Tėvystė - tai nenutrūkstamas ryšys, kuris prasideda nuo pirmųjų akimirkų ir tęsiasi per visą gyvenimą. Tu skaitinėji senus sveikinimus ryškiose atvirutėse, kur visi laimingi, kad tau gimiau aš. Mes turime vienas kitą, gyvi ir nepertraukiamai susieti, čia ir dabar. Besąlygiška, neabejotina, patikima meilė yra kaip tvirta dirva po kojomis, nuo jos mes atsispiriame, kai žengiame pirmuosius žingsnius ir į ją mes atsiremiame, kai nėra daugiau į ką remtis.

Kiekvienas vaiko gyvenimo įvykis tėvams yra pats svarbiausias, nesvarbu, ar jis geras, ar ne. Prisimindamas tokias istorijas, sunkiai sulaikau šypseną. Tik pažvelk, kiek mes su tavimi turime bendrų prisiminimų. Kai buvau nereiklus mažylis, tu rinkai mano bendravimo ratą ir mano simpatijos buvo pagrįstos tavo simpatijomis.
Dabar, kai aš suaugęs, suprantu didelę atsakomybę. Laikas reikalauja iš manęs būti geriausiu visame kame, siekti, stengtis, gauti. Atrodo, yra tik viena vieta žemėje, kur aš galiu pasirodyti silpnas, niekuo nerizikuodamas ir ta vieta - tavo namai.
Svarbiausia tėvystės pamoka - nori pasirūpinti kitais, pirma turi pasirūpinti savimi. Kaltė dažniausiai yra atsakomybės pakaitalas. Prisiimu atsakomybę tuomet, kai tikrai klausiu, ką ir kaip galiu padaryti kitaip, o ne tuomet, kai aklai ir beatodairiškai smerkiu save.

Pasak aplinkinių, tėvo pareiga yra sūnų užauginti ir išmokyti būti vyru. Tačiau vyriškumo sąvoka laikui bėgant kinta. Aš negaliu išmokyti būti tikru vyru, bet dėsiu visas pastangas, kad išmokyčiau tave būti geru žmogumi. Džentelmeniškumo, mandagumo juk niekas neatšaukė. Prisimink, kad tie, kurie muša ar žemina kitus, iš tiesų turi labai žemą savivertę.
Tėvai, pasiryžę auginti vaikus, turi suprasti, kad vaikas yra Dievo dovana, o ne šeimos teisė. Stiprioji uola, ant kurios stovi vaikas, yra meilė tarp jo tėvo ir mamos. Tik tuomet, kai tėvai laikosi neatšaukiamo „taip“ vienas kitam, vaikas tiki žmogumi ir nepraranda vilties susidūręs su gyvenimo sunkumais.

Iš to ankstyvojo motinystės laikotarpio išsinešiau kelias pamokas, kurios itin pravertė tuomet, praverčia ir dabar: