Vaiko vežimas priekinėje sėdynėje: taisyklės ir saugumo aspektai
Automobilis - tai transporto priemonė, kuri smarkiai palengvina kasdienybę, tačiau susilaukus vaikų, daugelis tėvų pradeda jausti didesnę baimę dėl jų saugumo. Ypač svarbu žinoti taisykles, kaip tinkamai vežti vaikus automobilyje, kad būtų užtikrintas maksimalus saugumas. Nors automobilis laikomas saugia transporto priemone, vaikai reikalauja ypatingo dėmesio.
Vaiko vežimo taisyklės ir amžiaus bei ūgio kriterijai
Anksčiau pagal kelių eismo taisykles vaikai nuo gimimo iki 12 metų arba iki 150 cm ūgio turėjo būti vežami specialioje vaikiškoje kėdutėje. Visgi, įgyvendinant Europos Sąjungos vaikų vežimo motorinėmis transporto priemonėmis taisykles, amžiaus kriterijus buvo panaikintas, paliekant tik ūgio reikalavimus. Taigi, dabar mažasis keliautojas, kurio ūgis mažesnis nei 135 cm, turi būti vežamas automobilio kėdutėje arba apsaugos sistemoje, neatsižvelgiant į jo amžių. Visiems vaikams iki 135 cm ūgio privaloma naudoti automobilinę kėdutę arba specialų paaukštinimą, kad saugos diržas teisingai priglustų prie vaiko kūno. Automobilio diržai yra suprojektuoti suaugusiems, todėl ne visuomet tinkamai apsaugo mažylius. Jei kėdutė yra per maža, galima naudoti specialius paaukštinimus, kurie vaiką priartina prie reikiamo ūgio. Jei vaikas yra mažesnio ūgio nei 135 cm, jam yra reikalinga speciali automobilinė kėdutė, kuri dedama ant galinės sėdynės. Taisyklės galioja ir taksi automobiliams - juose taip pat turi būti paruošta kėdutė.
Vaikų saugumo specialistai pataria, kad net jei įstatymai leidžia priekinę sėdynę, tėvai turėtų ja naudotis tik tada, kai būtina (pavyzdžiui, kai galinės sėdynės yra visiškai užimtos). Kai tik įmanoma, galinė sėdynė yra geriausia vieta vaikams, ypač jaunesniems.
Daugelio Europos šalių kelių eismo taisyklėse, įgyvendinant ES reglamentus dėl vaikų vežimo motorinėse transporto priemonėse, buvo panaikintas vaiko amžiaus kriterijus. Išliko tik ūgio kriterijus. Todėl vaikas, nesiekiantis reikalaujamo 135 cm ūgio, turėtų būti sodinamas į automobilinę kėdutę ar prisegimo sistemą, nepriklausomai nuo to, kiek jam metų.
Vaikiškos kėdutės pasirinkimas ir saugumas
Vaiko kėdutė - ne rekomendacija, bet prievolė. Rūpestingiems tėvams visada svarbus yra vaiko saugumas. Rūpestis vaiku turėtų atsispindėti visuose vaiko gyvenimo momentuose, įskaitant tai, kaip jis vežamas automobilyje. Automobilinė kėdutė yra bet kurios transporto priemonės, kurioje bus vežamas vaikas, privaloma įranga. Taisyklės aiškiai sako, kad žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai, nesvarbu kokio jie amžiaus, lengvuoju ar krovininiu automobiliu turi būti vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis pagal gamintojo nurodytą dydžio intervalą ir didžiausią vaiko masę arba šias grupes: 0 grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 10 kg; 0+ grupė skirta vaikams, kurie sveria mažiau kaip 13 kg; I grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 9 iki 18 kg; II grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 15 iki 25 kg; III grupė skirta vaikams, kurie sveria nuo 22 iki 36 kg. Taigi, neužtenka vien fakto, kad automobilyje yra vaikui skirta kėdutė - ji turi būti parinkta pagal vaiko masę, ūgį. Be to, reikalaujama, kad kėdutės būtų sertifikuotos, atitiktų JT Europos ekonomikos komisijos patvirtintas taisykles. Už tai atsako vairuotojas, todėl vaiko vežimas vaikiškoje kėdutėje yra ne tik vaiko saugumo užtikrinimo klausimas, bet ir teisinė prievolė.
