Tinkamas mitybos racionas ir reikiamo maistinių medžiagų kiekio užtikrinimas yra svarbus kiekviename gyvenimo etape, tačiau tai ypač svarbu nėštumo metu, kai maistinių medžiagų reikia ne tik nėščiajai, bet ir jos įsčiose augančiam vaisiui.
Nėščiai moteriai nereikia valgyti už du, tačiau ji privalo pasirūpinti tinkamu maistinių medžiagų kiekiu sau ir kūdikiui. Nuo būsimos mamos mitybos labai priklauso nėštumo eiga bei ar tinkamai vystysis vaisius.
Besilaukiančios moters organizme įvyksta daug pokyčių, dėl kurių padidėja ne tik bazinių maisto medžiagų, tokių kaip baltymų, riebalų ir angliavandenių, bet ir vitaminų, mikroelementų poreikis. Nėštumo metu, net ir vartojant visavertį maistą, gali pritrūkti vaisiaus vystymuisi svarbių vitaminų ir mikroelementų, tokių kaip folio rūgštis, vitaminai B ir D, omega 3 riebalų rūgštys, geležis, kalcis, jodas.
Mikroelementų trūkumas gali epigenetiškai paveikti genų raišką, kurie reguliuoja vaisiaus vystymąsi, ir lemti padidėjusią riziką sirgti lėtinėmis ligomis suaugus. Neadekvati mityba, vitaminų ir mikroelementų trūkumas sukelia vaisiaus metabolizmo pokyčius, kurie ne tik daro įtaką nėštumo eigai, bet ir didina metabolinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, tikimybę vėliau, nes vyksta vaisiaus metabolinis programavimas.
Viena svarbiausių medžiagų planuojant nėštumą ir jos metu yra folio rūgštis. Ji dalyvauja DNR (deoksiribonukleino rūgšties) bei RNR (ribonukleino rūgšties) biosintezėje, homocisteino ir aminorūgščių apykaitoje. Homocisteinas prisideda prie kraujagyslių sienelės pažeidimo ir aterosklerozės vystymosi.
Folio rūgštis mažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų ir įgimtų anomalijų, pvz., gomurio skilimo ir širdies ydų, riziką. Jos trūkumas nėštumo metu yra susijęs su padidėjusia megaloblastinės anemijos rizika, tačiau nedidina priešlaikinio gimdymo rizikos. Šios medžiagos trūkumas susijęs su nervinio vamzdelio defektais, anemija, sulėtėjusiu intrauterininiu augimu, mažu gimimo svoriu ir padidėjusia rizika sirgti koronarine širdies liga, miokardo infarktu vėlesniu kūdikio gyvenimo etapu.
Folio rūgšties poreikis nėštumo metu labai padidėja dėl pagreitėjusio ląstelių dalijimosi, padidėjusio jų skaičiaus ir vaisiaus augimo. Folio rūgšties vartojimas dar iki nėštumo gerokai sumažina nervinio vamzdelio užsidarymo defektų išsivystymo riziką. Pastebėta, kad, padidėjus folio rūgšties vartojamumui prieš nėštumą ir jo metu, nervinio vamzdelio užsidarymo defektų dažnis reikšmingai sumažėjo. Vartojant folio rūgštį, nervinio vamzdelio defektų sumažėja net 46 proc.
Maisto šaltiniai: Žalialapės daržovės (pvz., špinatai, salotos, brokoliai), taip pat kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas, alaus mielės, avokadai, pomidorai, lęšiai, burokėliai, apelsinai, petražolės, pupos, kviečių sėlenos.
Rekomenduojama norma nėštumo metu: 400-600 mcg.
Rekomenduojamas nėštumo laikotarpis: Prieš pastojant ir pirmą nėštumo trimestrą (bent iki 12-os nėštumo savaitės).

B grupės vitaminai dalyvauja reguliuojant medžiagų apykaitą, padeda sumažinti rezistentiškumą insulinui ir yra svarbūs nervų sistemos vystymuisi, nervinio vamzdelio užsidarymui.
Vitaminas B6 (piridoksinas) dalyvauja aminorūgščių apykaitoje ir yra daugelio reakcijų, tokių kaip neuromediatorių sintezė, katalizatorius. Vitaminas B6 padeda sumažinti pykinimą. Nėštumo metu papildomas vartojimas nėra būtinas.
Vitaminas B12 (kobalaminas)dalyvauja įvairiose medžiagų apykaitos fermentinėse reakcijose ir yra reikalingas aminorūgšties metionino ir tetrahidrofolato (folio rūgšties metabolitas) sintezei. Šis vitaminas, kartu su folio rūgštimi, reikalingas vaisiaus protinės ir motorinės funkcijos vystymuisi. Moterys, kurios yra turėjusios skrandžio operacijų arba yra veganės, gali turėti vitamino B12 deficitą, tad joms nėštumo metu reikėtų vartoti šio vitamino papildus. Kitoms moterims papildų vartojimas nėra būtinas.
