Ligos išmoka vaiko slaugai: svarbiausi aspektai ir kada ji priklauso
Vaikų ligos dažnai užklumpa netikėtai ir sukelia tėvams ne tik emocinį nerimą dėl mažojo ligonio sveikatos, bet ir finansinių klausimų. Prasidėjus peršalimo ligų sezonui ar vaikui susirgus, tėvai priversti derinti darbą su slauga, imdami nedarbingumo pažymėjimą. Nors dauguma žino, kad „biuletenis“ yra apmokamas, tikslios sumos, procentai ir terminai dažnai lieka neaiškūs iki tol, kol sąskaitoje nepasirodo išmoka. Tai yra esminis klausimas, kurį užduoda kiekvienas dirbantis tėvas ar mama. Lietuvoje galiojanti socialinio draudimo sistema numato gana aiškias taiseles, tačiau jose yra nemažai niuansų, priklausančių nuo vaiko amžiaus, ligos sudėtingumo ar netgi to, kas būtent iš šeimos narių imasi slaugos.
Kas turi teisę gauti ligos išmoką už vaiko slaugą?
Pirmiausia svarbu suprasti, kad teisę į ligos išmoką slaugant sergantį šeimos narį turi tik tie asmenys, kurie yra apdrausti ligos socialiniu draudimu. Tai reiškia, kad asmuo turi būti oficialiai dirbantis ir mokantis „Sodros“ įmokas, arba būti savarankiškai dirbantis ir pasirinkęs mokėti šias įmokas. Kad gautų ligos išmoką, žmogus turi būti sukaupęs ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. Pagrindas skirti ir mokėti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas.
Nedarbingumo pažymėjimas vaiko slaugai gali būti išduodamas ne tik mamai ar tėčiui. Teisę į išmoką turi ir kiti šeimos nariai, tačiau yra keletas būtinų sąlygų. Svarbu pabrėžti, kad seneliai gali imti nedarbingumą anūko slaugai tik tuo atveju, jei jie patys yra dirbantys ir draudžiami socialiniu draudimu. Tai puiki išeitis, kai tėvai jau yra išnaudoję savo apmokamų dienų limitą arba kai dėl darbo specifikos negali tuo metu nutraukti darbinės veiklos.
Taip pat svarbu žinoti, kad vienu metu slaugyti tą patį vaiką ir gauti išmoką gali tik vienas asmuo (mama, tėtis ar kitas globėjas). Tačiau, jei šeimoje suserga du vaikai vienu metu, tėvai gali pasidalinti slaugą: tėtis gali imti nedarbingumą vienam vaikui, o mama - kitam. Jei vienas vaikas slaugomas ir suserga kitas, išduodamas atskiras nedarbingumo pažymėjimas. Kai vieno vaiko slaugos metu suserga kiti vaikai, EP išduodamas tik vienam slaugančiam šeimos nariui, kai slaugomi keli sergantys vaikai ambulatoriškai; EP išduodamas keliems (skirtingiems) šeimos nariams, kai vienas (ar keli) iš sergančių šeimos narių slaugomas (slaugomi) stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje, kitas ambulatoriškai.
Kada ir kaip mokama ligos išmoka?
Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Tai reiškia, kad apmokamos ir savaitgalio dienos bei šventinės dienos, jei jos patenka į nedarbingumo laikotarpį.
Skirtingai nuo paties darbuotojo ligos, kai už pirmąsias dvi dienas moka darbdavys, o vėliau estafetę perima „Sodra“, vaiko slaugos atveju mokėjimo tvarka yra palankesnė darbuotojui - išmoką visą laiką moka „Sodra“. Ligos išmoka slaugant sergančius vaikus nuo pirmos dienos moka „Sodra“. Prašymą galima pateikti per asmeninę „Sodros“ paskyrą. Nebūtina laukti, kol susirgsite pats ar reikės slaugyti sergantį vaiką - prašymą ligos išmokai skirti galite pateikti bet kada. Kartą pateiktas šis prašymas galios visiems ateities, taip pat ir buvusiems atvejams.
Kaip apskaičiuojama ligos išmoka?
Svarbiausias skaičius, kurį reikia įsidėmėti - 65,94 procento. Išmoka siekia 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šis procentas skaičiuojamas nuo jūsų priskaičiuoto darbo užmokesčio (vadinamojo „popierinio“ atlyginimo). Kompensuojamasis uždarbis nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per tris paeiliui einančius kalendorinius mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai atsirado laikinasis nedarbingumas. Pavyzdžiui, jei susirgote gegužės mėnesį, jūsų vidurkis bus skaičiuojamas pagal pajamas, gautas sausio, vasario ir kovo mėnesiais.
Kadangi ligos išmoka apmokestinama mažesniais mokesčiais nei darbo užmokestis (nuo jos nuskaičiuojamas 15 proc. Gyventojų pajamų mokestis ir 6 proc. Privalomojo sveikatos draudimo įmoka, bet nenuskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pensijai), realus „į rankas“ gaunamas dydis dažnai yra labai artimas jūsų įprastam neto atlyginimui. Nuo ligos išmokos „Sodra“ atskaito 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką. Gaudamas ligos išmoką žmogus toliau kaupia darbo stažą ir yra laikomas apdraustuoju.
