Vaikų skiepijimas: ką svarbu žinoti tėvams ir kaip elgtis po vakcinacijos

Vien žodis „skiepai“ gali tą pačią sekundę supykdyti artimiausius draugus, net gimines. Regis, dabar visi pasidaliję į dvi stovyklas: vieni „už“, kiti - griežtai „prieš“. Ir kiekvienas gina savo nuomonę iki nukritimo. „Puikiai suprantu tuos tėvus, kurie bijo skiepyti savo vaikus: kai paskaitai internetą, pasidaro tikrai baisu, regis, nuo skiepų visos bėdos. Jeigu mes nemąstome logiškai, nesugebame kritiškai įvertinti lengvai pasiekiamos informacijos, taip ir nutinka. Pastebiu, kad dažnai tie, kurie nenori skiepyti vaikų, nėra skiepų priešininkai - jie labiausiai būgštauja dėl šalutinių reakcijų. Iš tiesų jie kovoja dėl tobulų vakcinų, kad, paskiepijus vaiką, nebūtų jokių nepageidaujamų reakcijų. Deja, kol kas tai neįmanoma“, - sako vaikų ligų gydytoja doc. m. dr. Indrė Plėštytė-Būtienė.

Paprastam žmogui imunologija - mistinis dalykas, nes mes nematome aiškaus šio mokslo rezultato. Vaikučiui suleido vakciną, jis verkia, ir tarsi kirminas ima graužti abejonės, gerai ar blogai aš čia padariau, reikėjo ar nereikėjo. Visiems, kurie ne medikai, ne mokslininkai, liepia tikėti skiepu, ir tiek. Paskiepijai ir tikėk, kad tavo atžala apsaugota. Minčių kyla įvairių - o gal ji būtų nesirgusi ir nepaskiepyta. Dabar pasikeitė medicina, pakito ir žmonių santykiai, tėvams leidžiama patiems apsispręsti, nebėra privalomų skiepų, yra tik profilaktiniai, niekas niekam nekomanduoja ir nenurodinėja. Mamoms ir tėčiams lieka patiems prisiimti atsakomybę. Už vaiką iš tiesų atsako tėvai ir valstybė.

Kaip veikia vakcinos ir kas slypi jų sudėtyje?

Skiepijant suleidžiama dalelė ligos sukėlėjo tam, kad imuninė sistema su juo susipažintų ir pagamintų atminties ląstelių. Kitaip tariant, kad susiformuotų imuninė atmintis ir, antrą kartą susidūrus, pavyzdžiui, per kvėpavimo takus patekus tam pačiam sukėlėjui, imuninė sistema jį atpažintų, jo nebepriimtų ir net nesukeltų uždegimo. Skiepai neapsaugo šimtu procentų - galima susirgti, bet tai bus daug lengvesnė ligos forma. Nebereikia tų penkių dienų, kad susiformuotų imuninės ląstelės ir stotų į kovą su ligos sukėlėju. Taip mes išlošiame laiko. Mes norime, kad vaikas ta liga tarsi persirgtų, nes taip susiformuoja imuninė atmintis.

Paskiepytas vaikas serga - jo organizmo imuninė ląstelės dirba, kad suformuotų imuninę atmintį, bet kliniškai to mes dažniausiai nematome. Kartais vaikas ir pakarščiuoja, būna irzlus, paskauda tą vietą. Visas imuninės sistemos atsakas būna toks, tarsi mes sirgtume ta liga, tiktai simptomai nebūna išreikšti taip, kaip būdinga tai ligai. Todėl kad ne gyvas virusas ir ne visa bakterija skiepo pavidalu suleidžiama, o tik jos dalelė, sukelianti imuninį atsaką.

Vakcinų veiklioji medžiaga - gyvi susilpninti mikroorganizmai arba mikroorganizmų fragmentai. Tai natūralios veikliosios medžiagos, kurios sužadina paskiepytojo imuninę sistemą. Pačios savaime vakcinoje esančios medžiagos nėra toksiškos ar kitaip biologiškai aktyvios, todėl įskiepijus vakciną imuninei apsaugai susidaryti reikia tam tikro laiko (dažniausiai - maždaug mėnesio).

