Mažus vaikus ištisus metus gali užklupti įvairios ligos, iš kurių viena yra peršalimas. Sloga yra gleivinės uždegimas, kuriam būdingas nosies užgulimas ir gleivių išsiskyrimas. Slogos metu išsiskiria pilkšvos spalvos gleivės, kurios vėliau gali įgauti geltoną arba žalią spalvą. Daugumai vaikų peršalimo pradžioje pakyla temperatūra. Vaiko akys gali pradėti ašaroti, patinti limfmazgiai. Jeigu vaikas yra labai mažas, jis nemoka pats išpūsti susikaupusių gleivių, o gali traukti jas dar giliau į nosį. Kaip tokiu atveju padėti vaikui? Skirtingai nei suaugusieji, vaikai nemoka tinkamai išpūsti nosies. Būtent todėl elektrinis nosies aspiratorius „Nosiboo“ yra svarbi vaikų peršalimo gydymo priemonė. Aspiratorius yra sukurtas bendradarbiaujant su specialistais ir gydytojais, todėl yra patogus ir tinkamas vaikams. Nosies aspiratoriaus „Nosiboo“ siurbimo galios stiprumą galima reguliuoti. Jeigu išskyros yra skystos, reikėtų naudoti mažesnę galią, o jei tirštesnės - stipresnę. Norėdami naudoti nosies aspiratorių, priglauskite kūdikio nugarą prie savo krūtinės. Taip pat galite paguldyti kūdikį ant lovos, ir naudodami pagalvę, pakelti jo galvą ar viršutinę kūno dalį šiek tiek aukščiau. Elektrinio nosies aspiratoriaus antgalį įkiškite į mažylio šnervę, nukreipkite į išorinį akies kampą ir švelniai judinkite antgalį šnervėje. Tai - geriausias būdas iš nosies pašalinti gleives. Jeigu nosies aspiratoriaus galią galima reguliuoti, priklausomai nuo išskyrų tirštumo, reikia pasirinkti tinkamą darbinį aspiratoriaus greitį. Kūdikių kvėpavimo takai siauresni ir labiau patinsta, todėl kūdikių peršalimo ligas reikia pradėti gydyti kuo anksčiau. Dažniausiai suaugusieji nuo peršalimo ligų išgyja per savaitę, tačiau tinkamai negydant, kūdikiams liga gali užtrukti ilgiau. Paprastai kūdikių peršalimas pagydomas per dvi savaites.
Tėvai dažnai nerimauja, jei kūdikio ar vaiko nosis yra šalta. Šaltos nosies priežastys gali būti įvairios, susijusios su vaiko termoreguliacijos ypatumais, kraujotakos ypatumais ar kitais veiksniais.
Naujagimių ir mažų kūdikių termoreguliacija nėra visiškai išsivysčiusi, todėl jie sunkiau sušyla ir atvėsta. Jų kūnai jautriau reaguoja į aplinkos temperatūrą. Per šiltai aprengto ar apkloto kūdikio kūno temperatūra gali pakilti, o patekusio į vėsesnę aplinką - nukristi.
Naujagimių ir mažų kūdikių kraujotaka aktyviausia tose vietose, kurios yra svarbiausios ir sparčiausiai vystosi, pavyzdžiui, smegenyse, plaučiuose, virškinimo sistemoje. Dėl to kraujotaka galūnėse nėra tokia aktyvi, ir jos greitai atvėsta, ypač miego metu.

Kadangi kūdikio rankutės ir kojytės įprastai yra vėsesnės, tai nėra geras rodiklis įvertinimui, ar kūdikiui nėra šalta. Geriausia paliesti vaiko kaklą nugarinėje dalyje. Jei jis neprakaituotas ir nesušilęs, vaikas jaučiasi gerai.

Auksinė taisyklė kūdikių tėvams yra rengti juos taip, kaip rengiamės patys, tačiau pridėti dar vieną sluoksnį.
Skatinkite kūdikį judėti. Taip pat naudingas kengūravimas (odos kontaktas su mama) ir nešiojimas nešioklėje.
Jeigu vaikas karščiuoja, svarbu tinkamai jį gydyti ir suvaldyti ligą, nes per didelė temperatūra gali būti pavojinga. Normali vaiko kūno temperatūra, matuojant pažastyje, yra iki 37,2°C, o kaktos ar smilkinio srityje - iki 37,4°C. Karščiavimas nustatomas, kai kūno temperatūra viršija 38°C. Karščiavimas sergant ūmia infekcine liga yra natūrali organizmo reakcija, padedanti kovoti su ligos sukėlėju. Aukštas karščiavimas nebūtinai rodo sunkią ligą. Dažniausiai karščiavimas vaikams nėra žalingas ir padeda kovoti su infekcija, todėl jį mažinti reikėtų tik tada, kai vaikas jaučiasi blogai.
