Vaiko išvežimas į užsienį: teisės ir pareigos tėvams
Klausimas, ar privaloma pasakyti, kur išvežate vaiką, yra labai svarbus, ypač kai tėvai gyvena atskirai. Lietuvos ir tarptautiniai teisės aktai numato aiškias taisykles, kaip spręsti vaiko išvykimo į užsienį klausimus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su vaiko išvežimu, tėvų teisėmis ir pareigomis bei galimomis pasekmėmis, jei šios taisyklės pažeidžiamos.
Bendroji tėvų valdžia ir kelionės su vaiku
Jei tėvai bendrai vykdo tėvų valdžią (autorité parentale), kiekvienas iš jų gali keliauti su vaiku be konkretaus kito iš tėvų sutikimo, išskyrus ypatingas aplinkybes. Jeigu tėvų valdžią vykdo vienas iš tėvų, kito iš tėvų sutikimo nereikia, nesvarbu, ar vykstant atostogų, ar persikeliant gyventi į užsienį.
Svarbu paminėti, kad net jei neprieštaraujama dėl kelionės su vaiku į užsienį ir nėra draudimo išvežti vaiką iš šalies, kito iš tėvų sutikimas yra būtinas, jeigu tokios kelionės su vaiku į užsienį tikslas yra pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, nebent teisę vykdyti tėvų valdžią turi tik vienas iš tėvų, pageidaujantis persikelti.
Laikinas ir nuolatinis išvežimas: kuo skiriasi?
Kaip minėta, laikinas išvežimas turi būti skiriamas nuo ilgalaikio išvežimo. Laikino vaiko išsivežimo atveju (pvz., atostogoms, dėl sveikatos priežiūros ir pan.) taisyklės yra lankstesnės. Tačiau nuolatinio vaiko išsivežimo atveju, kai ketinama pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, taisyklės yra griežtesnės.
Yra draudžiama vaiką išvežti nuolat gyventi į užsienį be skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) leidimo. Teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Kitas iš tėvų, su kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta, vaiko nuolat gyventi į užsienio valstybę išvežti negalės, kol vaiko gyvenamoji vieta nebus nustatyta su juo.
Tėvų sutikimo svarba ir teisinės procedūros
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus.
Vaiko teisių gynėja, teisininkė Ugnė Klingerė primena, kad skyrium gyvenančiam tėčiui ar mamai nusprendus su vaiku išvykti nuolat gyventi į kitą šalį, reikėtų gauti ir buvusio partnerio rašytinį sutikimą dėl šių pokyčių vaiko gyvenime, juk tai keis ir jų su vaiku santykius, bendravimą.
„Vaikas išvykti gyventi į kitą šalį gali su tuo iš tėvų, su kuriuo - teismo sprendimu - yra nustatyta jo gyvenamoji vieta. Kita būtina sąlyga - rašytinis nevykstančio tėvo sutikimas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad teismo sprendimas, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, neatleidžia nuo prievolės šį svarbų sprendimą priimti pasitarus su antruoju“, - sako vaiko teisių gynėja.
Ką daryti, jei tėvai nesutaria?
Svarbu paminėti, kad jeigu tėvams sutarti nepavyko - ginčas sprendžiamas teisme. „Tokiu atveju išvykti ketinantis tėvas turėtų kreiptis į teismą su prašymu išduoti leidimą išsivežti vaiką į užsienio šalį be antrojo iš tėvų sutikimo. Tik gavus teismo leidimą arba turint atskirai gyvenančio tėčio ar mamos sutikimą vaiko išvykimas laikomas teisėtu“, - pažymi teisininkė.
Pagal suformuotą teismų praktiką, skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimą vaiko išvežimą į užsienį nuolat gyventi, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimą teisiškai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų).
Kadangi teisės nustatyti vaiko gyvenamąją vietą įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu, sprendžiant dėl išvykimo su vaiku nuolat gyventi į užsienio valstybę, teismas atsižvelgia į vaiko norą.
Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas
Bylose dėl leidimo išvežti vaiką į užsienio valstybę nuolat gyventi taip pat įvertinamos tam tikros aplinkybės, pavyzdžiui:
- Ar vaiko perkėlimas yra būtinas?
- Ar pastovaus ryšio su persikeliančiu suaugusiuoju užtikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos išsaugojimas?
- Ar tėvą (motiną), ketinantį į kitą valstybę išvykti su vaiku nuolat gyventi, su Lietuva kas nors sieja, t. y. ar yra artimųjų, su kuriais bendrauja ir palaiko ryšį Lietuvoje, ar turi Lietuvoje turto, moka mokesčius ir kita.
