Vaikų globos institucijų raida ir pertvarka Lietuvoje

Vaikų globos institucija - tai įstaiga, kurioje auginami ir ugdomi našlaičiai, beglobiai, tėvų globos netekę vaikai. Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Veikia valstybinės ir privačios vaikų globos institucijos.

1989 metais priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.

Istorinė raida: nuo pirmųjų prieglaudų iki šiuolaikinių namų

Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti 17-18 amžiuje. 19 amžiaus pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose.

Vaikų globos ištakos Lietuvoje

Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė. Jos iniciatyva 1786 metais buvo įkurta pirmoji vaikų ugdymo įstaiga - kūdikių prieglauda. 1791 metais Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai. Juose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės.

Kitose Lietuvos vietose taip pat atsirado panašių įstaigų. Kaune 1848 metais įsteigtas lopšelis pamestinukams, kuris vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda. 1864 metais ten pat įkurti kūdikių auklėjimo namai, kuriuose gyvendavo apie 40 pamestinukų. Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 metais įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams.

19 amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais. Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams.

Tarpukaris ir Sovietmetis

1918-1940 metais vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų (pvz., Vaikelio Jėzaus draugijos). 1922 metais Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu. Juose buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus, o 1931 metais pastatyti nauji 200 vietų namai, juose pradėjo dirbti gydytojai ir medicinos seserys. Nuo 1928 metų pradėta vaikus patronuoti - už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms.

1940 metais SSRS okupavus Lietuvą visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 metais vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 metais veikė 48 vaikų globos institucijos, kuriose gyveno apie 7000 vaikų.

Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus.

Reformos eiga: deinstitucionalizacija ir šeimos modelio stiprinimas

Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus. Nuo 2015 metų pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas. Šios reformos tikslas - apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 metų yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.

Teisės aktų pakeitimai ir statistiniai pokyčiai

Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso pakeitimai. Jie įsigaliojo 2018 metų liepos 1 dieną, pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-2018 metų duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja.

Šiuos pokyčius iliustruoja toliau pateikta lentelė:

2018 metais globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose). 2018 metų pabaigoje (kaip ir 2017 metų pabaigoje) globos įstaigose didžiąją dalį globojamų vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 metais - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 metais - 34 %).

Sistemos evoliucija: nuo globos namų iki bendruomeninių paslaugų

Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų pertvarka

Biudžetinė įstaiga Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai (buvę Vilniaus 1-ieji vaikų globos namai) iki 1991 metų buvo Globos namai ikimokyklinio amžiaus vaikams, kuriuose gyveno apie 100 vaikų. Lietuvai pradėjus savarankiškumo žingsnius, prasidėjo reorganizacija, palaipsniui mažinant vaikų ir darbuotojų skaičių.

Vykdydami įstaigų deinstitucionalizaciją, 2014 metų rugpjūčio pabaigoje dvi globotinių šeimynas perkėlėme gyventi į butus. Sukurta aplinka, artima šeimai, sudarytos sąlygos vaikams geriau integruotis į visuomenę, skatinant jų savarankiškumą ir mažinant socialinę atskirtį. 2016 metais, perkėlus trečiąją šeimyną gyventi į naujai suremontuotą namą, Globos namų pertvarkymas buvo baigtas ir veikla pradėta vykdyti šeimyniniu principu, teikiant alternatyvias institucinei globai bendruomenines paslaugas.

Vilniaus miesto savivaldybės Tarybai priėmus sprendimą reorganizuoti Vilniaus Minties vaikų socialinės globos namus, 2017 metų gegužės 31 dieną baigus reorganizaciją, visos uždarytos įstaigos teisės ir pareigos buvo perduotos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namams. Šiuo metu šie vaikų globos namai administruoja 6 šeimynas, kuriose gyvena 40 vaikų, likusių be tėvų globos, iš socialiai remtinų šeimų, kuriose neužtikrinamos būtinos gyvenimo ir ugdymo sąlygos, ir našlaičiai.

Globotiniai gyvena šeimynose, kuriose sukurta artima šeimai aplinka. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, vaikai keliasi, eina į mokyklą, lanko būrelius. Su šeimynų darbuotojais perka maisto produktus, gamina valgyti, tvarkosi kambarius, skalbia rūbus - tiesiog gyvena kaip įprastos šeimynos. Socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai atsakingi už šeimynos buities organizavimą, maitinimą, ugdymą, laisvalaikį. Jie nuoširdžiai stengiasi sukurti globotiniams tokias sąlygas, kad jie kuo mažiau jaustų šeimos netektį, augtų pilnaverčiais savo šalies piliečiais. Didelis dėmesys skiriamas vaikų užimtumui, laisvalaikiui, vaikų poilsio organizavimui atostogų metu.

Europos socialinio fondo agentūra, kartu su partneriais, tarp jų BĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namais, įgyvendina projektą „Jaunuolių palydėjimas į savarankišką gyvenimą“. Jo tikslas - palydėjimo paslaugų jauniems žmonėms, besiruošiantiems palikti ar neseniai palikusiems socialinės globos įstaigas, vystymas.

Kitos pertvarkos ir paslaugų plėtra

Vykdant institucinės globos pertvarką, Šilutės rajono savivaldybės 2020 metų rugpjūčio 27 dienos tarybos sprendimu Nr. T1-447 buvo reorganizuoti Saugų vaikų globos namai ir nuo 2021 metų sausio 1 dienos prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro. Vaiko gerovės ir globos centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna (veikė iki 2021 metų birželio 24 dienos).