Jei vaikui yra temperatūra iki 38,5°C be kitų simptomų ir jis jaučiasi gerai, temperatūros mažinti nereikia. Tačiau, jei vaikas jaučiasi blogai net ir esant žemesnei temperatūrai, galima malšinti karščiavimą vaistais.
Labai patogu vaiko temperatūrą pamatuoti bekontakčiu termometru. Infraraudonųjų spindulių termometras yra labai parankus, nes temperatūra pamatuojama greitai, tiksliai ir higieniškai. Matuojant temperatūrą reikia įsitikinti, kad tarp termometro ir odos nėra plaukų, o smilkinys neprakaituotas.

Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas, kuriam:
Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:
Vos tik prasideda šaltasis metų sezonas, tėvai dažniau susiduria su viena iš dažniausių kūdikių bėdų - sloga ir nosies užgulimu. Nors suaugusiesiems tai dažniausiai tik nemalonus nepatogumas, mažyliui užsikimšusi nosytė tampa rimtu iššūkiu: sunku kvėpuoti, valgyti, miegoti. Dėl to kūdikis tampa irzlus, prastai ilsisi, dažniau verkia.
Kūdikiai dar nemoka kvėpuoti per burną taip efektyviai kaip vyresni vaikai ar suaugusieji. Vos užsikimšus nosytei, jiems sunku žįsti, miegoti ar net nusiraminti. Be to, jų nosytės gleivinė labai jautri, todėl net ir nežymi sloga gali sukelti nemažai diskomforto.
Kūdikio ir mažo vaiko nosies landos siauros, todėl lengvai užsikemša, o išsipūsti nosytės vaikai dar nemoka iki 2-3 metų. Nosies gleivinė nuolat išskiria šiek tiek gleivių, kurios drėkina nosies ertmę ir pašalina įkvepiamame ore esančias dulkes, bakterijas, virusus bei kitus teršalus. Taip apsaugomi nuo infekcijos gilesni kvėpavimo takai. Kvėpuojant per burną į kvėpavimo takus patenka neišvalytas oras. Užkimšti siauras kūdikio nosytės landas gali net natūraliai susidarantis sekretas - užtenka nedidelio jo kiekio. Tai nulemta fiziologiškai. Taigi, nosis užsikemša ne tik dėl slogos - dažniausiai virusų sukeltos nosies ertmės gleivinės uždegimo. Kvėpuojant girdimas švilpimas šiuo atveju nėra ligos požymis. Dažnai ir gausiai atpilančiam kūdikiui nosies užgulimą sukelia refliuksas, galintis pažeisti ne tik stemplės, gerklų, bet ir nosies gleivinę. Gleivinės paburkimą ir nosies tekėjimą vaikui gali lemti įvairios alergijos, pavyzdžiui, žiedadulkėms, dulkių erkutėms, naminių gyvūnų plaukams, pelėsiams. Gana dažna nosies užgulimo bei išskyrų priežastis - sausas oras ir aukšta kambario temperatūra.
Sloga, kurią sukėlė kvėpavimo takų infekcija, kūdikiams ir mažiems vaikams yra rimta liga, galinti baigtis komplikacijomis. Tai lemia anatominiai ypatumai. Kūdikiams dėl plataus ir trumpo nosinio ašarų kanalo didesnė akių uždegimo tikimybė. Jeigu nosis ilgai užsikimšusi, joje kaupiasi didelis gleivių kiekis, o sloga gali lemti sinusitą, ausies uždegimą, bronchitą.

Žiemą svarbu saugotis šalčio, nes jis gali sukelti odos ir gilesnių audinių nušalimą. Nušalimo laipsniai ir simptomai gali būti skirtingi.
Šildyti nušalusią vietą priglaudus prie savo kūno arba šiltoje (ne karštoje!) vandenyje.
Užsikimšusi nosis mažam vaikui, ypač kūdikiui,- didelė bėda. Negalinčiam per ją kvėpuoti mažyliui neįmanoma nei gerti, nei valgyti. Kūdikių ir mažo vaiko nosies landos siauros, todėl lengvai užsikemša, o išsipūsti nosytės vaikai dar nemoka iki 2-3 metų. Sloga gali būti ne tik peršalimo pasekmė, bet ir vienas iš artėjančio dantų dygimo simptomų. Tokiu atveju sloga ypatinga - išskyros skaidrios, vandeningos, varvančios smakru, kur susijungia su gausiomis seilėmis. Vaikas gana dažnai kiša rankas į burną, niurzga, blogai miega, dažnai pabunda rėkdamas. Tokiu atveju taip pat galima naudoti aspiratorių, o vaiko smakrą valyti servetėle.
Jei sloga užsitęsusi, ji skaidri, vandeninga - tai gali būti alerginė sloga. Kartu gali būti čiaudulys, sausas kosulys, švokštimas, galite pastebėti bėrimų ir ašarojančias bei perštinčias akis.
