Lietuvių bendruomenės gardine ir tautinio identiteto puoselėjimas
Svetlana, kilusi iš Baltarusijos, gimė Gardine, tačiau jos šeimos šaknys siekia ir Lietuvą, Šalčininkų rajoną. Tėvų pažintis įvyko dar Tarybų Sąjungos laikais, kai sienos nebuvo kliūtis. Tėvo, karininko, profesija lėmė šeimos keliones, tad Svetlana spėjo pagyventi ir Latvijoje, ir Lietuvoje, Ukmergėje. Būtent Ukmergėje, kurią ji prisimena kaip ramų, mielą lietuvišką miestą, Svetlana lankė mokyklą ir iki 14 metų laisvai išmoko lietuvių kalbą, nes jos aplinką sudarė lietuviai draugai ir mokytojai.
Vėliau, tėvui išvykus dirbti į Kazachstaną, šeima grįžo į Baltarusiją. Po tėvo mirties, mama liko viena, o grįžimas pas gimines Baltarusijoje galbūt buvo teisingas sprendimas palaikyti ją sunkiais išbandymais. Nors tėvo giminaičiai, tarp jų ir močiutė, iki šiol gyvena Eišiškėse, Lietuvoje.
1996 metais Svetlana įstojo į Gardino J. Kupalos universitetą studijuoti istorijos. Tuo pat metu ji aktyviai ieškojo lietuvių bendruomenės ir tapo jos nare, dalyvavo lietuviškose giesmėse bažnyčioje. Supratusi, kad 20 metų gyvenimas Baltarusijoje nepadėjo jos lietuvių kalbos įgūdžiams, Svetlana nusprendė tęsti studijas Lietuvos edukologijos universitete, pasirinkdama lietuvių kalbos ir literatūros modulį. Deja, studijos Vilniuje buvo nutrauktos dėl pablogėjusios sveikatos ir negavus invalidumo grupės.
Tautinio švietimo svarba Gardine
Šiuo metu Svetlana Gardine vadovauja sekmadieninei mokyklėlei, kurioje moko vaikus etnokultūros ir lietuvių kalbos. Vaikai skirstomi į grupes pagal amžių (5-8, 9-12 ir 13-16 metų), ir kiekviena grupė mokosi savitai. Mažiesiems, dar nepažįstantiems raidžių, pamokos vyksta per žaidimus ir piešinius. Pavyzdžiui, diskutuojama apie skirtingas gimines žodžiams skirtingose kalbose, kaip antai rusiškas "цвет" (cvet) ir lietuviškas "spalva". Mokomasi spalvų pavadinimų dažant margučius ir pasakojant apie piešinius. Svetlana pati kuria programas ir planus, pritaikytus vietos aktualijoms, suprasdama, kad mokytis lietuvių kalbos aplinkoje, kur mažai kas ja kalba, yra sudėtinga. Todėl didžiausias dėmesys skiriamas vaikų motyvacijai ir sudomintiems, kad jie norėtų lankyti mokyklėlę.
Tėvų karta Gardine beveik nebekalba lietuviškai, todėl anūkus į sekmadieninę mokyklėlę atlydi močiutės, dažnai turinčios lietuviškas vardus (Genutė, Onutė, Julija). Tačiau vaikų ir anūkų vardai dažnai būna rusiški, kaip ir Svetlanos vaikų - penkiolikmečio Dmitrijaus ir dešimtmetės Sofijos, kurių tėvas yra ukrainietis.
Iššūkiai ir siekiai puoselėjant lietuvybę
Svetlanos istorija parodo, kokia svarbi yra šeimos vaidmuo formuojant vaiko identitetą ir vertybes, ypač gyvenant užsienyje. Ji prisimena, kaip prieš 20 metų, kai vizų tvarka buvo panaikinta, ji pradėjo dirbti gide Gardine, padėdama lietuviams atrasti jiems įdomias vietas. Tačiau suprasdama, kad sekmadieninės mokyklėlės nepakanka, kad vaikai laisvai kalbėtų lietuviškai, ji kilo idėja siųsti sūnų Dmitrijų mokytis į Vilnių, į Lietuvių namų gimnaziją. Nors vienerių metų išlyginamasis kursas padėjo jam išmokti lietuvių kalbą, vėliau jis grįžo į Gardiną. Svetlana pripažįsta, kad vaikas buvo per mažas, kad gyventų savarankiškai, ir tėvams buvo sunku jį paleisti. Nepaisant to, kad mokyklos rezultatais buvo patenkinti, kontroliuoti paauglio per atstumą buvo sudėtinga. Po pusantrų metų Dmitrijus grįžo į Gardiną, nors ir nenorėdamas, bet subrendęs ir savarankiškesnis.
Svetlanos sekmadieninėje mokyklėlėje kasmet daugėja vaikų, dabar jų yra 16, ir ateityje tikimasi dar didesnio skaičiaus. Kiekvienais metais bent vienas vaikas iš jos mokyklėlės išvyksta mokytis į Lietuvių namus. Svetlana taip pat siekė, kad bendruomenės vaikai turėtų tautinius drabužėlius, todėl parašė projektą ir gavo finansavimą, kad galėtų užsakyti juos Vilniuje. Vaikai mielai puošiasi jais per šventes.
Bendruomenės veikla ir šventės Gardine
Gražiausia šventė Gardine - kas dvejus metus vykstantis Tautinių mažumų festivalis, į kurį atvyksta kolektyvai iš įvairių šalių, o nuolatiniai svečiai - Alytaus ansamblis „Dainava“. Per šventes visi kartu šoka, vaišinasi lietuviška duona ir sūriu. Vaikai pinasi apyrankes iš Lietuvos vėliavos spalvų siūlų, taip pažindami šalies kultūrą per kūrybą ir meną.
Gardino lietuvių visuomeninis susivienijimas „Tėvynė“ turi puikias patalpas miesto centre, senoviniame name. Čia švenčiamos šventės, pažymima Lietuvių kalbos diena, liepos 6-oji, giedama Tautinė giesmė, švenčiamas Cepelinų balius. Lietuviai taip pat renkasi prie Vytauto Didžiojo paminklo, švenčia religines šventes bažnyčioje ir dalyvauja lietuviškose mišiose.
2019 metai paskelbti Pasaulio lietuvių metais, pabrėžiant, kad vien lietuviško paso ar pilietybės nepakanka, kad vaikai jaustųsi esą lietuviai. Didžiausias vaidmuo tenka šeimai, kuri augina ir auklėja vaiką, formuoja jo vertybes ir identitetą. Projektas „Keturi milijonai“ siekia pasakoti apie šeimas, kurios, nepaisant kasdienybės iššūkių, sugeba vaikams parodyti lietuvių kalbos svarbą ir lietuviškas šaknis multikultūrinėje aplinkoje. Projekto tikslas - dalintis idėjomis, kaip auginti jaunąją emigrantų kartą lietuvybės dvasia, ir teikti informaciją apie naudingas knygas, mokyklėles, kompiuterines programas ar vasaros projektus. Taip pat nagrinėjamos dvikalbystės sąlygomis augančių vaikų problemos ir ieškoma praktinių sprendimo būdų, kad kalba nebūtų skurdi ar nenoriai vartojama.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
