Literatūros analizė rodo, kad, daugelio mokslininkų nuomone, Lietuvos vaikų sveikata yra prasta ir, be kita ko, sąlygojama mažo fizinio aktyvumo, nepakankamai sąmoningo ir motyvuoto tėvų, pedagogų ir vaikų požiūrio į ją. Šios panoramos kontekste vaikų sveikatos stiprinimo problema yra nepaprastai aktuali, ypač pedagoginiu požiūriu. Šiame straipsnyje aptariama sveikatos ugdymo samprata, jai įtaką darantys veiksniai, fizinės sveikatos ugdymo kryptys.
Kauno lopšelio-darželio „Vėrinėlis“ bendruomenė prioritetu pasirinko skatinti vaikų ir tėvų fizinį aktyvumą. Projektą „Judame daugiau ir išradingiau“ antrus metus sėkmingai įgyvendina lopšelio „Ančiukų“ grupės pedagogai. Mokytojos, ugdančios 2-3 metų amžiaus vaikus, siekia aktyvios vaikų veiklos per patirtinį ugdymą(si), kasdien organizuoja fizinį aktyvumą.

Marshall'o „Aktyvaus mokymosi vaikystėje ciklą“ pritaikėme projekto „Judame daugiau ir išradingiau“ įgyvendinimui. Ankstyvojo amžiaus vaikų aktyvias veiklas pradedame nuo žaidimo modeliavimo, pasitenkinimo veiklai kuriame aplinką, pereiname prie vaiko gebėjimų jausmo ir baigiame saugumo jausmu bei noru ir galėjimu prisitaikyti kintančios veiklos situacijose.
Mokymasis veikiant atskleidžia, kaip kryptingai ir savarankiškai vaikas geba pasirinkti veiklą, kartu mokytis iš savo pasirinkimo. Aktyvia veikla siekiama, kad 2-3 metų vaikas patirtų, išgyventų ir suvoktų įgytą patirtį. Todėl vaikų veiklos orientuotos į veiksmus su daiktais, atsižvelgiant į fizines daikto savybes bei jo naudojimo būdus.
Mokytojos organizuoja veiklas, kurios sudaro sąlygas ugdytis fizines galias ir judesio kultūrą:
Fizinio ugdymo pratybos stiprino raumenų grupes: rankų, plaštakų, pėdų, liemens ir kt., lavino pusiausvyrą, gerino judesių koordinaciją, ugdė drąsą. Vaikai ugdosi veikdami kartu su kitais vaikais. Žaidimas aktyvina protinę veiklą, ugdo vikrumą, orientaciją erdvėje ir judesių koordinaciją.
Tėvai, kiekvieno mėnesio pabaigoje, taip pat įtraukiami į aktyvumo veiklas. Tas pačias veiklas kartoja namuose su šeima. Projektas „Judame daugiau ir išradingiau“ bendrai finansuojamas valstybės Sporto rėmimo fondo lėšomis. Projektą administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Švietimo mainų paramos fondas.
Tyrimo tikslas - ištirti, kaip humanizuojantis ir demokratėjant vaikų ugdymo procesui formuojasi vaikų, jų tėvų požiūris į sveikatą, skatinant jos ugdymosi pedagoginį ir socialinį prasmingumą. Siekiant nustatyti, kokią įtaką tėvų švietimas ir jų įtraukimas į sveikatos ir kūno kultūros ugdymo procesą daro jų požiūriui, buvo organizuotas pedagoginis eksperimentas Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Želmenėlis", kuris dirbo pagal individualią sveikatos ir kūno kultūros programą.

Anketinės apklausos rezultatų analizė ir pedagoginiai stebėjimai parodė, kad sistemingas ir nuoseklus darbas su tėvais, taikant įvairias darbo formas, turėjo teigiamą įtaką tėvų požiūrio į vaikų sveikatą ugdymui.
Šie rezultatai pabrėžia ne tik fizinio aktyvumo svarbą, bet ir tėvų švietimo bei jų aktyvaus įsitraukimo į ugdymo procesą svarbą. Tai yra esminė dalis siekiant ilgalaikių pokyčių vaikų sveikatoje ir jų požiūryje į kūno kultūrą.
Mums svarbu ne tik aprengti ir pamaitinti vaiką, bet ir užtikrinti saugų ir laimingą jo gyvenimą. Tam, kad vaikas būtų atviras pasauliui ir turėtų svajonių svarbu laiku suteikti reikalingą specialistų - psichologų, logopedų, kaniterapeutų, pedagogų - pagalbą. Kiekvienam vaikui yra reikalinga individuali ir, svarbiausia, nuosekli bei nepertraukiama specialistų pagalba. Vaikų ateitis yra kiekvieno iš mūsų rankose.

Pavyzdžiui, pradžia buvo nelengva Ugnės atveju - mergaitė į globą pateko iš sudėtingų gyvenimo sąlygų: su alkoholio nevengiančia biologine mama ji glaudėsi apleistame bute, nuolat juto alkį, nelankė darželio. Ugnė neturėjo jokių socialinių įgūdžių, jautėsi nesaugi ir nemylima. Po ne vieno apsilankymo pas psichologę mergaitė ėmė vis labiau atsiverti: dažniau nusišypsodavo, ėmė bendrauti su mama bei kartu gyvenančiais vaikais. Šio rugsėjo septynmetė laukia su nekantrumu. Tai rodo, kad kompleksinė pagalba, apimanti ir fizinę, ir psichologinę, ir socialinę gerovę, yra būtina vaiko ateičiai formuoti ir jo gebėjimams atsiskleisti.