Sloga gali atsirasti ir dėl tam tikrų aplinkos dirgiklių, pavyzdžiui, tabako dūmų ar dulkių. Sudirginus gleivinę išskyros būna skaidrios, vaikas čiaudi, pastebime apsunkintą kvėpavimą, šnopavimą.
Sloga atsiranda ir padidėjus adenoidams ar tonzilėms. Nemažai vaikų apsilankius pas gydytoją tenka konstatuoti, kad teks daryti operaciją ir pašalinti adenoidus. Paprastai su padidėjusiais adenoidais vaikai jaučia apsunkintą kvėpavimą, jie daugiau kvėpuoja pro burną, kalba pro nosį, gali sutrikti miegas, jie gali pradėti netgi knarkti.
Sausas oras taip pat gali tapti atsiradusios slogos priežastimi. Nosis lyg uždžiūva, ypač dabar, prasidėjus šildymo sezonui, todėl labai reiktų stebėti, kad namuose oras nebūtų per sausas.
Slogos gydymas visada priklauso nuo priežasties. Jeigu sloga atsiranda dėl alergijos, turi būti skiriami atitinkami antialerginiai vaistai, tiriama, dėl ko ši alergija prasideda. Jeigu dėl adenoidų išvešėjimo - teks skirti operaciją. Kadangi sloguojant jaučiamas diskomfortas, skiriamas simptominis gydymas - mažinamas nosies užgulimas siekiant palaikyti kvėpavimo takų pralaidumą, sumažinti diskomfortą. Labai svarbu namuose palaikyti aplinkos higieną - kad būtų švaru, tinkama drėgmė, nebūtų alergizuojančių medžiagų. Antibakteriniai preparatai neskiriami.
„Be reikalo tėvai išsigąsta pamatę, kad sloga tapo geltona. Žinoma, galima pagalvoti, kad tai pūliai, bet ne, tai - natūralus slogos vystymosi etapas. Ta sloga tampa tirštesnė, nes joje yra imuninių elementų ir kitų mūsų susikaupusių ląstelių“, - paaiškino S. Burokienė.
Nosies gleivinės drėgmės palaikymui labai svarbu drėkinti patalpas, duoti vaikui daugiau skysčių. Taip pat galima atlikti inhaliacijas su šiltu mineraliniu ar paprastu vandeniu. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad skiriasi rekomendacijos dėl nosies plovimo - vieni specialistai sako, kad to daryti visai nereikia, kiti - kad būtina. „Aš sutinku su pastaraisiais, tik jokiu būdu nepersistenkite ir nosį plaukite su fiziologiniu (izotoniniu) tirpalu. Kūdikiams ir mažesniems vaikams naudojamas izotoninis 0,9 proc. druskų tirpalas (jūros vandens) lašais arba įpurškiamas. Vyresniems, esant labai gausiai slogai, naudojamas hipertoninis druskų tirpalas“, - patarė ji ir detaliai paaiškino, kaip šią procedūrą atlikti patiems mažiausiems.
Kūdikį paguldykite ant nugaros. Į kiekvieną nosies šnervę įpurkškite ar įlašinkite 2-3 lašus kambario temperatūros jūros vandens ar fiziologinio tirpalo ir palaukite 0,5-1 minutę. Tuomet apverskite kūdikį ant pilvuko arba palaikykite vertikaliai. Gleivės gali ištekėti ir savaime arba galima padėti joms pasišalinti braukiant nosinaite per kūdikio nosytę nuo viršaus žemyn. Kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie dar nemoka išpūsti nosies, galima naudoti ir pagalbines priemones. Tik nerekomenduojama mažoms nosims naudoti ausų krapštukų! Sekretą galima ištraukti nosies aspiratoriumi - gumine kriauše, mechaniniu atsiurbėju arba elektroniniu aspiratoriumi. Vyresnį vaiką paskatinkite pūsti nosį pačiam. Beje, siurbkite tik įsitikinę, kad nosyje yra daug sekreto, jei sloga klampi - praskieskite izotoniniu tirpalu. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad siurbti vaikų nosį ir ją plauti negalima per dažnai - tik tada, kai jau matome, kad vaikas nebegali prakvėpuoti. „Jei daug siurbsim - pažeisim nosies gleivinę, o pažeista gleivinė užburksta, tada vėl atsiranda sekreto. Susidaro toks užburtas ratas“, - dėstė gydytoja.
Tėvai turėtų žinoti, kad specialūs nosies lašai vaikams iki metų naudojami tik paskyrus gydytojui. Ir tik nuo 12 m. vaikams galima naudoti tuos pačius vaistus, kuriuos naudoja ir suaugusieji.
Tam tikromis aplinkybėmis derėtų nebedelsti ir pagalbos dėl slogos kreiptis į gydytojus: