Asta Stašaitytė: Charizma, Kūryba ir Gyvenimo Išmintis
Valiūkiška ir itin charizmatiška - tokios moters vaizdinys iškyla galvoje, vos pagalvojus apie radijo ir televizijos laidų vedėją Astą Stašaitytę. Visgi jos asmenybė - kur kas įvairiapusiškesnė. Jos veidą puošia plati šypsena, o balsas neleidžia abejoti, kad jos širdis pilna meilės ir supratimo aplinkiniams. Asta Stašaitytė yra žinoma televizijos laidų vedėja Lietuvoje. Jos gyvenimas ir karjera domina daugelį, todėl verta panagrinėti svarbiausius jos biografijos faktus.
Karjera Televizijos Eteryje ir Kūrybinis Kelias
Asta Stašaitytė televizijoje dirba jau daugiau nei tris dešimtmečius. Dabar savanoriauju radijuje „XFM“, kur taip pat galiu kalbinti pašnekovus. Man tai išties teikia didžiulį malonumą. Asta Stašaitytė-Masalskienė veda laidą „Šeštadienio rytas“. Laida rodoma net dešimt metų. Asta teigia, kad ši laida žiūrovams patinka dėl to, kad jie jaučia rimtą požiūrį į atliekamą darbą. Su kolegomis iš „Šeštadienio ryto“ nekuriame tik komercinės laidos. Apskritai mūsų komandoje bent pusė darbuotojų dirba visus tuos dešimt, kiek rodoma laida, metus. Tai kiekvieno mūsų projektas. Atsirado meilė ir prisirišimas. Taip, mes neturime didelės ir prabangios technikos, neatrodome modernūs, bet mus vis tiek žiūri. Tai rodo, kad žmonėms reikia nuoširdaus žodžio, kitokio požiūrio.
Prieš kurį laiką Asta Stašaitytė stojo prie „Duokim garo“ vairo. Daugeliui jos prisijungimas prie muzikinės, koncertinės laidos buvo netikėtas, nes ji, rodos, neatsiejama nuo pokalbių šou. Ne mažesnę laimę teikia ir „Duokim garo“ filmavimai, nes jie primena koncertą. Gera gauti tokią pozityvumo dozę - taip smagu matyti žmones, kurie laisvalaikį leidžia ne prie televizoriaus, ne su alumi ir traškučiais, o buriasi, dainuoja, groja kartu… Jie yra pilni džiaugsmo ir entuziazmo, o Asta nuo to pasikrauna - vos išėjus iš filmavimo, norisi nugriauti kalnus. Tikrai labai džiaugiasi, kad gali vesti ir koncertą, ir pokalbių laidas radijuje. Tematikos prasme tai tikrai relaksacija, nes nereikia klausti skaudžių, nepatogių klausimų, nereikia lįsti į dūšią ar priešinti pašnekovų. Taip pat čia nereikia Astos empatijos, nes ji labai išgyvendavo dėl savo herojų laidoje „Yra kaip yra“. Šiuo metu pašnekovė prisideda ir prie fondo „Donum“ veiklos, kur kalbina laisvės gynėjus - žmones, kurie rizikavo savo gyvybe, kad šiandien Lietuvos žmonės būtų laisvi. Trečioji Astos veiklos sritis - darbas už kadro, ruošiant eteriui kitų sričių atstovus. Kartas nuo karto ji veda renginius.
Darbo Televizijoje Iššūkiai ir Džiaugsmai
Nors „Duokim garo“ yra poilsis, visgi yra daug sunkiau, nes buvusioje laidoje reikėjo pravesti diskusiją, o čia - koncertą. Pirmas iššūkis: tu turi kurti šventę. Antra, Asta nėra liaudiškos muzikos specialistė ar folkloro ekspertė, bet mylėtoja buvo visada: yra šokusi liaudies šokiuose, vaikšto į Dainų šventes. Esu labai dėkinga prodiuseriui, režisieriams, kurie sumanė mane įvesti į šį projektą. Neslėpsiu, iš pradžių aš bijojau būti nenaudinga, apsijuokti. Bet kai su prodiuseriu Sauliumi Basijoku susidėliojome mano aiškų vaidmenį laidoje ir iškėliau sau paprastą tikslą - padėti žiūrovams suprasti ir pamilti senovinius papročius, tada dingo visa baimė ir pasijutau labai gerai. Galima sakyti, Asta atspindi žmogų iš gatvės, kuris nėra liaudies šokių ar muzikos profesionalas ir tuo pačiu panaudoja savo profesinę patirtį.
