Ar įmanoma pastoti nekaltai? Mitai ir realybė apie netikėtą nėštumą

Internete sklando pačių įvairiausių istorijų, esą moterys pastoja plaukiodamos baseine, menstruacijų metu ar net nuo kulkos. Daugelį šių pasakojimų Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius vadina pramanais, tačiau pripažįsta ir pats kartą buvęs labai nustebintas. Šiame straipsnyje apžvelgsime tiek absurdiškiausius mitus, tiek mokslu pagrįstas pastojimo galimybes, atskleisdami, kada netikėtas nėštumas gali tapti realybe, ir kokie veiksniai iš tiesų lemia vaisingumą.

Nekaltas prasidėjimas: mitai ir viena netikėta realybės istorija

Yra daug tiek aprašytų, tiek nupasakotų istorijų, kurios prasilenkia su realybe. Daugelis internete sklandančių istorijų - nerealios. Specialisto teigimu, net patys neįtikėtiniausi stebuklai gali būti paaiškinami mokslu. „Stebuklų pasitaiko, tačiau jie vis vien būna realūs, pagrindžiami - ne morka ar kulka.“

Netikėtas nėštumas be lytinių santykių: gydytojo patirtis

Nors daugelis mano, kad pastoti be visaverčių lytinių santykių neįmanoma, gydytojas Heraldas Stankevičius dalinasi istorija, kuri priverčia suabejoti. „Lietuvoje pastojo mergina, kuriai buvo nepažeista mergystės plėvė. Ji nebuvo turėjusi lytinių santykių, tačiau su vaikinu užsiėmė petingu. Ejakuliacija įvyko ant vulvos.“ Šis atvejis iliustruoja, kaip sudėtingas ir netikėtas gali būti pastojimo procesas.

Pasak gydytojo, vaisingų dienų metu gleivės iš kaklelio gali patekti į makšties prieangį. „Taip buvo ir šiuo atveju. Šios gleivės papuolusios netoli lytinio plyšio kontaktavo su sperma. Vaisingų dienų metu gleivėse susidaro tokie tarsi kanalai, kurie įtraukia spermijus ir jie toliau keliauja į vidinius lytinius organus ir įvykus lytinių ląstelių (kiaušialąstės ir spermijaus) susiliejimui, mergina pastojo.“ Susidėjo keli faktoriai - vaisingos dienos merginai, jaunas vaisingas vaikinas ir nelauktas nėštumas, vos ne nekaltas prasidėjimas.

Ši istorija turėtų būti gera pamoka paaugliams, kurie žaidžia įvairius žaidimus, neturėdami pilno lytinio akto ir manydami, kad yra saugūs. Paauglių seksualinis elgesys priklauso nuo draugų, aplinkos, auklėjimo, tėvų požiūrio. Dauguma neturinčių vaginalinių lytinių santykių paauglių plačiai praktikuoja abipusę masturbaciją, oralinį seksą, analinį seksą. Paaugliai tai vertina kaip galimybę išvengti nėštumo, išsaugoti nekaltybę. Tačiau, panašu, tai suveikia ne visada. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos atliktas tyrimas rodo, kad paauglių žinios apie nėštumo prevenciją arba lytiniu būdu plintančias ligas ir lytinį aktą yra netikslios. Daugiau nei pusė (53 proc.) jaunimo pasitiki lytinio akto nutraukimo metodu, manydami, kad jis apsaugo nuo nėštumo. Beveik pusė jaunuolių tiki, kad kontraceptinės tabletės kenkia moters vaisingumui, o trečdalis visiškai nesisaugo pirmosios sueities metu, manydami, jog jokios pastojimo galimybės nėra.

Absurdiškiausios istorijos, prasilenkiančios su mokslu

Kai kurios pastojimo istorijos yra tokios neįtikėtinos, kad sunkiai įtikėtų net ir labiausiai patyrę specialistai.