Egzistuoja ir apribojimai. Išmoka negali būti mažesnė nei 11,64 procento šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU), galiojusio užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo. Taip pat yra ir „lubos“ - maksimali kompensuojamojo uždarbio suma negali viršyti dviejų šalies VDU dydžių. Jei jūsų atlyginimas yra labai didelis, realiai gauta išmoka procentiškai bus mažesnė nei 65,94 proc. Slaugant šeimos narį šiuo metu maksimali išmoka siekia beveik 123 eurus už darbo dieną.
Išmokos mokėjimo trukmė ir ypač sunkių ligų atvejai
Išmokos mokėjimo trukmė griežtai reglamentuota ir priklauso nuo vaiko amžiaus bei slaugos vietos (namuose ar stacionare). Jei slaugote sergantį vaiką iki 14 metų, ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
Kai vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jis socialinio draudimo prasme traktuojamas panašiai kaip bet kuris kitas suaugęs šeimos narys. Jei slaugomas šeimos narys yra vyresnis nei 14 metų, išmoka mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
Jei vaikas iki 7 metų slaugomas stacionare (ligoninėje) arba medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje, išmoka mokama už visą slaugymo laikotarpį. Kai vaikas iki 3 metų amžiaus slaugomas ligoninėje, elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (EP) išduodamas reikalingam slaugos laikotarpiui iki 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus slaugant bet kokia liga sergantį vaiką; ligos išmoka mokama už visą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per metus.
Standartiniai terminai (14 dienų) negalioja, kai susiduriama su itin sunkiomis diagnozėmis ar neįgalumu. Kai iki 18 metų amžiaus vaikas yra sergantis ypač sunkiomis ligomis, EP išduodamas 364 kalendorinėms dienoms, skaičiuojant nuo pirmosios slaugymo dienos; ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 364 kalendorines dienas. Kai iki 18 metų amžiaus vaikas yra sergantis sunkiomis ligomis, EP išduodamas 180 kalendorinių dienų per kalendorinius metus; ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Kai iki 18 metų amžiaus vaikui yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, nepriklausomai nuo ligos kodo, EP išduodamas 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus; ligos išmoka mokama ne daugiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus.
Ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Ką daryti, jei vaikas serga ilgiau nei nustatytas terminas?
Pasitaiko situacijų, kai vaiko liga užsitęsia ilgiau nei 14 dienų, o stacionarinis gydymas nėra taikomas. Tokiu atveju tėvai atsiduria sudėtingoje padėtyje: išmoka nebemokama, tačiau vaiko vieno palikti namuose dar negalima. Pirma, gydytojas privalo tęsti elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimą, net jei baigėsi apmokamas laikotarpis. „Sodros“ sistemoje toks pažymėjimas bus matomas su žyma, kad už šį laikotarpį išmoka neskiriama, tačiau darbdaviui tai yra oficialus dokumentas, pateisinantis jūsų neatvykimą į darbą („DK“ kodas tabeliuose). Jūs negausite atlyginimo, bet nebūsite atleisti iš darbo už pravaikštas.
Jei finansinė našta dėl neapmokamų dienų tampa per didelė, šeimos dažnai kooperuojasi. Pavyzdžiui, pirmąsias 14 dienų su vaiku būna mama, o jei vaikas vis dar serga - nedarbingumo pažymėjimą kitoms 14 dienų gali imti tėtis (jei gydytojas nustato naują ligos epizodą arba tęsia slaugą kitam asmeniui). Visgi, dažniausiai tęstinės slaugos atveju tas pats 14 dienų limitas taikomas vienam ligos atvejui, nepriklausomai nuo to, kas slaugo.
Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam, tai yra, tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius. Jei vaikas serga jūsų kasmetinių atostogų metu, turite teisę kreiptis į gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo. Tokiu atveju jūsų kasmetinės atostogos gali būti perkeliamos į kitą laiką arba pratęsiamos tiek dienų, kiek truko slauga. Jei esate nemokamose atostogose, ligos išmoka už vaiko slaugą jums nepriklauso.
Kiti svarbūs aspektai
Ligos išmoka nėra mokama, jei dirbate (net ir iš namų) ir gaunate atlyginimą už tas dienas. Jei „Sodra“ pastebės, kad už tą patį laikotarpį jums buvo priskaičiuotas darbo užmokestis, ligos išmoka gali būti nemokama arba ją reikės grąžinti.
Ligos išmoka paprastai pervedama ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po to, kai pasibaigia nedarbingumo laikotarpis ir visi reikalingi dokumentai (iš gydytojo ir darbdavio) pasiekia „Sodrą“. Vienas iš didžiausių nesusipratimų kyla dėl kreipimosi laiko. Svarbu žinoti, kad elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai atgaline data paprastai neišduodami, nebent yra labai rimtų priežasčių ir tai sprendžia gydytojų konsultacinė komisija (GKK). Jei kreipiatės į gydytoją pirmadienį, bet vaikas karščiavo jau sekmadienį, gydytojas nedarbingumą išduos tik nuo pirmadienio.
Yra galimybė gauti nedarbingumo pažymėjimą sveiko vaiko priežiūrai ekstremalios situacijos ar karantino metu, kai uždaromos ugdymo įstaigos. Išmoka mokama už darželinukus, priešmokyklinukus ir pradinukus. Išmokos dydis toks pat - 65,94 proc.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