Laida „Duokim garo“ dažnai vadinama kaimiečių laida, sulaukia nemažai kritikos, kad rodoma žiūrimiausiu laiku. Daugeliui buvo šokas sužinojus, kad ją ves, neva, tai ne prestižas. Astos vaikystės vasaros praėjo lietuviškam kaime, po to buvo daug miesčioniškumo, užsienio. Apsisuko ratelis ir atsirado noras vykti į lietuvišką kaimą. Su amžiumi supranti, kad niekas nevyksta šiaip sau. Vadinasi, pasąmoningai jai reikėjo tos laidos. Buvo ilgesys pažinti šviesų kaimą, nes diskusijų laidose vis rodoma gerianti, tamsi provincija, kurios Astai buvo iki soties. „Duokim Garo“ ji gauna šviesiosios Lietuvos atsvarą - žmones, kurie kepa pyragus, siuva sau kostiumus, kad tik galėtų dainuoti ir džiaugtis. Tai nuostabu. Astai ne prestižas yra nežinoti savo tautos tradicijų, ne prestižas yra dirbti be meilės.
Televizijoje būna visko: paskutinę minutę prieš eterį situacija gali pasikeisti kardinaliai. Yra buvę, kai staigiai keičiasi visas scenarijus. Tai yra didžiulė dozė adrenalino, bet Asta gali suvaldyti tokią situaciją. Visgi ji yra adrenalino mėgėja, o eteryje to yra labai daug. Kai susitvarko su stresu, atsiranda profesinis džiaugsmas. Pats sunkiausias periodas buvo, kai ji sėdėdavo mašinoje ir verkdavo, kol nubėgdavo grimas, tada galėdavo važiuoti namo. Būdavo psichologiškai persitempusi ir jai tiesiog reikėdavo išsibliauti. Tokiu būdu išleisdavo įtampą. Po „Duokim garo“ yra kitas dalykas: po filmavimų muzika skamba labai ilgai galvoje. Ji negali jos išjungti, net ir kitą dieną skamba viena ar kita melodija.
„Aktualusis interviu“: Demokratams – pabaiga? O gal bilietas į valdžią?
Jaudulys prieš eterį visada yra. Astai reikia pamedituoti kamputyje vienai, susikaupti. Jai netinka greitai įlėkti į studiją, vėluojant, to ji nekenčia. Televizijoje netrukus Asta švęs 30 metų jubiliejų. Apmąstant metus, kyla geras jausmas - tūkstančiai susitikimų su žmonėmis. Net nesitiki, kad jau tiek pravesta, sukurta, vaidinta, nesitiki, kad jau tiek daug įdomių patirčių yra jos. Asta yra prodiusavusi daug laidų. Daug ką nustebins, nes visi tik ir kalba, kaip gera dirbti sau, bet Astai geriau dirbti pas stiprų prodiuserį. Per daugelį metų ji atsakė sau: ji nesu verslininkė, o artistė, atlikėja. Jai nėra didesnio malonumo, kai projekte yra gera ir stipri komanda. Tačiau „kalbančios galvos“ vaidmuo jos netenkina, ji nori dalyvauti kūrybiniame procese. Labai patinka, kai ją režisuoja, stebi, ką lipdo iš jos. Asta yra geras kareivis.
Asmeninis Gyvenimas: Šeima, Vaikai ir Artimi Ryšiai
Valiūkiška ir itin charizmatiška - tokios moters vaizdinys iškyla galvoje, vos pagalvojus apie radijo ir televizijos laidų vedėją Astą Stašaitytę. Visgi jos asmenybė - kur kas įvairiapusiškesnė. Sausio 11-ąją 51-ąjį gimtadienį sutikusi eterio vilkė kasdienybėje, rodos, spinduliuoja ramybe. Jos veidą puošia plati šypsena, o balsas neleidžia abejoti, kad jos širdis pilna meilės ir supratimo aplinkiniams. Asta Stašaitytė buvo susituokusi su Giedriumi Masalskiu, kuris taip pat yra televizijos laidų vedėjas. Pora susituokė 2001 m., susilaukė sūnų Emilio ir Danieliaus. 2017 m. teismas išskyrė Astą Stašaitytę ir Giedrių Masalskį.
Jos gyvenime yra dar dvi didžiulės meilės - sūnūs Emilis ir Danielius. Nors auginti du panašaus amžiaus vaikinus nėra lengva, jos ryšys su sūnumis labai artimas. Su buvusiu vyru Giedriumi jiems nuo pat pradžių aplinkiniai nusistebėję sakydavo, kad labai žaismingai bendrauja su savo vaikais. Pas juos daug humoro, daug laisvės, o svarbiausia - pasitikėjimo. Laikas visą tai patvirtino - vaikai šėliojo, bet tai pasitikėjimo tikrai negriovė. Juk ir pati Asta šėliodavo, tai vis pagalvodavo, kaip būtų neteisinga iš jų visa tai atimti. Ji užaugo geras, doras žmogus, tai argi turi teisę nepasitikėti savo vaikais? Asta su sūnumis neturėjo kažkokių rimtų situacijų. Bet jeigu Astai atrodo, kad kažkur yra problema ir ją reikia aptarti su sūnumis, tiems pokalbiams ji ruošiasi. Gerai apgalvoja, ką pasakyti, prašo, kad kas nors atsiųstų jai išminties, kartais net pasitaria su drauge, kuri turi bendraamžius vaikus.
Pernai jos vyresnysis sūnus Emilis baigė mokyklą. Žinoma, nukrito kelios ašaros, o ir paliūdėjo, ypač atėjusi į tą tuščią kambarį. Asta juo labai pasitiki ir labai tiki, tad tikrai gali sakyti, kad išsiskirti nebuvo sunku. Be to, pastaruosius metus jis gyveno dvi savaites pas Astą, o kitas dvi - pas tėtį. Galbūt todėl jai buvo lengviau įsisąmoninti, kad jis negali visuomet būti namie. Emilis pasirinko informacinių technologijų kelią, nors visi galvojo, kad jis bus koks nors fizikos mokslininkas. Šiuo metu vyresnysis sūnus studijuoja Nyderlanduose, bet, kaip jis Astai sakė, tai nereiškia, kad ši šalis yra paskutinė jo stotelė. Asta džiaugiasi, kad Emilis pasidalija savo pasvarstymais, o ji ir nepuola rėkti: „Nesimėtyk, pabaik mokslus“… Kaip jis nuspręs, taip ir bus. Nei vienas sūnus niekuomet nesvajojo nei apie televiziją, nei apie artisto duoną. Jaunėlis Danielius yra labiau meno žmogus. Nors ir vyresnysis turi begalinį polinkį menams, bet tai yra tik polinkis, o jaunesnysis savo talentą šioje srityje realizuoja. Jis labai mėgsta fotografuoti, tad visur vaikšto su fotoaparatu ir fiksuoja gyvenimo akimirkas. Daro labai gražias fotosesijas, tiek paprašytas draugų, tiek sulaukęs užsakymų.
Šiame gyvenimo periode Asta jau gali tiesiai grįžti namo, nes vaikai yra jau dideli. Jie žino, kad ji atėjo po filmavimų ir gali įvardinti savo jausmus, kad yra išsibalansavusi ir prašo tykiai pavalgyti vakarienę kartu. Vaikai gimė šeimoje, kurioje abu tėvai jau dirbo tokį darbą. Natūralu, kad būni pavargęs, kaip ir medikas po naktinės pamainos. Asta yra ir ašarą išspaudusi: grįžta po filmavimų, o vyresnėlis prikepęs keksiukų. Oi, kaip gera. Žinoma, jie dabar paaugliai ir kartais ignoruoja Astos nuovargį. Bet tai gali nutikti bet kurioje profesijoje. Be to, šeimoje niekada nebuvo jokio sureikšminimo, kad jie dirba televizijoje. Darbas yra darbas. Du sūnus - Emilį ir Danielių - su buvusiu vyru Giedriumi Masalskiu užauginusi Asta neslepia, kad su abiem sutaria puikia ir puoselėja šiltą ryšį. Labai jais pasitiki, didžiuojasi ir myli. Jų tvirtus apkabinimus ir žodį „myliu“ taip pat girdi neretai. Jaučiasi patogiai, natūraliai jiems pasakodama apie savo profesinį ir asmeninį gyvenimą. Vis dažniau pasitaiko, kad nori su jais pasitarti. Taip, jie užaugo.
Dažnai mamos, ypač su mažais vaikais sako, kad sunku išmokti skirti laiko sau bei šiek tiek atsitraukti nuo šeimos. Kai jie buvo maži, o karjera - pačioje viršūnėje, labiausiai kentėdavo miegas, rečiau matydavosi su draugėmis, stokodavo laiko skaitymui, grožio procedūroms, bet ir tada nesijautė apleidusi savęs, juk buvo tokia laiminga! Dabar vėl gyvena „sau“. Asmeninė laimė, meilė, kūrybinis išsipildymas dabar vėl tapo svarbiausi. Visiškai kaip jaunystėje. Todėl drąsiai gali teigti, kad tai antras toks laimingas periodas jos gyvenime. Jeigu norite, vadinkite tai antrąja jaunyste. Tik brandesne, todėl kitokia, bet ne mažiau įdomia ir su drugeliais pilve, kaip ir pirmos jaunystės metu.
Dvasiniai Ieškojimai ir Savęs Pažinimas
Sutikdama 50-metį Asta užsiminė, kad gimtadienį norėtų sutikti vienuolyne. Kad būtent gimtadienį, tai ne. Iš tiesų, ji porą kartų per metus vyksta į Pranciškonų vienuolyną, esantį kaime. Jai pabuvimo šioje vietoje labai reikia - nori pabūti sau, trumpam atsijungti nuo didžiulio gyvenimo tempo, palikti telefoną nuošalyje, prisiminti svarbiausias vertybes ir atgaivinti santykį su Aukščiausiuoju. Tuo labiau, tas pabuvimas čia neįtikėtinai praturtina - Pranciškonų broliai yra labai praktiški ir ūkiški. O ar nesunku tokį pabėgimą suderinti su filmavimais? Nesunku. Kadangi labai bijojome karantino, kartu su „Duokim Garo“ komanda laidas filmavome vasarą. Rugsėjį jau buvome nufilmavę nemažai laidų, tad Astai kaip tik buvo puiki proga padaryti pertrauką.
Iš tiesų, kiekvieną dieną Asta daro dienos analizę, kad ir mažytę, trumputę - žiūri, kaip pasielgė vienoje ar kitoje situacijoje, atsiprašo, jei jos poelgis buvo ne toks, koks galėjo būti. Pastebi, kad tas gamtos padiktuotas savęs stebėjimas keičia charakterį - jau nebesu tokia impulsyvi, tokia karšta. Tai jokiu būdu nereiškia, kad užmigo jos vidinis sangvinikas, bet prieš išsižiodama sakyti žodį, jau sugeba sekundę pagalvoti. Per šiuos metus pradėjo domėtis ir kvėpavimo praktikomis, meditacija, tai jai - tikrosios meilės sau atradimai. Ilgus metus sunkiai sekėsi su tikrąja meile sau. Mokosi save priimti ir ieškoti būdų, kas padeda. Kai grįžta iš studijos, daug vaikšto gatvėse, stebi žmones, grįžta iš kosmoso į realybę.
Asta yra aktyviai praktikuojanti katalikė, nes sekmadienio mišių jai nebeužtenka. Širdžiai, protui nuraminti į kokią šventovę nulekia dar ir vidury savaitės. Juokais vadina save davatka. Kartais eina vedina egoistiškų jausmų, nes kai ten pabūni, nebereikia širdies lašelių. Pabūni savotiškoje meditacijoje, kur ateina daug atsakymų. Tai yra vienas didžiausių privalumų, kuriuos atrado, grįžusi gyventi į senamiestį. Anksčiau gyveno Turniškėse, kur labai daug gamtos. Ir ten, ir ten yra daug pliusų ir minusų. Miške gali vaikščioti tyloje ir nieko nesutikti. Miesto centre savi pliusai: visi teatrai, parodos, bažnyčios, draugai yra šalia. Būna, sėdi namuose, bet kažkaip negera, vieniša, tada šoka į batus ir jau yra kažkokiame renginyje. Yra ir minusų: centre tik išeina iš namų ir jau turi sveikintis, kažkaip atrodyti. Bet, tiesą pasakius, Astai tai neberūpi: gali išeiti susikuitusi, niekas čia nefotografuoja ir pirštais nebado. Nereikia susireikšminti. Nori išsipusto ir lėtai vaikšto senamiesčiu, nenori, užsideda gobtuvą ir niekas jos nemato.
Požiūris į Modernų Pasaulį ir Vertybes
Kiekvieną dieną Asta laiko atskiru nedideliu gyvenimu, tad stengiasi kuo labiau jį praturtinti. Štai pirmojo karantino metu pradėjo stebėti gamtą, nes suprato, kad labai gilinosi į žmones, o nuo gamtos yra nutolusi… Tąsyk pradėjo stebėti aplinką - kiekvieną medį, krūmą, žadino savo pastabumą. Būdavo, eina pro kokį augalą ir pagalvoja, kaip jis atrodys rytoj, kaip po savaitės. Tokį stebėjimą tęsia iki šiol ir jau mato viso to rezultatus - ją pradėjo džiuginti maži dalykai. Nors kokie dar maži dalykai, tai - stebuklai. Ji suprato, kaip viskas pasaulyje susiję. Galbūt retas žino ir apie kitą, ne televizinę, Astos pusę - ji rašo poeziją. Šiek tiek. Iš tiesų, jau kaupiasi leidinukui, bet vėlgi bijo apie tai kalbėti.