• Nėštumas nuo morkos. Lietuvoje plačiai nuskambėjo istorija, kai 16-metė esą pastojo nuo morkos. Dzūkijos miestelio gyventoja tada pareigūnams pareiškė, kad nuo jo pastojo panaudojusi morką ir rastą jau panaudotą prezervatyvą. Taip paauglė pasielgė iš pavydo - savo mylimąjį gatvėje pamatė su kita mergina. Teisme ji aiškino, panaudojusi vyriškio išmestą prezervatyvą, kai „morką mirkė į prezervatyvą su sperma, o po to morką kišdavo į savo lytinį organą“. Nei teisėjų, nei medikų ši versija neįtikino.
• Nėštumas nuo kulkos. Dar absurdiškesnė istorija sklando apie nėštumą, kurį esą sukėlė kulka. Savaitraštis „Weekly World News“ 1998 metais rašė apie fantastišką atsitikimą: mergina pagimdė... nuo revolverio kulkos! Per policijos dalinio susišaudymą su banditų grupuote panelė Korbaid buvo sužeista. Gydytojai spėjo, kad kulka, sužeidusi kariškį, perėjo kiaurai ir, pagavusi dalį spermos, atsirado Lesli gimdoje! Iš čia medikai ją ir pašalino. Tokią istoriją H. Stankevičius vadina grynų gryniausiais pramanais: „Teorija su kulka - tokių net pasakų kiti nesukuria“.
• Nėštumas baseine. 2009-aisiais lenkė motina padavė į teismą Egipto viešbutį dėl to, kad jos paauglė dukra, kuri maudėsi bendrame viešbučio baseine, tapo nėščia. „Esu skaitęs, kad Turkijoje, Lenkijoje merginos pastojo paplaukiojusios viešame baseine. Esą kažkas anksčiau mylėjosi vandenyje, liko spermių, kurie pateko į vėliau besimaudančios merginos gimdą. Visiška nesąmonė. Turi būti tam tikra judrių spermių koncentracija, kad būtų bent menki šansai pastoti“, - aiškino Kauno klinikų specialistas. Spermijai moters lyties organuose būna gyvi vidutiniškai apie tris paras, o kiaušialąstė tik parą. Tuo metu termostate, atitinkamoje terpėje spermiai gali išlikti veiksnūs ilgiau - net kelias valandas. Tačiau jei kalbame apie lauko ar kambario temperatūrą, ryškią šviesą, savo gyvybingumą jie praranda labai greitai.

H. Stankevičius šias istorijas vadina „laužtomis iš piršto“ ir pabrėžia, kad jos prasilenkia su realybe. Daugelis istorijų „laužtos iš piršto“. Pats dalyvavau viename teisme, kuriame aiškinta, kad nepilnametė pastojo nuo prieš dvi dienas išmesto panaudoto prezervatyvo.

Kada pastojimas yra realus? Vaisingumas ir jo veiksniai

Klausimas, „ar galėjau pastoti?“, moterims gali iškilti įvairiose situacijose. Net ir tada, jei yra naudojamos apsaugos nuo nėštumo priemonės, tikimybė, kad galėjote pastoti, vis dar išlieka. Tam, kad moteris pastotų, turi sutapti daugelis faktorių, o tai nėra labai lengva.

Pastojimo galimybės pagal ciklo fazes

• Per mėnesines: Teoriškai menstruacijų metu pastoti neįmanoma. Gali būti, kad menstruacijos supainiojamos su ovuliaciniu kraujavimu. Menstruacijos - tai procesas, kai neįvykus pastojimui atsidalina gimdos gleivinė, tad embrionui nėra kur implantuotis. Visgi galima pastoti net labai saugantis. Tačiau, nors pastoti per mėnesines yra mažai tikėtina, tai nėra visiškai neįmanoma. Spermatozoidai gali išlikti gyvybingi moters organizme iki 5 dienų, o jei ciklas yra trumpas ir ovuliacija įvyksta netrukus po mėnesinių, tikimybė pastoti gali padidėti.
• Po mėnesinių: Tikimybė pastoti iškart po mėnesinių tikrai egzistuoja, tačiau ji yra gana menka. Dažnai teiraujamasi, ar galima pastoti po mėnesinių antrą dieną, tačiau tokia tikimybė yra gana maža. Ar galima pastoti po mėnesinių, priklauso nuo to, koks yra jūsų menstruacijų ciklo ilgis ir kiek trunka mėnesinės. Po mėnesinių pastoti galima, kai prasideda vaisingasis laikotarpis. Ovuliacija yra pats tinkamiausias laikas pastoti.
• Prieš mėnesines: Taip, tokia tikimybė tikrai egzistuoja, tačiau ji yra labai nedidelė. Ar įmanoma pastoti prieš mėnesines, priklauso nuo to, ar jūsų menstruacijų ciklas yra reguliarus.
• Per nevaisingas dienas: Ar įmanoma pastoti per nevaisingas dienas? Ir taip, ir ne. Nors tikimybė yra menka, tačiau ji išlieka.
• Po ovuliacijos: Po ovuliacijos galima pastoti tik labai trumpą laiką. Kai kiaušinėlis palieka kiaušidę, spermatozoidas jį gali apvaisinti vos 12-48 valandas, taigi, tikimybė yra labai maža.

Kiti pastojimo aspektai ir mitų paneigimas

• Ar galima pastoti nuo priešspermio? Tikrai taip. Nepamirškite, kad nutraukto lytinio akto (NLA) efektyvumas siekia vos 70 procentų, tad rizika pastoti yra pernelyg didelė.
• Ar įmanoma pastoti, jei sperma patenka ant lytinių lūpų? Priklausys nuo to, ar spermatozoidai pateks į makšties prieangį ir pasieks subrendusią kiaušialąstę.
• Ar įmanoma pastoti per burną? Tikrai ne.
• Ar įmanoma pastoti geriant kontraceptines tabletes? Labai priklauso nuo to, ar nepamirštate jas laiku išgerti. Jei nutrauksite kontraceptinių tablečių vartojimą, pastoti galėsite jau kito ciklo metu, ir visai nesvarbu, kaip ilgai buvo naudojama ši kontraceptinė priemonė.
• Pastojimas po persileidimo ar gimdymo: Tarp persileidimo iki kitų mėnesinių beveik visuomet įvyksta ovuliacija, todėl tikimybė pastoti netampa mažesnė. Kai po gimdymo moterys nesulaukia mėnesinių, jos dažnai mano, kad šiuo laikotarpiu neįmanoma pastoti, tačiau tai nėra tiesa. Jei moteriai buvo atliktas cezario pjūvis, vėl mylėtis rekomenduojama po 6-8 savaičių. Jei planuojate vėl pastoti, prireiks šiek tiek kantrybės: po šios operacijos rekomenduojama pastoti ne anksčiau nei po metų, nes audiniai turi visiškai sugyti. Kada vėl pavyks pastoti, labai individualu.
• Pastojimas vyresniame amžiuje: Iki kiek metų moteris gali pastoti, yra labai individualu, nes tai yra susiję su pokyčiais, vykstančiais jos organizme. Nors neretai teiraujamasi, ar galima pastoti 48 metų, ar yra tikimybė pastoti sulaukus 50 ir daugiau metų, ir t.t., tačiau į šį klausimą nėra vienareikšmio atsakymo. Premenopauzė įprastai prasideda 45 metų moterims, tačiau tai priklauso ir nuo to, kada jai prasidėjo pirmosios mėnesinės (galima pastebėti tendenciją, kad kuo anksčiau prasideda menstruacijos, tuo anksčiau prasideda ir premenopauzė, nes tai yra susiję su išsekusiu kiaušidžių rezervu). Dabar pirmųjų mėnesinių sulaukia vis jaunesnės mergaitės, taigi, ir menopauzė gali būti ankstesnė.

Dažniausios priežastys, kodėl nepavyksta pastoti

Nepavykti pastoti gali dėl daugybės veiksnių, kurie gali būti susiję tiek su moters, tiek su vyro sveikata ar gyvenimo būdu. Nevaisingumas - tai tokia būklė, kai moteris negali pastoti arba pastojusi išnešioti ir pagimdyti kūdikio. Nevaisingumą galima įtarti, jei nepavyksta pastoti per vienus metus reguliarių lytinių santykių.

