Lietuvos vaiko teisių apsaugos sistema yra nuolat tobulinama, siekiant užtikrinti kiekvieno vaiko saugumą, gerovę ir teisę augti mylinčioje aplinkoje. Svarbiausia, kad šeimos nesijaustų įbaugintos ir suprastų, jog vaiko paėmimas yra tik kraštutinė priemonė. Prioritetas teikiamas savalaikėms ir kokybiškoms paslaugoms kiekvienai šeimai, kuri gali atsidurti krizinėje situacijoje.
Naujoji vaiko teisių apsaugos sistema Lietuvoje įsigaliojo nuo liepos 1 dienos. Džiaugiamasi, kaip buvo einama iki kompromisinio įstatymo varianto, nes jį svarstant dalyvavo ir aktyvios šeimų organizacijos, ir tie žmonės, kurie teikia paslaugas šeimoms, vyriausybės atstovai, Seimo nariai. Tikrai rasta nemažai gerų, kompromisinių formuluočių, kurios įstatymą patobulino. Visų pirma, labai svarbu akcentuoti tai, kad vaiko paėmimas būtų įmanomas tik pačiu kraštutiniausiu atveju.
Antra, dar labiau įtvirtintas šeimos prioritetas, paslaugų šeimai viršenybė vietoj grėsmės lygio. Parlamentarė Monika Navickienė pabrėžė, kad dabar nebėra grėsmės lygių, o yra paslaugos šeimai, atvejo vadyba, reikiamu momentu teikiant kokybiškas paslaugas šeimoms sprendžiama šeimoje iškilusi problema. Taip pat buvo priimti papildomi sprendimai dėl kvalifikacijos tų žmonių, kurie reaguoja ir teikia paslaugas šeimoms. Tai užtikrina, kad pagalba būtų efektyvi ir atitiktų šeimų poreikius. Svarbus ir tinkamas resursų užtikrinimas, kad įstatymo įgyvendinimui užtektų finansinių resursų ir būtų užtikrinta paslaugų kokybė.

Įtarus grėsmę vaiko teisėms, bus reaguojama nedelsiant. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai nedelsiant reaguos į visus raštu, žodžiu ar kitokiomis priemonėmis gautus vaiko teisių pažeidimus visą parą ir savaitgalį bei švenčių dienomis. Visi, turintys duomenų apie galimą vaiko teisių pažeidimą, privalo apie tai nedelsdami informuoti policiją ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotą teritorinį skyrių pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą.
Jei pranešimas susijęs su galimu smurtu prieš vaiką, specialistai reaguos ir pradės nagrinėti pranešimą nedelsiant, pasitelkdami kitas institucijas, pavyzdžiui, policiją, gydymo įstaigas ir kt., bet ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo. Jei pranešimas susijęs su galimais kitais vaiko teisių pažeidimais, specialistai reaguos ir pradės nagrinėti pranešimą nedelsiant, bendradarbiaudami su kitomis institucijomis, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo.
Specialistai, reaguodami į pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimo pranešimą, atsižvelgs į realią situaciją. Reaguodami ir nagrinėdami pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, specialistai vadovausis Grėsmės vaikui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašu bei nustatytais vertinimo kriterijais, apsilankys gyvenamojoje vietoje, bendraus su vaiku, jo tėvais (globėjais ar rūpintojais) bei vertins kitą, su vaiku ir jo socialinę aplinką susijusią informaciją (pavyzdžiui, informaciją iš mokyklos ir pan.).
Grėsmės vaikui lygiai bus nustatomi pagal grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei požymius. Nesaugia aplinka vaikui bus laikoma šiais atvejais:
Vertinimo metu atsižvelgiama į tai, ar bent vienas iš vaiko atstovų gali fiziškai pasirūpinti vaiku ir jo saugumu, pavyzdžiui, kai vienas iš arba abu vaiko tėvai apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad jei suaugę vartoja alkoholio ir šalia yra nepilnamečių, turi būti nevartojančiųjų, kurie fiziškai galėtų jais pasirūpinti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai vertina grėsmės vaikui lygį, atsižvelgdami į rizikos veiksnius, susijusius su vaiko funkcionavimu, jo tėvais, globėjais ar rūpintojais, jų tėvystės įgūdžiais, bendravimu su vaiku, socialine aplinka. Žinoma, grėsmės vaikui lygis gali būti ir nenustatytas. Jei galimo vaiko teisių pažeidimo pranešimas nepasitvirtino, pranešimo nagrinėjimas bus baigtas.
Antruoju atveju Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos mobilioji komanda 14 dienų (išskyrus savaitgalius ir švenčių dienas) nuo vaiko paėmimo dienos, teiks intensyvią pagalbą, atliks saugumo ir rizikos veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikių intensyviai pagalbai įvertinimą, siekiant padėti šeimos nariams koreguoti elgesį, kurti ir palaikyti saugią aplinką vaikui augti bei vystytis, parengs rekomendacijas atvejo vadybininkui, kaip organizuoti darbą su šeima toliau.
Laukiant teismo sprendimo, vaikas bus laikinai apgyvendinamas saugioje aplinkoje. Vaiką paėmus iš nesaugios aplinkos, jis gali būti laikinai apgyvendintas ne tik globėjų (rūpintojų) šeimoje, globos centre, šeimynoje, krizių centre ar vaikų globos institucijoje, įtrauktoje į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą, galinčiųjų priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, bet ir pas giminaičius, asmenis, su vaiku susijusius emociniais ryšiais, vaiko brolį ar seserį globojančioje, įvaikinusioje šeimoje. Gavus teismo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą bus pradedami veiksmai dėl vaiko laikinosios globos nustatymo.

Vaikas galės būti grąžinamas jo tėvams, kai mobiliajai komandai atlikus intensyvų darbą su šeima paaiškės, jog tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei, taip pat jei neliks socialinės rizikos veiksnių. Atgauti vaiką galės ir tie tėvai, kurie stengiasi keisti arba pakeitė savo netinkamą elgesį su juo ir dėl to negresia pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, tačiau išlieka socialinės rizikos veiksniai. Tokiais atvejais numatyta taikyti atvejo vadyba dėl pirmojo grėsmės vaikui lygio ir sprendžiamas klausimas dėl vaiko grąžinimo tėvams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, ką valstybė garantuoja gausioms šeimoms. Gausios šeimos yra mūsų valstybės stiprybė ir ateities pamatas. Labai svarbu, kad šeimos drąsiai ryžtųsi susilaukti daugiau vaikų, žinodamos, jog valstybė yra jų partnerė - padedanti, palaikanti ir kurianti saugią aplinką auginti vaikus.
| Išmoka / Parama | Aprašymas | Suma (nuo 2026 m. / 2026 m.) | Papildomos sąlygos |
|---|---|---|---|
| Vaiko pinigai (išmoka vaikui) | Mėnesinė išmoka kiekvienam vaikui iki 18 metų (arba iki 24 metų besimokantiems pilnamečiams gausiose/nepasiturinčiose šeimose). | 129,5 euro / mėn. | Vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat vaikams, turintiems negalią, skiriama papildoma 76,2 euro išmoka. Pilnamečiai vaikai iki 24 metų, mokantys/studijuojantys, įskaitomi į šeimos sudėtį, nevertinant pajamų. |
| Vienkartinė išmoka gimus vaikui | Išmokama gimusiam vaikui. | 814 eurų (nuo 2026 m. sausio 1 d.) | |
| Mamadieniai/tėvadieniai | 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį. | Sutrumpintas darbo laikas 4 val./sav. | Tėvams, auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų. |
| Subsidijos pirmam būstui nepasiturinčioms šeimoms | Valstybės iš dalies kompensuojamas būsto kreditas. | 30 proc. | Šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų ir (ar) 3 ar daugiau vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba). |
| Antrojo laipsnio valstybinė pensija | Skiriama senatvės pensijos amžiaus sulaukusiam ar negalią turinčiam tėvui/motinai. | 148,56 euro (2026 m.) | Išauginusiems 5 ir daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų), jei atitinka įstatymo sąlygas (vaikai nepatyrė socialinės rizikos, nebuvo globos, nėra teisti ir kt.). Daugiavaikiam tėvui skiriama tik nesant motinos arba jei ji neatitinka sąlygų. |
| Šalpos senatvės pensija | Skiriama tėvams, išauginusiems 5 ar daugiau vaikų, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, bet nesukaupusiems minimalaus stažo įprastai senatvės pensijai. | 391,50 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) | Išauginusiems 5 ar daugiau vaikų (mirties atveju - iki 8 metų). |
| Šalpos kompensacijos mamoms | Skiriamos 5 metai iki senatvės pensijos amžiaus sukakties arba netekus 60 proc. ir daugiau dalyvumo. Mokamos tol, kol daugiavaikės motinos įgyja teisę gauti kurią nors pensiją (išskyrus našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką). | 391,50 euro (1,5 šalpos pensijų bazės) | Pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 metų 5 ar daugiau vaikų iki 1995 m. sausio 1 d. |

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje ir toliau veiks Pagalbos vaikams linija (Nr. 116 111), kuri, bendradarbiaudama su VšĮ „Vaikų linija“, priima vaikų skambučius ir, jiems sutikus, inicijuoja arčiausia vaiko esančios pagalbos teikimą. Taip pat šiuo numeriu gali kreiptis ir suaugusieji, turintys informacijos apie skriaudžiamą vaiką. Daugiau informacijos rasite www.pagalbavaikams.lt.
Primename, kad vaiko atstovai pagal įstatymą turi pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
Dėl informacijos ir konsultacijų žodžiu galima kreiptis telefonu (0 5) 239 6060 kiekvieną darbo dieną: pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 8.00 iki 17.00 val., penktadieniais nuo 8.00 iki 15.45 val. Pietų pertrauka nuo 12.00 iki 12.45 val. Atkreipiame dėmesį, kad telefoniniai pokalbiai yra įrašomi automatiniu būdu. Pokalbių įrašai tvarkomi vadovaujantis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje tvarkos aprašu.
Asmenis konsultuoja Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus darbuotojai. Tiesiogiai pateikiamus asmenų prašymus, skundus ir kitą atnešamą korespondenciją priima fizinių asmenų prašymus, skundus - Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus darbuotojai. Kitus dokumentus, pašto siuntas - Dokumentų departamento Dokumentų valdymo skyriaus darbuotojai.
Prašymus ir skundus asmenys gali pateikti vienu iš šių būdų:
Raštu pateikiami prašymai ir skundai turi atitikti Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje tvarkos aprašo reikalavimus.
Primename, kad asmenys gali pasinaudoti Mykolo Romerio universiteto Mykolo Romerio teisės mokyklos teikiama nemokama teisine pagalba. Daugiau informacijos rasite www.teisekiekvienam.lt.