Maisto šaltiniai: Alaus mielės, lapinės ir ankštinės daržovės, liesa mėsa ir žuvis, kiaušiniai, gyvulių kepenys ir inkstai, pienas, mėsa (jautiena, kiauliena, vištiena), žuvis (tunas, lašiša), avižos, bananai, slyvos, avokadai, bulvės.
Rekomenduojama norma nėštumo metu: B1 - 1,6 mg; B2 - 1,7 mg; B6 - 1,6 mg; B12 - 4 mcg.
Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, kurio yra piene ar sultyse. Natūraliai vitamino D gausu kiaušiniuose ir žuvyje (pvz., lašišoje). Dalis šio vitamino yra gaminama odos ląstelėse saulės ekspozicijos metu.
Aktyvi vitamino D forma - kalcitriolis - skatina kalcio rezorbciją iš žarnyno, o kalcis užtikrina sveiką kaulų mineralizaciją ir augimą. Vitamino D trūkumas yra nustatomas labai dažnai, ypač moterims, kurios maitinasi veganiška ar vegetariška dieta, gyvena šaltojo klimato zonoje. Lietuva yra priskiriama padidėjusiai vitamino D trūkumo rizikos zonai.
Nors tai yra pavojingos komplikacijos naujagimio sveikatai, tačiau nėra bendros nuomonės dėl vitamino D vartojimo būtinumo nėštumo metu. Rutiniškai visoms nėščiosioms skirti vitamino D papildų PSO nerekomenduoja. Jei vitamino D trūkumas yra stebimas atlikus 1,25-dihidroksicholekalciferiolio testą kraujyje nėštumo metu, vitamino D rekomenduojama vartoti po 200 TV kasdien.
Vitamino D trūkumas nėštumo metu siejamas su padidėjusia cezario pjūvio, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo ir gestacinio diabeto rizika. Didelis vitamino D trūkumas nėštumo metu gali lemti naujagimio traukulius, o vėliau dažnus kaulų lūžius. Didžiausia bėda trūkstant vitamino D nėščiai moteriai, kad gimęs kūdikis gali susirgti rachitu.
Maisto šaltiniai: Jūros gėrybės, kiaušinio trynys, pienas, jautiena ir grybai. Gaminasi odoje esant pakankamai saulės ekspozicijai.
Rekomenduojama norma nėštumo metu: 10 mcg arba 400 VV (IU).

Kalcio, kaip ir kitų mikroelementų, poreikis nėštumo metu padidėja. Nėštumo metu vaisius pasisavina apie 30 g kalcio, iš kurio 25 g yra atidedami į kaulus. Kalcis be galo svarbus vaisiaus kaulų vystymuisi, palaiko gerą motinos skeleto funkciją.
Nustatyta, kad kalcio preparatų vartojimas nėštumo metu sumažina preeklampsijos ir hipertenzijos riziką. Tačiau šioms moterims buvo nustatyta didesnė HELLP sindromo rizika. Kalcio vartojimas neturėjo jokios įtakos eklampsijos ar nėščiųjų mirties rizikos didėjimui. Taip pat kalcio vartojimas nedidino naujagimio neišnešiotumo ar mažo gimimo svorio rizikos.
Šio mikroelemento absorbcija nėštumo metu gerokai padidėja, tačiau kalcio absorbcija priklauso nuo aktyvaus vitamino D kiekio organizme, tad svarbu vengti ir šio vitamino trūkumo.
Maisto šaltiniai: Pieno produktai, sūris, lapinis kopūstas, migdolai, brokoliai.
Rekomenduojama norma nėštumo metu: 1100 mg.
Trūkumas nėštumo metu gali padidinti lėtinės nėščiosios hipertenzijos ir priešlaikinio gimdymo riziką. Magnio papildai yra rekomenduojami moterims, kurios patiria raumenų mėšlungį.
Maisto šaltiniai: Grūdų produktai, žalialapiai augalai, krevetės, krabai, žuvis, kitos jūros gėrybės, juodoji arbata, riešutai / migdolai, morkos, šokoladas.
Geležies poreikis nėštumo metu labai padidėja antroje nėštumo pusėje - ji yra būtina siekiant užtikrinti pakankamą vaisiaus kraujotaką ir deguonies pernašą. Nėštumo metu padidėja kraujo tūris. Geležis yra mineralas, reikalingas hemoglobinui (geležies turinčiam baltymui raudonuosiuose kraujo kūneliuose) ir raudoniesiems kraujo kūneliams (RKK) susidaryti, kad deguonis patektų į visą organizmą.
Vartojant per mažai geležies arba esant geležies trūkumui, gali pasireikšti būklė, vadinama anemija, o tai reiškia, kad organizmo audiniai negauna normalaus deguonies kiekio. Negydoma geležies stokos anemija gali sukelti kūdikio anemiją po gimimo, ankstyvą gimdymą arba mažą gimimo svorį. Nėščiosios ypač jautrios geležies trūkumui, todėl geležies papildai yra svarbi prenatalinės priežiūros dalis.
Norint išvengti mažakraujystės, jos prevencijai būsimoms mamoms rekomenduojama mitybą papildyti geležies preparatais. Anemijos požymiai gali būti nuovargis, galvos svaigimas, silpnumas, blyški oda ar dusulys. Geležies papildų vartojimas nėštumo metu sumažina geležies stokos anemijos riziką.
Maisto šaltiniai: Raudona mėsa, kiaušiniai, riešutai, žali lapiniai daržovės, džiovinti vaisiai, geležimi praturtinti grūdai, lęšiai ir pupelės.
Rekomenduojama norma nėštumo metu: 27 mg.

Vitaminas C stiprina imunitetą, ypač infekcijų metu, ir palengvina geležies bei kitų mineralinių medžiagų įsisavinimą, o jo trūkumas neigiamai atsiliepia vaisiaus nervų sistemos vystymuisi. Todėl nėščiosios mityboje šio vitamino neturėtų trūkti.
Geriausia, kad vitaminas C būtų gaunamas iš natūralių šaltinių, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių, o ne iš sintetinių preparatų. Jei vis dėlto vartojami papildai, reikia nepamiršti, kad vitamino C paros dozė nėščiosioms yra apie 100 mg ir jos neturėtų viršyti moterys, esančios inkstų akmenų susidarymo rizikos grupėje. Vitamino C perteklius nėštumo metu (daugiau kaip 1 000 mg) taip pat gali sukelti viduriavimą, pilvo skausmus, rėmenį. Tačiau lig šiol vitamino C pertekliaus teratogeninis poveikis vaisiui nebuvo nustatytas.
Maisto šaltiniai: Daržovės ir vaisiai, kopūstai, pomidorai, paprikos, brokoliai, braškės, ananasai, juodieji serbentai, kiviai ir citrusiniai vaisiai.
Rekomenduojama norma nėštumo metu: 85 mg.
Vitaminas A yra gyvybiškai svarbus ląstelių diferenciacijai ir proliferacijai, stuburo, širdies, akių ir ausų vystymuisi. Nėštumo metu vitamino A poreikis padidėja maždaug 10-20 proc., taigi nėščiosioms rekomenduojama paros norma - 770 µg.
Tačiau derėtų saugotis neigiamo vitamino A perdozavimo poveikio. Dėl jo vartojimo geriausia pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju. Nėštumo metu rekomenduojama vartoti beta karoteną, kuris yra saugesnis būsimoms motinoms, nes jo sunkiau perdozuoti. Didelės vitamino A dozės gali neigiamai paveikti vaisiaus kepenis ar net sukelti apsigimimus.
Maisto šaltiniai: Žuvis, kiaušiniai, pienas, sviestas, visos oranžinės spalvos daržovės (pvz., morkos, batatai). Taip pat karotenoidų aptinkama augaliniame maiste.
Rekomenduojama norma nėštumo metu: 750-770 mcg.
Vitamino E paros poreikis nėštumo metu yra apie 15-19 mg. Šis vitaminas atlieka labai svarbias funkcijas būsimos mamos organizme, nes apsaugo nuo vitamino A, lipidų, polinesočiųjų riebalų rūgščių oksidacijos. Tai itin stiprus antioksidantas, kuris saugo ląstelių membranas nuo pažeidimų. Nėščioms moterims vitamino E trūkumas gali sukelti persileidimus.
Maisto šaltiniai: Lapinės daržovės, augaliniai aliejai, ankštinės daržovės, pilno grūdo produktai, kiaušiniai, sviestas, riešutai.
Rekomenduojama norma nėštumo metu: 15-19 mg.
Paskutinį nėštumo trimestrą omega-3 riebalų rūgščių, įskaitant DHA, poreikis sparčiai padidėja, tačiau rekomenduojama DHA vartoti nuo pat nėštumo pradžios. Taip yra todėl, kad DHA yra svarbi medžiaga, kuri dalyvauja formuojantis smegenų žievei.
Tinkamos DHA dozės nėštumo metu (500 mg) sumažina priešlaikinio gimdymo riziką, suteikia galimybę pasiekti normalų naujagimio svorį ir padeda vėlesniam normaliam vaiko vystymuisi. Pakankamas DHA kiekis taip pat sumažina pogimdyminės depresijos riziką. Tais atvejais, kai yra priešlaikinio gimdymo rizika, gydytojas gali padidinti DHA dozę net iki 1 000 mg.
Maisto šaltiniai: Riebios jūrinės žuvys (pvz., lašiša, sardinės, skumbrės).
Rekomenduojama norma nėštumo metu: 300-1000 mg per parą.
Jei nėščioji dažnai kraujuoja iš nosies, tai gali reikšti, kad jai trūksta vitamino K. Trūkumą galima kompensuoti papildžius mitybą brokoliais, salotomis, špinatais ir kitomis žaliomis daržovėmis. Taip pat nereikėtų riboti bulvių, kiaušinių ir pieno produktų (ypač natūralaus jogurto) vartojimo.
Maisto šaltiniai: Brokoliai, salotos, špinatai ir kitos žalios daržovės, bulvės, kiaušiniai ir pieno produktai.
Jodas yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, nes iš jo nėščiosios organizme gaminasi skydliaukės hormonai, kurie būtini normaliai vaisiaus centrinės nervų sistemos raidai, kognityvinių ir elgesio funkcijų brendimui. Jodo trūkumas yra viena iš išvengiamų protinių ir elgesio funkcijų sutrikimo priežasčių.
Jodo trūkumui labiausiai jautrus vaisius yra pirmaisiais brendimo mėnesiais, tad jodo papildų reikėtų pradėti vartoti dar prieš pastojant ar pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Norint tai pasiekti, moterys turėtų vartoti 150-250 µg jodo kasdien. Maksimali dozė, kurią gali vartoti nėščioji, yra 600 µg jodo per dieną. Didesnė nei 1 100 µg dozė yra nesaugi.
Maisto šaltiniai: Žuvis, jūros ir pieno produktai, joduota druska.
Rekomenduojama norma nėštumo metu: 220 mcg.
Likus šešiems mėnesiams iki numatomo nėštumo moteris turėtų pradėti pildyti trūkstamų vitaminų ir mikroelementų atsargas. Šeši mėnesiai - tai laikas, per kurį reikia užtikrinti pakankamą kiekį veikliųjų medžiagų, reikalingų pastojimui ir nėštumo palaikymui pirmojo trimestro metu.
Geriausia būtų pradėti vartoti prenatalinius papildus likus bent mėnesiui iki pastojimo. Jei nėštumas neplanuotas, prenatalinius papildus pradėkite vartoti kuo greičiau. Rekomenduojama kasdien vartoti tik vieną prenatalinio vitamino dozę.
Aptarus, kokie vitaminai ir mikroelementai yra būtini sveikam vaisiaus vystymuisi, svarbu paminėti ir kelis, kurių vartoti nerekomenduojama. Tai švinas, per didelis vitamino A kiekis ir gyvsidabris.
Švinas - sunkiųjų metalų atstovas, žalingas visiems, ne tik nėščioms moterims. Jei kontaktas su švininiais maisto laikymo indais ar švino turinčiomis susidėvėjusiomis teflonu padengtomis keptuvėmis yra didelis, švinas gali pereiti placentos barjerą ir patekti į vaisiaus audinius. Švino patekimas į organizmą yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, savaiminio aborto, mažo gimimo svorio rizika.
Siekiant išvengti vitamino A perdozavimo, nėščios moterys turėtų vengti valgyti daug gyvulių kepenų, retinolio turinčių produktų (pvz., žuvies taukų). Augalinės kilmės produktai, kuriuose gausu karoteno, yra geresnis pasirinkimas, nes karotenas yra neteratogeniškas.
Gyvsidabris yra medžiaga, kuri kaupiasi didelių vandenyno žuvų mėsoje (pvz., ryklių, tunų, durklažuvių (kardžuvių), karališkųjų skumbrių, buriažuvių). Baltijos jūros užterštumas didėja, tad nėščiosioms nepatartina valgyti žuvies, pagautos šioje jūroje.
Prieš nėštumą ir jo metu rekomenduojama pradėti vartoti prenatalinius maisto papildus. Šiuose papilduose yra vitaminų ir mineralų, pavyzdžiui, folio rūgšties, kalcio, vitamino D ir geležies. Nėštumo metu maisto medžiagų poreikis yra didesnis, o papildai gali užtikrinti, kad šis poreikis būtų patenkintas, siekiant užtikrinti optimalią motinos sveikatą ir sveiką augantį kūdikį.
Pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis turėtų būti gerai subalansuota mityba, kuri nėštumo metu užtikrins saugų vitaminų kiekį ir sumažins jų perdozavimo riziką. Tačiau pasitaiko atvejų, kai makro ir mikroelementų trūkumą reikia kompensuoti maisto papildais. Dėl preparatų rūšies ir vartojimo būdo būtina pasitarti su nėštumą prižiūrinčiu gydytoju.