• Hormoniniai sutrikimai: Viena pagrindinių priežasčių - hormoniniai sutrikimai, tokie kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), kuris turi įtakos moters kiaušidžių veiklai.
• Endometriozė: Liga, kai gimdos gleivinė auga už gimdos ribų - gali sukelti sutrikdyti kiaušintakių pratekamumą arba apsunkinti kiaušialąstės įsitvirtinimą gimdoje.
• Amžius: Moterų vaisingumas pradeda mažėti po 30 metų, o po 35 metų kiaušialąsčių kokybė ir kiekis smarkiai prastėja.
• Valgymo sutrikimai ir svoris: Tikrai labai rimta bėda, trukdanti moters vaisingumui, - valgymo sutrikimai. Tai nervinė anoreksija ir bulimija. Sergančios nervine anoreksija merginos seka modeliais ir nevalgo. Kad kiaušidžių veikla būtų gera, turi būti tinkamas kūno svoris. Jei kūno svoris per mažas, gali išnykti mėnesinės, nes blokuojama kiaušidžių funkcija. Jei kūno svoris per didelis, taip pat jos gali išnykti. Tinkamas KMI yra tarp 20 ir 25 kg/m². Jei jis mažesnis nei 19, mėnesinės jau linkusios išsiderinti. Ne mažesnė bėda yra per didelis moters svoris, ypač, kai KMI didesnis nei 29 kg/m². Tuomet išsiderina moters kiaušidžių funkcija, nevyksta ovuliacija ir pastoti darosi sunku.
• Vyro vaisingumo problemos: Reikšmingos yra vyrų vaisingumo problemos, tokios kaip mažas spermatozoidų kiekis, jų prastas judrumas ar nenormali forma, kurios gali kilti dėl hormonų disbalanso, infekcijų ar netinkamo gyvenimo būdo.
• Lytinės sveikatos problemos: Problemų gali sukelti ir kitos lytinės sveikatos problemos, pavyzdžiui, makšties sausumas, infekcijos ir kt., kurioms spręsti gali prireikti specialių priežiūros priemonių.
• Lėtinės ligos: Įvairios lėtinės ligos, kaip skydliaukės veiklos sutrikimai ar diabetas, gali turėti įtakos tiek ovuliacijai, tiek bendrai organizmo sveikatai.
• Vaistai: Vaisingumo problemas gali lemti ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, vaistai, turintys įtakos hormonų veiklai.

Mūsų visuomenėje gajūs mitai apie kontracepciją ir nėštumo nutraukimą

• Hormoninė kontracepcija kenkia vaisingumui: Tai mitas, kad hormoniniai kontraceptikai kenkia vaisingumui. Hormoninė kontracepcija tikrai neturi jokio blogo poveikio nei vaisingumui, nei būsimam nėštumui, nei būsimo kūdikio sveikatai. Vadinasi, įprastai kontraceptikai apsaugo nuo nepageidaujamo nėštumo, o tais atvejais, jei yra tam tikri ciklo sutrikimai, nutraukus hormoninę kontracepciją, per pirmus tris ciklus kaip tik yra didesnė tikimybė pastoti. Mes, ginekologai, moterims, turinčioms, tarkim, policistinių kiaušidžių sindromą, kuri yra dažna moters nevaisingumo priežastis, siūlome, kol neplanuoja nėštumo, bet turi lytinius santykius, vartoti hormoninę kontracepciją.
• Nėštumo nutraukimas daro moterį nevaisinga: Tos moterys, kurios nutraukė nėštumą, nors ir nepatyrė jokių komplikacijų, yra prigąsdintos, kad jei nutraukė nėštumą, tai būtinai bus nevaisingos. Gerai, kvalifikuoto specialisto atliktas nutrauktas nėštumas, nei pirmas, nei paskesnis, jokių pavojaus naujam nėštumui nesukelia, išskyrus tuos retus atvejus, kai aborto operacija komplikuojasi, pvz., vidinių lytinių organų uždegimu.