Skiepas susideda iš veikliosios medžiagos - ligos sukėlėjo dalelės. Ji yra organinės kilmės, o visi mes mokėmės ir žinome, jog organinės medžiagos labai greitai žūsta, todėl kad vakcinos galiojimas būtų pakankamai ilgas, kad ją galima būtų pagamintą atvežti ten, kur reikia, reikalingi tam tikri konservantai. Konservantai vis keičiasi ir tobulėja. Anksčiau buvo naudojami vienokie junginiai, dabar dedami kuo mažiau kenksmingi konservantai, be to, naudojamas fiziologinis skystis ir vadinamieji adjuvantai, aš juos vadinu skundikais. Kadangi leidžiami negyvi sukėlėjai arba tik jų dalelė, mūsų imuninė sistema jų gali net nepastebėti, tai šie „skundikai“ priverčia imuninę sistemą atsigręžti į sužeidimo vietą ir pradėti kovą. Adjuvantai - vietinės medžiagos, sukeliančios menką uždegimą, kad imuninė sistema pastebėtų ligos sukėlėją.

Vakcinų tobulėjimas: "Anksčiau buvo geros, dabar blogos?"

„Netiesa, tik taip galiu pasakyti, kai girdžiu, jog seniau vakcinos buvo geros, o dabar itin prastos. Vakcina su visais priedais, molekulinė, genetinė, biocheminė analizė ir visa kita tik tobulėja, atgal mes negrįžtame. Neteisingos ir kalbos, girdi, būtų skiepas nuo vienos ligos, būtų geriau, o dabar skiepija „puokštėmis“, ir tai labai blogai. Esmė ta, kad pašalines reakcijas dažniausiai sukelia ne skiepe esantis ligos sukėlėjas, o jį sudarantys priedai. Tarkime, skiepijama penkiavalente vakcina vienu kartu, negi jums atrodo - leisti penkis švirkštus yra geriau? Skiepijant vienvalente vakcina penkis kartus, vaikas gautų penkis kartus daugiau konservantų ir adjuvantų. Suleidus vakciną nuo penkių ligų, imuninė sistema puikiai atpažįsta visus penkis ligų sukėlėjus vienu metu ir pagamina penkias skirtingų antikūnų grupes - skirtingas atminties ląsteles. Kodėl gi vienu šūviu nenušauti iškart penkių zuikių?“

Ką daryti po skiepo? Patarimai tėvams

Šiuolaikinės vakcinos yra labai saugios, tačiau negali nesukelti absoliučiai jokių reakcijų - juk jos turi sužadinti imuninį atsaką! Retais atvejais (iki 5% paskiepytųjų) reakcijos po skiepijimo gali būti kiek stipresnės. Kiekvienam vaikui vakcinų poveikis gali kiek skirtis, todėl po paskiepijimo bent 3 dienas vaikams reikia daugiau dėmesio.

Jeigu tėvai skiepų dieną šiek tiek labiau pasaugotų vaiką, pašalinių reakcijų į skiepus greičiausiai būtų kur kas mažiau. Vaikučiui reikia ramybės, kad jo organizmas ramiai suformuotų imunitetą.

Dažniausios šalutinės reakcijos ir kaip jas valdyti

Po skiepo vaikui gali pasireikšti vietinės reakcijos - patinimas, paraudimas, sukietėjimas dūrio vietoje. Vietinės reakcijos labai dažnos ir gali būti net kas antram paskiepytam. Organizmo reakcija į kiekvieną skiepą yra nevienoda. Patinimas ir paraudimas išlieka 1-3 paras, o guziukas (sutankėję audiniai) - dar ilgiau.

Kartais paskiepyti vaikai sukarščiuoja. Karščiavimas yra normali imuninės sistemos reakcija. Iki 38,5 laipsnių C pakyla temperatūra. Vaikas nenori valgyti, tampa neramus, irzlus, blogai miega. Tai praeis per 5-36 valandas. Labai aukšta temperatūra gali būti pavojinga, pavyzdžiui, sukelti traukulius. Kad šio pavojaus išvengtumėte, savo namuose turėkite vaiko amžių atitinkančių ir nepasibaigusio galiojimo laiko karštį mažinančių vaistų, pavyzdžiui, Paracetamolio arba Ibuprofeno. Jeigu karščiuojantis vaikas yra neramus, temperatūra nemažėja, patartina duoti paracetamolio, daugiau skysčių, neapkloti storomis antklodėmis (organizmas negalės atiduoti į aplinką šilumos pertekliaus). Beje, skiepijant vaikus kai kuriais skiepais, pavyzdžiui, nuo meningoko, rekomenduojama paracetamolį duoti profilaktiškai.

Galima nepageidaujamų reakcijų dažnumas

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pastebėjote nors vieną iš čia paminėtų požymių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Visos vakcinos, kuriomis dabar skiepijami Lietuvos vaikai, yra aukštos kokybės, todėl komplikacijų po skiepų pasitaiko retai.

Pavyzdys iš gyvenimo: „Sausio 26 dieną savo sūnų paskiepijome privalomąja MMR „Priorix“ vakcina nuo tymų, raudonukės bei kiaulytės. Prieš skiepijant, klausinėjome šeimos gydytojos apie galimą šalutinį poveikį, vakcinavimo riziką ir vakcinos savybes, tačiau mums buvo pateikta informacija, jog skiepas yra visiškai saugus ir negali sukelti jokių ilgalaikių pasekmių. Kaip trumpalaikį šalutinį poveikį gydytoja paminėjo tik paraudimą skiepijimo vietoje. Kitą dieną po vakcinos vaikas tapo irzlus, nevalgus, sutriko jo miegas. Vėliau prisidėjo nežymus kosulys (2-3 kartus per dieną). Vasario 5 dieną, po pietų sūnui pradėjo kilti temperatūra. Vaikas, kuris visada būna judrus, gulėjo ir nejudėjo. Tik dairėsi išsigandusiomis akimis, visiškai nepajudindamas galvos. Pradėjo darytis neramu, pamatavome temperatūrą - 38,5 laipsnių. Davėme paracetamolio žvakutę. Tačiau nuo jos nepagerėjo - vaikas pradėjo sunkiai kvėpuoti. Paskambinome pagalbos telefonu ir pasakėme, jog mūsų vaikas dūsta. Greitoji pagalba važiavo 10 min. Kol laukėme, vaikas pradėjo mėlti. Atvykusi greitoji nedelsiant davė deguonies kaukę, mažinome vaiko temperatūrą jį vėsindami. Reanimacijos skyriaus durims užsidarius, pasijutome saugūs. Dėkojame medikams už kokybiškai suteiktą skubią medicinos pagalbą. Nuo pat skambučio pagalbos telefonu, medikams ir visam personalui teikėme informaciją apie tai, jog vaikas buvo paskiepytas ir nuo skiepo buvo praėję tik 10 dienų. Tačiau visi kaip susitarę iš karto neigdavo, jog tokia reakcija gali būti dėl vakcinos - esą, per daug laiko praėjo nuo skiepijimo. Faktą, jog vakcina gali būti susijusi su mūsų vaiko būkle, mums neigė 7 skirtingi gydytojai 4 dienas, praleistas ligoninėje. Pirmoji versija - gripas. Kita versija - „neįvardyta kvėpavimo takų infekcija“. Po kelių dienų vaikui išbėrė pilvą, nugarą, rankas ir kojas. Uždavėme gydytojams klausimų. Ar „Priorix“ vakciną sudaro gyvi virusai? Koks jų inkubacinis periodas? Ar mūsų vaikui pasireiškę simptomai neatitinka „Priorix“ vakcinos informaciniame lapelyje nurodytų šalutinių poveikių? Tik tada gydytojai po 4 dienų neigimo buvo priversti pripažinti, jog mūsų vaikui dusimo ir traukulių priepuolį galėjo sukelti vakcina nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės. Tai galiu drąsiai teigti, nes mūsų vaiko ligos dokumentuose yra aiškiai parašyta: „Negalime atmesti pašalinės reakcijos į skiepą“. „Mūsų medikai nekomentuos. Juk kokie komentarai gali būti „gal taip, o gal kitaip“? Kokie gali būti komentarai apie skiepų naudą tokios neigiamos emocinės istorijos fone? Kodėl tėvai kreipiasi į žiniasklaidą, o ne oficialaus tyrimo, apie kurį sužinotume ir mes? Gal tai provokacija, anoniminė antivakcininio judėjimo istorija, kurių gausu internete?“, - klausė B. Bukotaitė. Ligoninės, kurioje vaikas buvo gydomas, Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja pabrėžė, kodėl, nepaisant šalutinio skiepų poveikio, skiepyti vaikus reikia. „Laiške teigiama, jog net septyni gydytojai neigė galimybę, kad vaiko būklė - reakcija į skiepus. Šito komentuoti negaliu, negaliu kalbėti už kitus gydytojus. Aš manau, kad dabar niekas negali nei įrodyti, nei paneigti, kad tai, kas buvo pacientui, yra šalutinis skiepų poveikis. Lygiai tokie patys klinikiniai požymiai būna esant įvairioms virusinėms infekcijomis. MMR vakcina išsiskiria iš kitų vakcinų tuo, kad pašalinė reakcija į skiepą dažniausiai atsiranda tik antrą savaitę po skiepo. Skiepas išskirtinis ir tuo, jog savo sudėtimi yra „gyvas“, turi savyje gyvo viruso. PSO yra paskaičiuota, jog ši vakcina per pastaruosius 14 metų išgelbėjo 17 mln. gyvybių. Todėl abejonių, ar verta skiepytis, nekyla.“

Kiti vaistai po skiepo

„Ar galiu išgerti savo kasdienius vaistus?“ Ne tik, kad galite, bet ir turite. Jei vartojate vaistus lėtinėms ligoms gydyti - palikti organizmą prieš naują stresą ir dirgiklį be nuolatinio palaikymo yra mažų mažiausia išdavystė. Niekaip nei skiepo, nei jo pašalinių poveikių nepaveiks nei vaistai nuo cukraligės, nei nuo kraujospūdžio. Net vaistai, skirti kraujo krešėjimui mažinti, neturės jokios įtakos (neegzistuoja net hipotetinė tikimybė nukraujuoti po įdūrimo tokia maža adata).

„O jeigu mano vaistai veikia imunitetą?“ Jeigu Jūsų vaistai skirti imuniniam atsakui mažinti ir vartojate juos ilgą laiką, vienos dienos pertrauka nesukels kažkokio efekto, nes nei imuniteto slopinimas, nei suaktyvinimas neatsiranda momentaliai. Skiepas nieko blogo nepadarys. Klausimas, kiek jis Jums padarys gero - ar pavyks suaktyvinti nuslopintą vaistais imunitetą. Bet į tokį klausimą Jums atsakys Jūsų lėtinę ligą gydantis specialistas.

„O priešalerginiai?“ Rankos patinimas po skiepo nėra alergija, ir vaistai niekaip jo nepaveiks. Niežėjimas ir dirginimas adatos dūrio vietoje vargu, ar nusipelnė atskiros tabletės, bet, jeigu bijote - nebus nieko blogo. Gero irgi. Senos kartos priešalerginiai vaistai turi kur kas daugiau pašalinių poveikių ir kur kas didesnį šansą jų susilaukti nei skiepas.

„O vaistai nuo trombų profilaktikai?“ Jeigu apie skiepų neva sukeliama trombozę - tai gerkite juos kasdien, jeigu: esate nutukęs, mažai judate, dirbate stovimą arba sėdimą darbą, rūkote, geriate mažai vandens, bet vartojate kontraceptikus. O prieš ilgas keliones bet kokiu transportu, kur reikės ilgai sėdėti, dar ir papildomų dozių reikia. Nes šansas gauti trombą kiekvienu atskiru iš išvardytų atveju - kelis šimtus didesnis nei po skiepo, o jeigu pritaikote sau ir kelias rizikas - tai ir tūkstančius kartų. O pusė tų ypatingai retų krešėjimo komplikacijų, kurios stebėtos po skiepo, buvo lydimos kraujavimo, bet ne trombozės. Tad „skystinanti“ tabletė gal ir padės išvengti abejotinos galimybės „užsitrombuoti“, bet sąlyginai padidins abejotiną galimybę nukraujuoti.

Fizinė veikla ir higiena po skiepo

• „O pasivaikščioti?“ Būtina. Nesuprantu kolegų, kurie neleidžia eiti vaikui į lauką po skiepo. Jeigu tai - įprasta vaiko dienotvarkė, jam tai bus kur kas maloniau ir saugiau nei staiga likti uždarytam tarp keturių sienų ir nuolat verkšlenti bei reikalauti mamos dėmesio. Ir atvirkščiai: kasdienis aktyvumas lauke yra visapusiškai naudingas, tik, ar verta pradėti tą tradiciją tą pačią dieną kai pasiskiepijai? Gal ne. Ir viskam reikia saiko. Jeigu vedžiosite atžalas šalia namų ir pastebėsite, kad po skiepo vaikas greičiau pavargo ar jam bando kilti temperatūra - grįžti į saugią aplinką nebus sudėtinga. Jeigu būsite nukeliavę penkis kilometrus į mišką - įveikti penkis kilometrus iki namų karščiuojančiam bus nelengva. Pirmą parą po skiepo reikėtų vengti aktyvios veiklos - saugoti nuo peršalimo (neiti į lauką šaltuoju metų laiku, vėjuotą, lietingą dieną). Į lauką galima eiti. Bet į akropolį arba kur daug žmonių nerekomenduojama, nes gali imunitetas būti nusilpęs, kad ko nepasigautų. Po skiepo guldydavau į vežimą ir į lauką (nuo skiepo patirtą stresą išmiegodavo).
• „O maudytis?“ Būtina. Negi Jūs galvojate, kad charakteringas, įkyrus kelias dienas nesipraususio paauglio ambre sustiprins jam suleisto skiepo efektyvumą? Arba nuprausus apsikakojusio kūdikio užpakaliuką nuplausite ir skiepo poveikį? Tikrai ne. Tik ir vėl, svarbu išlaikyti komfortą. Nereikia kaitintis vonioje ar saunoje, nes aplinkos karštis gali išprovokuoti ir kūno karščiavimą. Pasirinkite nusiprausti po dušu ir greitai grįžkite į komfortišką šiltą patalpą. Pirmą parą po skiepo galima praustis tik po tekančiu vandeniu, tai iki 1 metukų vaiką tenka parą nemaudyti.
• „Tai dūrio vietą galima šlapinti?“ Taip. Nebūtina be reikalo, bet galima. Nereikia ilgai mirkti balose, nereikia dėti kompresų. Švarus vanduo ir muilas nepablogins situacijos.
• „O sportuoti galiu?“ Ta pati istorija. Nesvarbu, kaip Jūs varginsite savo organizmą, ar „sveikais“ ar „nesveikais“ būdais, jei išvarginsite pakankamai - didesnė galimybė sulaukti skiepo pašalinių poveikių. Jūsų laukia kasdienė įprasta tonizuojanti treniruotė be kurios jausitės prastai? Pirmyn - sportuokite, gal kiek ramiau, nepervarkite, bet, jei dėl to jausitės geriau, - prašom. Laukia varžybos, maratono bėgimas arba sunkus darbas su treniruokliais - nukelkite vieną iš dviejų - arba skiepą, arba vargą.
• „O išgerti po skiepo galiu? Ne vaistų, o normaliai išgerti?“ Turbūt turėčiau atsakyti „alkoholio sąveika su vaistiniu preparatu nebuvo tirta ir su jokiomis gydymo priemonėmis nėra rekomenduojamas alkoholio vartojimas“. Ar vienas alaus bokalas paveiks Jūsų imunitetą? Tikėtina, kad ne. Bet, ar po vieno alaus bokalo neatsiras dar vienas? O tada dar vienas? O tada prakaitavimas, galvos skausmas, rankos ir veido patinimas bei širdies plakimas bus traktuojami kaip skiepo komplikacijos? Kaip ir ištuštėjusi piniginė bei pikta žmona? Gal geriau nereikia.