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 metų rugsėjo 10 dieną išdavė licenciją paslaugai teikti Nr. L000000908, nurodant įstaigos tipą: bendruomeniniai vaikų globos namai, o veiklos rūšis: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. Taip pat 2024 metų spalio 23 dieną išduota licencija paslaugai teikti Nr. L000001242, nurodant įstaigos grupę: šeiminiai namai, socialinės globos trukmė: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa. Planinis vietų skaičius Vaiko gerovės ir globos centro šeiminiuose namuose yra 24.

Šeiminių namų ir globėjų svarba

Uždarinėti tuomet Lietuvoje veikusius 95 vaikų globos namus buvo pradėta 2014 metais. Pradėjus pertvarką 2014 metais, dideliuose vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 3,5 tūkst. vaikų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pažymėjo, kad per visus šiuos metus daugiau dėmesio skirta šeimoms, kad vaikai galėtų saugiau augti savo tėvų šeimose - pradėtos teikti kompleksinės paslaugos šeimai, sustiprinti vaikų dienos centrai ir šeimų socialinė priežiūra. Didžioji dalis jau uždarytų įstaigų globotinių šiuo metu gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius ar nuolatinius globotojus bei šeimynose.

Ministrės teigimu, siekiant užtikrinti svarbiausias vaiko teises ir poreikius, paslaugas reikia teikti ne tik šeimoms, išgyvenančioms krizę, bet ir šeimoms, kuriose auga be tėvų globos likę vaikai. Skaičiuojama, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 metais vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6,7 tūkst. vaikų, 2014 metais, pertvarkai tik prasidėjus, - daugiau nei 3,5 tūkst. globotinių. Šiuo metu Lietuvoje kiek daugiau nei 1 tūkst. vaikų gyvena šeimos aplinkai artimuose šeiminiuose namuose - bendruomenėje.

Uždarius visus vaikų globos namus, gruodžio mėnesio pabaigos duomenimis, Lietuvoje veikė 177 šeiminiai namai, kuriuose šiuo metu gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš kurių - 843 vyresni nei 10 metų amžiaus. Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai. Čia jiems skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, vaikai gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą. Visgi, anot specialistų, nėra saugesnės ir stabilesnės vietos vaikams nei šeima - globėjų ar rūpintojų, nuolatinio globotojo ar šeimynos.

Globos centrų ir profesionalių globotojų instituto atsiradimas

Lietuvoje 2018 metais startavo globos centrai, kurių šiuo metu yra 66. Atsirado profesionalių globotojų institutas - budintys ir nuolatiniai globotojai, aktyviai buvo stiprinama šeimynų veikla, taip pat dalis vaikų apsigyveno šeiminiuose namuose. Jų šiuo metu turime 177 ir juose auga 1032 vaikai.

Tokie pokyčiai ne tik suteikia galimybę vaikams augti mylinčioje ir palaikančioje šeimos aplinkoje, taip stiprinant jų emocinę gerovę, bet taip pat prisideda ir prie bendruomenės stiprinimo bei atsakingo vaikų priežiūros užtikrinimo. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje yra daugiau nei 3 tūkst. fizinių vaiko globėjų rūpintojų, 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai, priklausantys nuo liepos 1 dienos veikiančiam Nuolatinio globotojo institutui ir gaunantys atlygį už ypatingų vaikų globą.

Iniciatyvos ir parama globėjams

Apie 6 tūkstančiai tėvų globos netekusių vaikų gyvena pas laikinus ir nuolatinius globėjus, šeimynose, tačiau dar daugiau nei 1000 vaikų, iš kurių didžioji dalis yra vyresni nei 10 metų, gyvena šeiminiuose namuose. Nors atsiranda vis daugiau žmonių, norinčių tapti globėjais, jų paieška išlieka dideliu iššūkiu.

Paroda „Tada, kai pamačiau Tave“

Globos centrus Lietuvoje vienijanti iniciatyva „Vaikai yra vaikai“ pristato fotografo Artūro Morozovo parodą-manifestą „Tada, kai pamačiau Tave“. Menininko įsitikinimu, kiekvienas vaikas turi augti šeimoje. „Tada, kai pamačiau Tave“ yra ne tik nuostabus pasakojimas apie globojančių šeimų kasdienybę, bet ir atsargus raginimas pagalvoti apie tai, ką kiekvienas iš mūsų galėtume duoti mūsų visų vaikams. Parodos herojų - vaikų ir juos priimančių globėjų - fotografijos eksponuojamos tarsi šeimos albume, atskleidžiant, kaip globojamas vaikas įtraukiamas į bendrą šeimos paveikslą. Paroda Istorijų namuose lankytojų lauks vasario 6 - kovo 6 d., o kovo 7-21 d. ir kitose vietose. Keliaujančios parodos, pavyzdžiui, eksponuojamos Vilnius Outlet prekybos centro antrajame aukšte, leidžia susipažinti su globėjų istorijomis ir kaip sprendimas tapti globėjais pakeitė jų gyvenimus.

Konferencijos ir bendradarbiavimas

Jau šeštus metus iš eilės organizuojama metinė globos centrų konferencija „Sėkmingos globos link“. Konferencija tiesiogiai transliuojama Vaiko teisių Tarnybos YouTube kanale. Pagrindinis susitikimo tikslas - aptarti sudėtingesnius atvejus, stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, mokytis iš patirčių bei kartu ieškoti geriausių sprendimų.

tags: #atsigrezk #i #vaikus #globos #namai

• apie orų gyvenimą ir integraciją neįgaliesiems Marijampolėje
• Sužinokite apie nėštumo testų patikimumą
• Teisinis pagrindas vaiko globai
• Sužinokite daugiau apie kiaušinių alergijos priežastis ir simptomus
• Sveikos mitybos ir aktyvaus gyvenimo kelias