Kaip padidinti tikimybę pastoti ir šeimos planavimas

Sukurti šeimą ir susilaukti vaikelio siekia daugelis porų, tačiau šis kelias ne visada būna toks lengvas ir paprastas, kaip gali atrodyti. Kai kurioms moterims pastoti pavyksta greitai, o kitoms gali prireikti daugiau laiko, pastangų, gyvenimo būdo pokyčių ar net pagalbinių priemonių. Tad svarbu suprasti, kaip veikia moters ir vyro kūnas, kokie veiksniai turi įtakos galimybei pastoti ir ką galite padaryti, kad padidintumėte šansus.

Mitybos ir gyvenimo būdo vaidmuo vaisingumui

Mityba ir gyvenimo būdas vaidina itin svarbų vaidmenį tiek moters, tiek vyro vaisingumui, nes jie tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą, kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybę bei bendrą organizmo sveikatą. Subalansuota mityba užtikrina, kad organizmas gautų reikiamų maistinių medžiagų, būtinų reprodukcinei sistemai.

• Žalingi įpročiai: Žalingi įpročiai, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ar per didelis kofeino kiekis, neigiamai veikia vaisingumą: jie gali sumažinti spermatozoidų kiekį ir judrumą bei pažeisti kiaušialąstes.
• Stresas: Lėtinis stresas veikia visą organizmą, taip pat ir nervinę, endokrininę sistemas. Jos svarbios reguliuojant menstruacinį ciklą ir ovuliaciją. Lėtinio streso metu išsiskiria kortizolis ir adrenalinas - streso hormonai, - jų perteklius gali trikdyti normalią ovuliaciją bei pastojimą. Nors tai dar nėra visiškai įrodyta, tai labai svarbu, nes stresas gali neigiamai paveikti ovuliaciją ir hormonų veiklą. Lėtinis stresas, kuris dažnai kyla dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo, gali paveikti reprodukcinės sistemos hormonus ir netgi sutrikdyti menstruacijų ciklą.
• Miego kokybė: Svarbu pasirūpinti miego kokybe - miego trūkumas gali sutrikdyti hormonų, tokių kaip melatoninas ir kortizolis, kurie taip pat daro įtaką vaisingumui, pusiausvyrą.
• Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, joga ar plaukimas, gerina kraujotaką ir hormonų reguliavimą, tačiau per intensyvus sportas gali sukelti priešingą poveikį ir sutrikdyti ovuliaciją.

Kaip greičiau pastoti?

Norint greičiau pastoti, svarbu stebėti ciklą, palaikyti sveiką gyvenimo būdą, sveikai maitintis ir vengti neigiamų emocijų.