Svarbu žinoti, kad į kitą valstybę ketinantis su vaiku išvykti nuolat gyventi tėvas (motina) turėtų iš anksto pasirūpinti gyvenamąja vieta, turėti užsienyje darbą ar bent darbo pasiūlymą, žinoti, kokią ugdymo įstaigą vaikas galės lankyti, kaip bus užtikrinama vaiko sveikatos priežiūra. Jeigu vaikas kitoje valstybėje gyvens ne vienas su tėvu (motina), bet ir su kitais asmenimis, pavyzdžiui, sugyventine (-iu), gali būti vertinamas vaiko ir to sugyventinio tarpusavio ryšys, sugyventinio asmenybė (ar yra dirbantis, ar yra teistas ir pan.). Teismas taip pat gali vertinti ir dabartines gyvenimo Lietuvoje sąlygas.
Rekomenduotina jau kreipiantis į teismą dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (leidimo išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę) turėti pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus su vertimais, t. y. nuomos sutartį, gyvenamųjų patalpų nuotraukas, darbo pasiūlymą ar darbo sutartį, pažymą iš ugdymo įstaigos ir pan.
Draudimas išvežti vaiką ir jo pasekmės
Norėdamas sutrukdyti vienam iš tėvų išsivežti vaiką į užsienį, kitas iš tėvų - jeigu jis taip pat vykdo tėvų valdžią - gali prefektūrai (préfecture) pateikti prieštaravimą dėl vaiko išvežimo iš šalies, galiojantį 15 dienų, ir (arba) kreiptis į šeimos bylų teismą, kad jis uždraustų išsivežti vaiką iš šalies be abiejų tėvų leidimo (Civilinio kodekso 373 straipsnio 2 dalies 6 punktas), kol vaikas taps pilnametis, konkrečiam laikotarpiui arba kol bus priimtas naujas sprendimas dėl šio draudimo. Draudimas išvežti iš šalies be abiejų tėvų leidimo užkerta kelią vaikui išvykti iš šalies.
Jeigu nuolat gyventi į kitą šalį su vaiku išvykstama be sutikimo ar teismo leidimo, toks vaiko išvežimas laikomas neteisėtu, o antrasis iš tėvų įgyja teisę prašyti, kad jo vaikas būtų sugrąžintas į Lietuvą. Vaiko teisių gynėjai padeda mūsų šalyje likusiam tėvui, teikia pagalbą kelyje į vaiko susigrąžinimą į gimtinę.
Jeigu vienas iš tėvų nepaiso kito iš tėvų nesutikimo, pastarasis gali prašyti grąžinti vaiką, remdamasis neteisėtu išvežimu pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (convention de La Haye du 25 octobre 1980 sur les aspects civils de l'enlèvement international d'enfants).
Vaiko teisių gynėjų pagalba
Vaiko teisių gynėjai šiais metais sulaukė 13 skyrium gyvenančių tėvų prašymų padėti sugrąžinti į Lietuvą 20 galimai neteisėtai išvežtų vaikų. Praėjusiais metais registruoti 29 tokie prašymai dėl 38 vaikų, o 2020 m. - 20 prašymų dėl 26 vaikų sugrąžinimo į Lietuvą.
Statistika apie neteisėtai išvežtus vaikus į Lietuvą
| Metai | Prašymų skaičius | Vaikų skaičius |
|---|---|---|
| 2020 | 20 | 26 |
| 2021 | 29 | 38 |
| Einamieji metai (iki šiol) | 13 | 20 |
Vaiko interesų užtikrinimas
Pabrėžtina, kad įstatyme nustatyta, jog vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. „Priimdami bet kokius su vaiku ir jo gyvenamąja vieta susijusius sprendimus pasitarkime tiek su pačiu vaiku, tiek su partneriu. Juk vaikui labai svarbu turėti abu tėvus, nevaržomai bendrauti ir būti apsuptam meile ir rūpesčiu. Atminkime, kad ir skyrium gyvenantis tėtis ar mama turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime“, - sako U. Klingerė.
Išvykstant su vaiku gyventi į kitą valstybę labai svarbu numatyti, kaip vaikui bus užtikrinama teisė bendrauti su Lietuvoje liekančiu vienu iš tėvų bei vaiko giminaičiais. Tokiu atveju gali būti sudaromos galimybės kasdien bendrauti su vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis ir praleisti su vaiku dalį vasaros ar kitų atostogų pas skyrium gyvenantį tėvą (motiną) Lietuvoje ar užsienyje. Gali būti sudaryta ir daugiau galimybių bendrauti su kitu iš tėvų, jeigu tai yra įmanoma.
Apibendrinus visa, kas paminėta, tėvas (motina), ketinantis išvykti nuolat gyventi su vaiku į užsienio valstybę, kai skyrium gyvenantis kitas iš tėvų lieka gyventi Lietuvoje, privalo gauti kito iš tėvų rašytinį sutikimą, išskyrus tuos atvejus, kai tėvų valdžia apribota, o jei šis sutikimo neduoda, ginčą sprendžia teismas. Išvežus vaiką į užsienio valstybę nuolat gyventi be skyrium gyvenančio tėvo sutikimo ar teismo leidimo, tokie veiksmai gali būti laikomi vaiko pagrobimu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