Skiepų svarba ir prevencija

Visi nori apsaugoti mažuosius nuo beprasmiškų mirčių, kad niekas neiškeliautų anapilin nuo tų ligų, kurioms galima užkirsti kelią. Skiepai vaikams gali apsaugoti nuo ypač pavojingų ligų - poliomielito, difterijos ir stabligės, kurių mirtingumas siekia 30 proc. Džiugina, kad poliomielito Lietuvoje nebeturime daugiau nei 4 dešimtmečius, tačiau 1992 metais įvykęs poliomielito protrūkis Nyderlanduose neleidžia teigti, kad poliomielitas jau išnyko. Norėčiau išskirti kokliušą, tymus ir meningokokinę infekciją, kurios pavojingiausios kūdikiams - susirgus sunkia ligos forma, rizika numirti yra itin didelė. Gaila, bet šių ligų dar pasitaiko. Daugelis ligų, nuo kurių siūloma skiepytis, iš tiesų yra išgydomos, tačiau visa bėda - jų komplikacijos.

„Tėvams nerimą kelia ir tai, kad į vakcinas dedamos kenksmingos vaikui medžiagos, pavyzdžiui, gyvsidabris (tiomersalis), nors jo su maistu gauname kur kas daugiau nei su vakcina.“ „Svetimas baltymas kenkia“ - tai dar vienas kliedesys apie skiepus. Mes įkvepiame svetimus baltymus, mes valgome ir geriame svetimus baltymus, kai kam perpilamas kraujas, transplantuojami organai, visai tai - taip pat svetimi baltymai. Net gerosios bakterijos yra svetimas, ne mūsų organizmo antigenas. Mes gyvename svetimų baltymų pasaulyje.

Skiepų kalendorius ir kontraindikacijos

Pagal šiuo metu galiojantį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, naujagimiai, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo 14 infekcijų: tuberkuliozės, hepatito B, difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Haemophilus influenzae B tipo infekcijos, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, meningokinės (B tipo) infekcijos, žmogaus papilomos viruso ir rotavirusinės infekcijos. Nemažai tėvų savo lėšomis paskiepija vaikus ir nuo kitų pavojingų ligų, tokių kaip vėjaraupiai ar erkinis encefalitas. Šios infekcijos gali komplikuotis sunkiu nervų sistemos pažeidimu. Skiepų kalendorių ne šiaip sau sugalvojo koks medicinos biurokratas iš neturėjimo ką veikti. Jeigu jau taip nepasitikime Lietuvos medicinos sistema, atsiminkite, kad esame dar ir Europos Sąjungoje, tad daryti nesąmonių mes tiesiog negalime. Galų gale visame pasaulyje su skiepais niekas nekvailioja - tai labai prižiūrima ir stebima sritis visuose žemynuose.