• Tikslus ovuliacijos nustatymas ir reguliarūs lytiniai santykiai: Greitas būdas pastoti yra tiksliai nustatyti vaisingas dienas, kurios būna likus kelioms dienoms iki ovuliacijos ir pačios ovuliacijos metu. Naudokite ovuliacijos testus, stebėkite kūno temperatūrą ar gimdos kaklelio gleives, kad galėtumėte planuoti lytinius santykius tuo metu, kai tikimybė pastoti yra didžiausia. Reguliarūs lytiniai santykiai, bent kas 2-3 dienas, dar labiau padidina šansus. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad susilaikymas nuo lytinių santykių spermos rodiklius ne gerina, o dažniau -blogina. Tuo tarpu reguliarūs ir pakankamai dažni lytiniai santykiai didina tikimybę pastoti. Turint dažnus lytinius santykius spermos gamyba skatinama ne tik tais atvejais, kai vyras neturi jokių vaisingumo bėdų, bet ir tada, kai spermos vaisingumas sumažėjęs. Moksliniais tyrimais nustatyta: jei lytiniai santykiai retesni nei keturios dienos, tada spermatozoidai, vyriškosios lytinės ląstelės, tampa mažiau judrūs. Manoma, kad siekiant pastoti reikia mylėtis reguliariai be jokių dirbtinių pertraukų. Užtenka 2-3 kartus per savaitę, tačiau jei yra noro, laiko, galima ir dažniau. Per dažnai nebūna, būna tik per retai. Siekiant pastoti mylėtis reikia reguliariai, be jokių dirbtinių pertraukų, su meile ir malonumu bei taip dažnai, kaip tai diktuoja jūsų temperamentas ir sveikatos būklė.
• Mityba ir papildai: Svarbu pasirūpinti tinkama mityba - valgykite vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, omega-3 riebalų rūgštis ir užtikrinkite, kad organizmas gautų pakankamai folio rūgšties, cinko bei vitamino D. O be to, pasikonsultuokite su gydytoju arba vaistininku, kokius maisto papildus galite įtraukti į savo kasdienį racioną, kad padidinti pastojimo tikimybę.
• Sveiko svorio palaikymas: Palaikykite sveiką svorį, nes tiek antsvoris, tiek nepakankamas svoris gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą.
• Streso valdymas: Skirkite pakankamai laiko poilsiui, užsiimkite joga, meditacija ar kitomis mėgstamomis veiklomis.
• Kada kreiptis į specialistus? Jei išbandžius visas įmanomas priemones ir pakoregavus gyvenimo būdą, pastoti nepavyksta per 6-12 mėnesių, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų atmesti galimi sutrikimai ar pasiūlytos medicininės pagalbos priemonės.

Šeimos planavimo kultūra

Kiekvienas vaikas turėtų gimti tada, kai yra pageidaujamas ir laukiamas. Deja, mūsų visuomenei trūksta šeimos planavimo kultūros. Kai paklausiu jaunos poros, ar jie saugojasi nuo nepageidaujamo nėštumo, dažniausiai girdžiu atsakymą, kad jokių efektyvių ir saugių šiuolaikinių priemonių nevartoja, nes „jei pastotų, tai tikriausiai gimdytų.“ Kultūringam Vakarų Europos piliečiui tokia nuostata nuskambėtų mažų mažiausiai keistai. Mokslo įrodyta, kad nėštumų planavimas turi didelę įtaką naujagimių ir kūdikių sveikatai. Šeimos planavimas - tai reiškia, kad moteris naudoja patikimą ir saugią šiuolaikinę kontracepciją, kol nenori pastoti.

Visada reikia atsiminti, kad veikia Merfio dėsniai, bus tai ko labiausiai nenorima ir pačiu blogiausiu variantu. Todėl patikimomis šiuolaikinėmis kontraceptinėmis priemonėmis reikia naudotis visada, kai nenorima pastoti, o per mėnesines nerekomenduojama santykiauti. Be to, visada reikia pagalvoti apie lytiniu keliu plintančių ligų riziką. Kai neplanuojate pastoti, kontraceptinės priemonės turi būti naudojamos iš karto, kai tik pradedate aktyvų lytinį gyvenimą. Nors vis dar sulaukiama klausimų, ar galima pastoti per pirmą kartą, ar galima pastoti mylintis antrą kartą, ir t.t. Gyvenime pasitaiko įvairių situacijų, ir kartais moterys būna gana sutrikusios, nes nežino, ar po lytinių santykių jos galėjo pastoti. Išsklaidykite visas abejones ir raskite atsakymus į klausimus, kuriuos ne visada patogu užduoti.

Papildai planuojančioms nėštumą

Papildai planuojančioms nėštumą yra itin svarbūs, kadangi padeda paruošti organizmą šiam ypatingam etapui ir užtikrina, kad būsimos mamos organizmas gautų visas būtinas medžiagas tiek savo sveikatai, tiek būsimam vaisiui. Kiekviena moteris, planuojanti nėštumą, kurį laiką turėtų vartoti vitaminus.