Renkantis vaikui automobilinę kėdutę, reikia žinoti kokios jos savybės yra svarbiausios. Pagrindinė automobilinės vaiko kėdutės užduotis - apsaugoti mažąjį keleivį susidūrimo atveju. Kėdutės saugumo lygį rodo įvairios papildomos saugos sistemos (pavyzdžiui, šoninės apsaugos sistema ir pan.) bei nepriklausomų institucijų (kaip Vokietijos ADAC ir Švedijos „Test Plus“) atlikti testai. ADAC testuoja nemažą dalį Europoje parduodamų automobilinių kėdučių, tada pagal rezultatus galima įvertinti skirtingų gamintojų kėdučių saugumą. Taip pat verta rinktis kėdutes, atitinkančias 2013 m. įvestą „i-Size“ standartą, nes tokių kėdučių saugumo lygis yra žymiai aukštesnis nei tų, kurios atitinka senesnį, bet vis dar galiojantį, ECER44/04 standartą.
Antroji svarbi savybė - patogumas. Patogumui įtakos turi kėdutės forma, apmušalų medžiaga, galimybė reguliuoti atlošą, galvos atramą, saugos diržus, kojų atramos aukštį. Labai svarbu, kad vaiko tėvams būtų patogu naudoti automobilinę kėdutę. Kai kurie modeliai yra nepatogūs, juos tikrai sunkoka naudoti kasdien. Todėl verta rinktis tas automobilines kėdutes, su kuriomis įvairiausius veiksmus galima būtų atlikti greitai, viena ranka, kurių aptarnavimas jūsų nevargintų. Pavyzdžiui, daug patogiau ir saugiau kai kėdutė tvirtinama ISOFIX sistema, o ne automobilio saugos diržais.
Svarbi savybė ir kėdutės universalumas, t. y. galimybė transformuoti kėdutę, pagal greitai augančio vaiko besikeičiantį kūną. Tai įmanoma, jei kėdutė turi reguliuojamus komponentus, kad augant vaikui kėdutę galima pritaikyti prie jo kūno pokyčių, kad nereiktų nuolat pirkti naujos.
V. Gorytė-Jönsson pažymi, kad kalbant apie vaikų saugumą automobilyje, būtent Švedija yra lyderiaujanti šalis visame pasaulyje. „Daug švedų tyrėjų ir skirtingų institucijų aktyviai dirba šioje srityje. Taigi džiaugiuosi, kad ir pati galėjau mokytis iš stipriausių šioje srityje“, - sako ji. Informacija apie automobilines kėdutes ir teisingą jų naudojimą V. Gorytė-Jönsson pradėjo dalintis laukdamasi savo pirmagimio. „Pastebėjau, kad jos lietuvių kalba arba išvis nebuvo, arba ji dažnai net būdavo ne visai teisinga, - paaiškina pašnekovė. - Susilaukus savo vaiko, ši tema man įgavo visai kitą prasmę, todėl labai noriu, kad kuo daugiau tėvų būtų edukuojami šia tema ir suprastų, jog kėdutė reikalinga toli gražu ne tik tam, kad būtų galima išvengti baudos.“
Apie vaikų saugumą kelyje tėvams pasakojanti V. Gorytė-Jönsson apgailestauja, kad daugelis pro pirštus praleidžia esminę informaciją, galinčią kainuoti jų vaiko gyvybę, ir pasidžiaugia nuo gegužės įsigaliojusiais Kelių eismo taisyklių patobulinimais.
Kūdikio vežimas nugara į priekį: saugumo privalumai
Ekspertai visada rekomenduoja kūdikius vežti nugara į priekį. Tokia padėtis sumažina galvos, kaklo ir stuburo traumų riziką, nes perkrovos, pagedančiam staigiai stabdant, kitaip veikia vaiko kūną nei važiuojant į priekį. Ši rekomendacija jau įrašyta ir Kelių eismo taisyklėse: „vaikas specialioje jo ūgiui ir masei pritaikytoje sėdynėje, kuri atsukta kryptimi, priešinga įprastai motorinės transporto priemonės važiavimo krypčiai, turi būti vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas)ׅ“.
Pagrindinė nuoširdi mano rekomendacija renkantis kėdutę - žiūrėti, kad ją galėtumėte naudoti kaip įmanoma ilgiau veidu į automobilio galą nusuktoje pozicijoje, nes tai yra stipriai saugesnis keliavimo būdas vaikams. Tiesa, net ir mes, suaugusieji, išvengtume nemažai traumų, jei tik patys galėtume taip keliauti. Vaikų galvytės yra neproporcingai didelės viso kūno atžvilgiu, o kaklo raumenys dar nesutvirtėję. Priekinio susidūrimo metu, kuris yra dažniausiai pasitaikantis susidūrimas, veidu į priekį sėdinčio vaiko kaklui, galvytei ir pečių sričiai būtent ir tektų atlaikyti visą apkrovą, o tuo metu atbulomis sėdinčiame vaike šios apkrovos pasiskirstytų per didesnį plotą, be to, autokėdutės nugarėlė sugertų nemažą dalį tos jėgos. Taip pat galite atkreipti dėmesį ir į ADAC atliekamo kėdučių testo rezultatus - tai yra papildomas autokėdučių testas. Ypač - saugumo dalies. O galbūt rasite švediško Plius testo įvertinimą turinčią kėdutę.
Pagal naują rekomendaciją dėl vaiko vežimo automobiliu vaikas turi būti vežamas specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje. Rekomenduojama, kad vaikas specialioje sėdynėje, atsuktoje prieš automobilio važiavimo kryptį, būtų vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas). Svarbu tai, kad šitaip vežti vaiką naujesnio tipo sėdynėse galima gerokai ilgiau (bent iki 15 mėn. amžiaus), o dėl saugumo būtina atsižvelgti į sėdynių gamintojų nurodomus reikalavimus ir rekomendacijas.
Kūdikių kėdutės - lopšiai visuomet privalo būti tvirtinami prieš važiavimo kryptį. Vežant įprastai dėl priekinio smūgio kaklas negali išlaikyti galvos (ji sudaro net 25 proc. bendro kūdikio kūno svorio). Prieš važiavimo kryptį vaikus rekomenduojama vežti bent iki 12-15 mėn.
Pati idėja skamba nuostabiai: viena kėdutė - visam autokėdučių naudojimo laikotarpiui, tad nebereikės sukti galvos. Bet pagalvokime logiškai - naujagimis ir dešimtmetis skiriasi gan stipriai. Vaikai auga ir vystosi skirtingai ir labai individualiai: vieno - ilgesnės kojos, kito - viršus, vienas - smulkesnis, kitas - platesnis. Nepagailėkite laiko ir energijos pasidomėti šia tema prieš įsigydami kėdutę, nes, mano nuomone, tai svarbiausias pirkinys, kurį tėvai įsigyja savo vaikui. Taip, tikrai ne visi pakliūsime į avarijas, bet tą akimirką, jei visgi tai nutiktų, žinosite, kad tikrai padarėte viską, jog apsaugotumėte savo brangiausią turtą.
Priekinės sėdynės naudojimo taisyklės ir pavojai
Vaiką visada rekomenduojama vežti ant galinės sėdynės, nors vežti jį ant priekinės sėdynės taip pat yra teisėta, tačiau tokio vežimo saugumas yra ginčytinas. Pagrindinė to priežastis yra oro pagalvė - nepriklausomai nuo to, kuria kryptimi vaikas sėdi, oro pagalvės suveikimas gali sukelti rimtų pasekmių sveikatai. Vaiką visada rekomenduojama vežti ant galinės sėdynės. Todėl, jei vaikas vežamas ant priekinės sėdynės pritvirtintoje kėdutėje, labai svarbu, kad automobilio oro pagalvė būtų išjungta, nes susidūrimo metu ji gali sukelti itin rimtus ir negrįžtamus galvos, stuburo ir vidaus organų sužalojimus, o kraštutiniais atvejais - net kūdikio mirtį. Eismo saugumo ekspertai vieningai sutaria, kad kūdikį daug saugiau vežti ant galinės sėdynės.
Jeigu kėdutė tvirtinama priekyje prieš važiavimo kryptį (t. y. vaikas joje sėdi nugara į priekį), privaloma išjungti keleivio oro pagalvę! Važiuojant 70 km/h greičiu nuo smūgio oro pagalvė išsiskleidžia per 0,03 sekundės maždaug 250 km/h greičiu. Toks smūgis kūdikiui, kuris pats nelaiko galvos, deja, bet gali būti mirtinas.
Daugelis Lietuvos tėvų svarsto, ar teisėta ir saugu vežti vaiką priekinėje keleivio sėdynėje. Pagal Kelių eismo taisykles (KET), tam tikromis sąlygomis tai įmanoma, tačiau saugumas visada turi būti svarbiausia. Nuo 2022 m. Lietuva suderino savo vaikų vežimo taisykles su Europos standartais. Nors KET tam tikromis sąlygomis leidžia priekinę sėdynę, saugos ekspertai pabrėžia, kad galinė sėdynė išlieka saugiausia vieta vaikams, ypač jaunesniems nei 12 metų.
Taip, vaikai gali sėdėti priekinėje keleivio sėdynėje Lietuvoje, jei laikomasi visų saugos sąlygų. Tačiau tėvai turėtų atsiminti, kad teisėtumas ne visada reiškia saugumą. Kai tik įmanoma, galinė sėdynė yra geriausia vieta vaikams, ypač jaunesniems.
Kėdutė gali būti atsukta nugara į priekinį stiklą, tačiau tada būtina išjungti oro pagalvę. Kėdutė taip pat gali būti atsukta automobilio važiavimo kryptimi. Paprastai priekinėje sėdynėje gali sėdėti tik 12 metų jau sulaukę vaikai.
Priekinę keleivio sėdynę rekomenduojama naudoti tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai ant galinių sėdynių jau sėdi kiti vaikai. Taip pat siūlyčiau pasitikrinti, ką sako jūsų automobilio gamintojas dėl vyresnių vaikų keliavimo ant priekinės sėdynės, kai oro pagalvė yra aktyvuota. Ją gali reikėti atjungti, net jei priekyje sėdi veidu į automobilio priekį atsuktas vaikas.
Girdėjau prieštaringų nuomonių apie tai, ar galima vežti vaiką ant priekinės keleivio sėdynės. Pagal galiojančias kelių eismo taisykles vaiką galima vežti priekinėje keleivio sėdynėje, neatsižvelgiant į kėdutės rūšį. Yra tik viena išimtis: negalima tvirtinti mažiausiems vaikams skirtų kėdučių (nugara važiavimo krypčiai), jei automobilyje neįmanoma atjungti keleivio oro saugos pagalvės. Be to, ant daugelio priekinio keleivio sėdynių nerasite „Isofix“ tvirtinimo sistemos. Ir svarbiausias argumentas - remiantis statistiniais duomenimis, priekyje sėdinčio keleivio vieta avarijos atveju yra viena nesaugiausių.
Dažniausios tėvų klaidos ir rekomendacijos
Nors taisyklių reikalavimai ir rekomendacijos labai aiškios ir nedviprasmiškos, tačiau ne visada tėvai laikosi šių reikalavimų. Dažniausi pasiteisinimai: „aš vairuoju saugiai, esu geras vairuotojas“, „važiuoju trumpą atstumą, tad nieko mums nenutiks“. Pastarasis pasiteisinimas ypač dažnas ir juo paprastai piktnaudžiaujama važiuojant nuo namų iki parduotuvės, nuo namų iki darželio ir pan. Kartais vaikas trumpų kelionių metu ne tik nesodinamas į kėdutę, bet jam leidžiama stovėti priekyje, šalia vairuotojo esančioje keleivio vietoje, rankomis įsikibus į automobilio panelę. Bet prisiminkime, kad automobiliui važiuojant 50 km/h greičiu ir jam atsitrenkus į kliūtį, visi jo viduje nepritvirtinti objektai kurį laiką dar juda tuo pačiu greičiu, kol patys neatsitrenkia į kliūtį (priekinį stiklą, automobilio priekinę panelę, priekines sėdynes). Ar tikrai norite, kad vienas iš tų skriejančių objektų būtų jūsų vaikas?
