Kaip elgtis, kai vaikas nenori bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina?
Skyrybos - tai vienas iš sudėtingiausių išbandymų šeimos gyvenime, kuris paliečia ne tik partnerius, bet ir jų vaikus. Vaikai dažnai jaučia nerimą, nesaugumą ir praranda stabilumo jausmą, kai šeimos dinamika kardinaliai keičiasi. Dažna problema po skyrybų - vaiko nenoras bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina.
Prieš imantis kokių nors veiksmų, svarbu išsiaiškinti priežastį, dėl kurios išsiskyrus tėvams vaikas atsisako arba neišreiškia noro bendrauti su tėčiu ar mama. Dažniausia nenoro matytis priežastis yra susikaupę prieštaringi jausmai. Vaikas skyrybų metu gali išgyventi kaltės jausmą, pyktį, atskyrimo baimę, jaučiasi nesaugus, tačiau jis vis tiek myli tėvus, pasiilgsta jų dėmesio.
Kodėl vaikas vengia susitikti su vienu iš tėvų?
Vaikai dažnai linkę manyti, kad po skyrybų privalo pasirinkti vieno iš tėvų pusę. Kita priežastis gali būti vaiko įsitikinimas, kad dėl jo bendravimo su vienu iš tėvų kitam nemalonu ar pikta. Dėl dažnų tėvų ginčų vaikas stengiasi bendrauti kuo rečiau, norėdamas išvengti įtemptos konfliktinės situacijos.
Teisininkas mediatorius Gintautas Bužinskas išskiria tokias priežastis: „Vaiko nenoro po skyrybų bendrauti su vienu iš tėvų priežasčių gali būti įvairių. Tai akivaizdžiai nevienodas tėvų požiūris į savo pareigas, nesidomėjimas vaiko pasiekimais, finansinės paramos vaidmens iškėlimas ir pan. Bet tai gali būti susiję ir su nesąžiningu elgesiu to tėvo, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.“
Ką daryti ir ko nedaryti: kalbėtis su vaikais apie skyrybas ir išsiskyrimą
Teisė bendrauti su abiem tėvais
Tarptautinėje ir Lietuvos nacionalinėje teisėje yra aiškiai įvardinta vaiko teisė bendrauti su abiem savo tėvais. Civiliniame kodekse nustatyta, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
Jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, o tik jo prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo tvarką. VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ direktorė Jurgita Pukienė akcentuoja, kad tėvų pareiga yra bendrauti su vaiku, o tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir tokiu laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius.
Kaip tėvams elgtis susidarius tokiai situacijai?
Tėvams svarbu atskirti savo tarpusavio santykių problemas nuo vaikų priežiūros klausimų. Tėvai turėtų vaiko poreikių užtikrinimą laikyti svarbiausiu prioritetu. Gebėjimas išlaikyti pagarbų tarpusavio bendravimą rodo vaikui, kad jis yra svarbesnis nei tėvų tarpusavio nesutarimai.
Štai keletas rekomendacijų tėvams:
- Nenaudokite vaiko kaip tarpininko. Vaikas neturėtų tapti žinianešiu ar „tiltu“ tarp tėvų.
- Venkite kalbėti neigiamai apie buvusį partnerį. Vaikai dažnai jaučiasi įstrigę tarp tėvų, kai vienas ar abu tėvai kalba apie kitą neigiamai.
- Nereikalaukite vaiko pasirinkti pusės. Prašymas vaiko pasirinkti vieną iš tėvų sukuria vidinį konfliktą, kuris vaikui kelia neigiamus jausmus.
- Ieškokite pagalbos. Jei tėvai nesugeba efektyviai spręsti konfliktų ar bendradarbiauti, verta kreiptis į psichologą ar mediatorių.
| Amžius | Rekomenduojamas bendravimo dažnumas |
|---|---|
| Iki 1 m. | 1-3 valandos, 2-3 kartus per savaitę. |
| 1-2 m. | Ne retesnis kaip kas 3 dienas. |
| 2-3 m. | Viena naktis savaitės viduryje ir vienas savaitgalis per mėnesį. |
| 6-12 m. | Kas antras savaitgalis ir kas antrą savaitę po vieną naktį. |
Ryšio atkūrimas
Ryšį su vaiku kuria tėvai, o pirmiausiai tai yra suaugusiojo pareiga, ne vaiko. Tyrimai rodo, kad net prasti tėčio ir vaiko santykiai pagerėja, kai jie ima daugiau laiko praleisti kartu. Tėvai turėtų padėti vaikui suprasti, kad jis yra reikšmingas jiems abiems, skatinti jį kalbėtis ir kartu aptarti kylančius jausmus. Svarbu neversti ir nekaltinti vaiko dėl to, kad jis nenori palaikyti santykius su vienu iš tėvų.
Atkurti santykius su vaiku padės supratingumas, kantrybė bei domėjimasis juo. Visais įmanomais būdais išlaikykite bendravimą su vaiku: susitikite kuo dažniau, dalyvaukite mokyklos renginiuose, sporto varžybose, bendraukite telefonu. Nenuvertinkite vaiko jausmų, net ir tada, kai jie yra priešiški jums.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