• Folio rūgštis (B9): Svarbiausia - vitaminas B9. Cheminis jo pavadinimas - folio rūgštis. Moksliniais tyrimais yra labai patikimai nustatyta, kad jei bent mėnesį arba ilgiau, kol pastoja, ir per bent tris pirmus nėštumo mėnesius moteris vartoja folio rūgštį po 0,4 mg per parą, (kartais - daugiau), tai iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio apsigimimų. Folio rūgštis užtikrina normalų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymąsi, kuris formuojasi ankstyvajame nėštumo etape, o taip pat apsaugo nuo kitų vystymosi defektų bei nėštumo komplikacijų. Nutarusi pastoti, nors dar vartoja kontraceptikus, dar mėnesį ji geria folio rūgštį. Po 1-2 mėnesių nutraukusi kontracepciją ir toliau vartoja folio rūgštį bei bando pastoti.
• Vitaminas D: Svarbus yra ir vitaminas D, kuris skatina sveiką kaulų ir imuninės sistemos vystymąsi bei reguliuoja hormonų veiklą. Jo trūkumas gali būti siejamas su sumažėjusiu vaisingumu, todėl patartina papildyti šio vitamino atsargas, ypač jei gyvenate vietovėje, kur saulės šviesos yra mažai.
• Omega-3 riebalų rūgštys: Būtinos vaisiaus smegenų, regos ir nervų sistemos vystymuisi. Jos taip pat padeda reguliuoti uždegiminius procesus organizme ir skatina hormonų pusiausvyrą. Jei jūsų mityboje trūksta riebios žuvies, verta rinktis kokybiškus omega-3 papildus.
• Geležis: Anemija prieš nėštumą gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį, todėl gydytojas gali rekomenduoti geležies papildų, jei jos lygis yra žemas.
• Kiti vitaminai ir mineralai: Įvairūs B grupės vitaminai, cinkas, selenas ir kiti vitaminai bei mineralai taip pat yra svarbios medžiagos, kurių reikia pakankamai gauti planuojant nėštumą.

Tačiau nors papildai gali padėti pagerinti vaisingumą ir paruošti organizmą nėštumui, juos reikėtų vartoti atsakingai ir pasikonsultavus su gydytoju arba vaistininku. Ir nepamirškite, kad subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas yra pagrindas, o papildai yra tik priedas, padedantis užpildyti galimus mitybos trūkumus.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

• Ar galima pastoti prieš mėnesines? Taip, nors tikimybė pastoti prieš mėnesines yra mažiausia viso ciklo metu, ji vis tik yra. Tačiau šiuo ciklo laikotarpiu tai priklauso nuo moters ciklo ilgio ir ovuliacijos laiko. Jei ciklas yra trumpesnis arba ovuliacija įvyksta vėliau nei įprasta, gali atsirasti galimybė pastoti.
• Ar galima pastoti per mėnesines? Nors pastoti per mėnesines yra mažai tikėtina, tai nėra visiškai neįmanoma. Spermatozoidai gali išlikti gyvybingi moters organizme iki 5 dienų, o jei ciklas yra trumpas ir ovuliacija įvyksta netrukus po mėnesinių, tikimybė pastoti gali padidėti.
• Kada galima pastoti po mėnesinių? Po mėnesinių pastoti galima, kai prasideda vaisingasis laikotarpis. Ovuliacija yra pats tinkamiausias laikas pastoti.
• Kokia poza geriausia mylėtis norint pastoti? Nors nėra vienos patvirtintos „geriausios“ pozos pastojimui, tačiau tradicinė misionieriaus poza (kai vyras yra viršuje) yra laikoma palankia, nes leidžia vyro sėklai lengviau pasiekti gimdą.
• Kaip sužinoti, kada vyksta ovuliacija? Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, stebint kūno pokyčius (gimdos kaklelio gleivių konsistenciją, bazinę kūno temperatūrą) arba naudojant ciklo stebėjimo programėles.

tags: #ar #imanoma #susilaukti #vaiko #jei #esi

• vaiko priėmimas į mokyklą Vokietijoje
• Patarimai apie kūdikio miegą
• Naudojant Posterisan nėštumo metu
• Supraskite hCG tyrimo svarbą
• Kaip gyvūnai randa mylinčius namus