Astrinių šeimos augalai: nuo laukinių rūšių iki sodo puošmenų
Astriniai, arba graižažiedžiai (Asteraceae, Compositae), - tai viena gausiausių magnolijūnų (Magnoliophyta) augalų šeimų. Šiai didelei grupei priklauso apie 1300 genčių ir 25 000-30 000 rūšių, paplitusių visame pasaulyje. Tai dažniausiai vienmetės, dvimetės arba daugiametės žolės, kurių daugumos šaknys yra liemeninės, nors pasitaiko ir augalų su šakniastiebiais.
Astrinių šeimos augalų stiebai dažnai būna šakoti, neretai apatinė jų dalis sumedėjusi, tačiau pasitaiko ir bestiebių formų su lapų skrotele. Augalai dažnai turi liaukučių, plaukelių, pūkelių arba šerelių. Svarbiausias šeimos skiriamasis požymis - žiedai, susitelkę į savitus žiedynus, vadinamus graižais. Gali sudaryti ir sudėtinius žiedynus: šluoteles, netikras kekes ar rutuliškas galvutes. Žiedus dažniausiai apdulkina vabzdžiai, o vaisius - lukštavaisis.
Lietuvoje paplitę astriniai augalai
Lietuvoje savaime auga daugiau kaip 200 rūšių astrinių šeimos augalų, o dar apie 50 rūšių yra auginama. Kai kurie yra natūraliai paplitę, kai kurie - introdukuoti. Nors natūraliai paplitusių gėlių pritaikymas siauresnis ir dauguma nėra tokios dekoratyvios kaip atvežtinės, tačiau jos yra geriau prisitaikiusios augti mūsų klimato sąlygomis.
Vienas iš pavyzdžių - paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium L.). Tai daugiametis žolinis augalas, kuris Lietuvoje auga pievose, miškų aikštelėse, pamiškėse, ganyklose, dirvonuose, patvoriuose, pakelėse ir ežiose. Šis augalas yra vaistinis, užauga iki 70 cm aukščio. Žiedai balti, susitelkę į skėtiškas kekes, žydi liepos-spalio mėnesiais. Augalas dirvai nereiklus, gerai auga ir saulėtoje vietoje, ir daliniame pavėsyje.
Kitas Lietuvoje dažnas astrinis augalas - dvinamė katpėdė (Antennaria dioica (L.) Gaertn.). Tai 7-20 cm aukščio daugiametis žolinis augalas, augantis miškuose, pamiškėse, šlaituose, kalvose ir sausose pievose. Jo graižai yra rožiniai arba pilki, žydi gegužę-birželį. Augalas mėgsta kalkingą, sausą dirvą ir saulėtą vietą.
Dekoratyvūs astriniai augalai gėlynuose
Gėlynuose dažniau auginamos dekoratyvios introdukuotos rūšys ir veislės. Jos vertinamos dėl savo išvaizdos ir ilgo žydėjimo.
- Ratilis: graižažiedžių šeimos augalas, kilęs iš Kinijos, Japonijos bei Tolimųjų rytų. Europoje pradėtas auginti nuo 1728 m. ir labai greitai išsiplatino Vokietijoje.
- Gvaizdūnė (zinija): plačiai auginamos želdynuose ir darželiuose. Šių gėlių puokštės ilgai išsilaiko.
- Akuototoji gailiardija: šakniastiebinis augalas, kilęs iš Šiaurės Amerikos.
- Rugiagėlės: plačiai paplitę augalai Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje.
- Bajorė (Centaurea): daugiametis, stačiu stiebu, gausiai lapuotas augalas, giminingas rugiagėlėms.
- Krūminis astras (Aster dumosus L.): kilęs iš JAV pietrytinės dalies, kur auga smėlėtose dirvose. Kultivuojamas nuo XVIII a. Tai daugiametis, šakniastiebinis augalas su stačiais, gausiai šakotais ir lapuotais stiebais.
Keletas kitų astrinių šeimos atstovų
| Augalo pavadinimas | Savybės |
|---|---|
| Gelteklė (Scorzonera hispanica) | Daugiametis augalas pailgais, vilnotais lapais, paplitęs Pietų ir Centrinėje Europoje. |
| Stevija (Stevia rebaudiana) | Daugiametis augalas, gimtinėje užaugantis iki 60-80 cm, panašus į išsišakojusį krūmelį. |
Apibendrinant, astriniai yra itin įvairiapusė šeima, kurioje galima rasti tiek kuklių laukinių vaistinių augalų, tiek ryškių dekoratyvinių žiedų, puošiančių mūsų gėlynus. Dėl savo gausos ir gebėjimo prisitaikyti, šie augalai užima svarbią vietą tiek natūralioje gamtoje, tiek kultūrinėje aplinkoje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