Kada negalima? Neskiepijama tada, kai gydytojai dėl tam tikrų priežasčių nusprendžia, kad skiepai gali sukelti itin dideles pašalines reakcijas. Mūsų šalyje imunologija nėra taip išvystyta kaip užsienyje, kur ištisi skyriai ir begalės gydytojų sprendžia, kaip paskiepyti vaiką, turintį imunodeficitinę ligą (kai nesigamina visiškai jokie antikūnai, t. y. nesiformuoja imunitetas). Mokslininkai suka galvas, kaip paskiepyti tokį vaiką, kad jis būtų apsaugotas nuo mirtinų ligų. Sergant onkologinėmis ligomis ar persodinus organus, imuninė sistema slopinama medikamentais, tačiau galvojama, kaip apsaugoti net tokius mažylius. Tobulėjant imunologijos mokslui, kontraindikacijų, kai nerekomenduojama skiepytis, vis mažėja.

Kartais nusprendžiama skiepus šiek tiek atidėti, bet tuomet tėvai turi pasaugoti vaikelį: derėtų pamiršti visas keliones, nevaikščioti po didžiulius susibūrimus, galbūt nelankyti darželio, žodžiu, būti itin atsargiems. Skiepų atidėjimas - nemenka rizika vaikeliui, tėčiai ir mamos neretai to nesupranta, laksto visur su mažuoju kaip be galvos, kitaip nei liūto tampymu už ūsų aš to nepavadinčiau. Jei vaiko dėl kokių nors priežasčių nepaskiepijo reikiamu laiku, jam sudaromas individualus skiepijimo planas. Tarp skiepų turi būti 1,5-2 mėnesių pertraukos. Jos gali būti trumpesnės tik išimtiniais atvejais. Pertraukos tarp skiepų ilginti nedera, nes tai sutrikdo skiepų kalendorių.

Teigiama, kad maitinamas motinos pienu vaikas apsaugotas nuo įvairių infekcinių ligų. Maitinimas krūtimi kūdikį apsaugo nuo daugumos žarnyno infekcinių ligų, šiek tiek padeda apsisaugoti nuo tymų ir kiaulytės.

Gydytojo ir tėvų komunikacija

Gydytojas privalo viską išaiškinti, rasti tokių argumentų, kuriais tėvai patikėtų, ir tik tada skiepyti mažylį. Negaliu suprasti savo kolegų gydytojų pasiteisinimo, neva jie neturi laiko kiekvienam aiškinti. Man tai nepriimtina. Juk kalbame apie vaiko gyvybę! Negalite patys, paprašykite slaugytojo, kad paaiškintų, nukreipkite tėvus į seminarus, galų gale atraskite laiko ir parašykite raštu, kodėl reikia skiepytis, pateikite geros literatūros sąrašą. Reikėtų į savo darbą žiūrėti kaip į didžiulę atsakomybę, o ne vien valdiškai atidirbti. Džiaugiuosi, kad daugėja gydytojų, puikiai nusimanančių apie vakcinas ir teikiančių tinkamą informaciją pacientams. Visiems, kurie neapsisprendę, abejoja, noriu priminti, jog dar neseniai, vos prieš kelis dešimtmečius buvo normalu vežti vaikus ant galinės sėdynės, neprisisegusius saugos diržų, o kūdikius - tiesiog laikyti ant rankų, o ne specialioje kėdutėje. Šiandien susiduriame su kita problema - dalis tėvų įsitikinę, kad jų vaikai skiepais valdomomis infekcijomis nesusirgs, todėl rizikuoja ir savo vaikų neskiepija.

Labai noriu paskatinti visus tėvus aptarti jiems kylančius klausimus apie skiepus vaikams ir vaikų sveikatą pirmiausia ne su „Google“, kaimynu ar draugu, o vaiko gydytoju. Abipusis pasitikėjimas ir bendras tikslas padėti vaikui - būtinos sąlygos sėkmingai vaiko sveikatos priežiūrai.

tags: #ar #galima #vesti #vaika #po #skiepo

• Iššūkiai ir džiaugsmai auginant dvynukus
• Miego laikas kūdikiui
• Žinios ir šeima: Agnės Zacharevičienės patirtis
• Saugumas keliaujant su suniuku
• Išsami informacija apie Pandelio skyrių