Pati pradžia socialiniuose tinkluose buvo dėl vaikų, nes jie sakydavo: „Mama, nebūk tokia atsilikusi, senamadiška“. Kai tik susikūrė (na, vaikas sukūrė) paskyrą, suprato, kad ten daug įdomios informacijos apie renginius ir tai ją užkabino. Bet minusų ten irgi daug, nes tai suvalgo daug laiko. Asta turi elektroninį paštą, feisbuką bei telefoną. Ir ją dėl to visi bara sakydami, kad ji vis tiek atsilieka nuo laiko. Visgi yra brandus žmogus ir pati nusprendžia, kiek laiko nori skirti gyvenimui internete. Stengiasi, kad technologijos jai tarnautų, o ne ji joms.
Reikia su tuo susitaikyti, kad socialinių tinklų žvaigždutės už reklamą socialiniuose tinkluose uždirba tūkstančius, tuo tarpu laidų vedėjai su patirtimi tokių pinigų vien vesdami laidas neuždirba. Asta yra įdėjusi porą reklaminių įrašų, nes norėjo padėti draugams ir viskas. Yra gavusi keletą pasiūlymų kažką reklamuoti feisbuke, bet jie jai nepasirodė skanūs. Paprastas atsakymas: arba tai būna per maži pinigai, arba jai nepatinka produktas. Kadangi yra buvusi reklaminis veidas labai rimtų prekinių ženklų ir žino, kad iš to galima nusipirkti butą, žiūri į tai labai profesionaliai. Dėl šios priežasties atsisako reklamuoti abejotinos kokybės produktus ar parduoti save už sumuštinį, nes taip gali prarasti kokį kitą rimtą pasiūlymą ir žmonių pasitikėjimą. Tegu nenuskamba tai kaip puikybė, bet nenori nuvalkioti savo veido, vis dar brangina savo įvaizdį. Atsisako reklamuoti abejotinos kokybės produktus ar parduoti save už sumuštinį.
Aukšti standartai yra dažniausia perfekcionizmo apraiška. Apie tai Asta šnekasi su šviesiais dvasininkais, kurie yra jos broliai. Eina pas juos atvira širdimi tartis, kalbėtis. Jie liepia jai būti atsargia su perfekcionizmu, todėl ieško pusiausvyros. Tam, kad nesusirgtų puikybe, užsiima savanoryste, keliais išplauna bažnyčios grindis, kur tik gali patarnauja juoduose darbuose, išvalo tualetus. To reikia Astai, ne kitiems. Svarbiausia jai būti ne tik televizijos veidu, bet ir lygia su žmonėmis, kurie patiria skurdą, negandas. Asta nesvajoja apie turtus, jai nereikia deimantų ar kailinių, tai sako iš visos širdies. Tada klausimas: ar žmogui turėti įsitikinimus ir vertybes yra blogai? Jai atrodo, kad šalikas už 1000 eurų yra aukšti, kvaili standartai.
Sausį žinoma moteris minėjo savo 54-ąjį gimtadienį. Anot jos, gimtadienių ji visai nesureikšmina, o šį ji linksmai ir nuotaikingai paminėjo kartu su savo vaikais. Asta neslepia, kad jau ne vienerius metus iš eilės ji sau gimtadienio proga pasidovanoja ir staigmeną. Tradiciškai gimtadienius su sūnumis (ir jų, ir Astos) švenčia ryte, gerdami rytinę kavą, valgo tortą. Taip buvo ir šiemet. Iš studijų užsienyje grįžo vyresnėlis, tad buvo laiminga, kad apkabino ir žvakutes uždegė abu sūnūs. O vakaras buvo itin įsimintinas. Praeityje Asta buvo įkūrusi ir vadovavo įmonei, kūrusiai televizines laidas. Net po firmos uždarymo buvę kolegos organizuoja susitikimus. Šiemet dauguma buvusio kolektyvo galėjo susirinkti būtent sausio 11-ąją, per Astos gimtadienį. Buvo nuostabus vakaras! Pradžioje tiesiog plepėjo ir džiūgavo susitikę, vėliau susėdo prie didelio stalo ir „sukome ratuką“ - kiekvienas turėjo papasakoti ryškiausią prisiminimą iš bendrų darbų ir kelionių bei papasakoti, ką dirba ir ką myli dabar. Tai buvo labai šiltas ilgas vakaras ir vienas ryškiausių Astos gimtadienių. Na, o kitą dieną jau krovėsi lagaminą Japonijon. Jau ne pirmus metus gimtadienio proga pasidovanoja kelionę.
tags: #asta #stasaityte #gime
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
