažai mažamečių bijo tapti „skundikais“ ir vėliau sulaukti dar daugiau užgauliojimų, tačiau čia vėlgi turėtų įžengti tėveliai. „Svarbu suprasti, kad gyvename didelėje bendruomenėje ir su sunkumais nebūtinai turime kovoti vieni. Raginame tėvus būti atvirais ir priimti pasiruošusiųjų padėti pagalbą. Neretai įvairūs sveikatos sutrikimai tampa ne tik sunkiu emociniu išbandymu, sutrikdančiu net ir fizinę sveikatą, bet ir sukelia finansinių iššūkių.
Specialistė primena tėvams pasidomėti, ar mokykloje yra švietimo pagalbos specialistai, kurie padės mokytis kasdienių socialinių veiksmų (pasisveikinti, atsiprašyti, paklausti, paprašyti pagalbos). Negalią turinčius vaikus į mokyklą išleidžiantys tėvai turėtų prisiminti, kad jie nėra vieni.
tags: #atsilikusiu #vaiku #mokykla