Na, o pasiteisinimą „aš vairuoju saugiai, esu geras vairuotojas“, atremti galima labai paprastai: „mes net neabejojame, kad esate geras vairuotojas, tačiau kelyje jūs beveik nebūnate vienas, kartu su jumis eisme dalyvauja kiti automobiliai ir vairuotojai. Ar galite garantuoti, kad kiti vairuoja saugiai, kad kas nors neužsižiopsos ir neatsitrenks į jus?
Didžiausios klaidos, kurias tėvai daro rinkdamiesi ir sodindami savo vaikus į autokėdutes: per laisvi diržai (tarp vaiko krūtinės ir kėdutės diržų telpa daugiau nei du pirštai), neteisingai nureguliuota galvos atrama ir diržų aukštis (diržai turėtų prasidėti ties vaiko pečiais), bei per anksti veidu į automobilio priekį atsukti vaikai. Jeigu iš dirželio pavyksta suformuoti klostę, vadinasi, pritvirtinta netinkamai.
Trumpų kelionių metu tėvai kūdikius ir vaikus į kėdutes sodina ne tik neprisegtus, bet ir su viršutiniais drabužiais - kombinezonais, striukėmis. Kartais vaikai jose sėdi net su kuprinėmis. Staigiai stabdant arba susidūrimo metu visi ant sėdynių ar bagažinės dangčio palikti daiktai į saloną skrenda su didžiule jėga, tad taip pat gali sužeisti kūdikį arba vaiką. Stori, pūsti žieminiai lauko drabužiai ir saugumas automobilyje nedraugauja. Žieminės striukės ir kombinezonai mus apgauna. Atrodo, užsegėme diržus, juos priveržome, kiek tik galėjome, o realybėje diržai yra gerokai per laisvi ir net staigaus stabdymo metu vaikas turės gerokai didesnį judėjimo atstumą, kol kūnas bus sugautas diržų, jei bus sugautas. Šaltuoju metų laiku reikėtų vaiką kėdutėje sodinti be žieminių lauko drabužių. Geriau apklokite vaiką šiltu vilnoniu pleduku po to, kai jį prisegsite ir priveršite.
Automobilinės kėdutės turi galiojimo laiką, kuris yra nurodomas ant kėdutės priklijuotame lipduke arba pridėtoje instrukcijoje. Nereikėtų naudoti per senų autokėdučių, kadangi jose esančios dalys dėvisi ir sensta. Taip pat svarbu, kad kėdutė nebūtų dalyvavusi eismo įvykyje.
Vairuotojas privalo priminti keleiviams prisisegti saugos diržus, o jiems nepaklūus, tų keleivių tiesiog nevežti. Keleiviai visada turi būti prisisegę saugos diržus ne tik sėdėdami automobilio priekinėje sėdynėje, bet ir galinėje.
Saugiausia vieta automobilyje
Ilgą laiką buvo teigiama, kad saugiausia vieta yra už vairuotojo, nes vairuotojas susidūrimo atveju nevalingai gelbsti savo gyvybę, tad iškilus pavojui kelyje, automatiškai pasuks transporto priemonę taip, kad patirtų kuo mažiau sužalojimų. Tačiau tyrimai rodo, kad tai klaidingas įsitikinimas: statistiniai duomenys rodo, kad šoniniai smūgiai dažniau tenka kairei, o ne dešinei automobilio pusei. Remiantis šiuo įsitikinimu, geriausia vieta saugumo požiūriu yra vaiko kėdutę įrengti galinės sėdynės viduryje. Ši vieta yra toliau nuo aktyvių šoninio smūgio oro pagalvių, tad vaikas bus apsaugotas ir nuo jų smūgių. Tai įmanoma, jei automobilyje įrengti trijų taškų saugos diržai arba ISOFIX tvirtinimo įtaisai. Pakankamai saugus sprendimas vaikui, be to kartu ir patogus tėvams - tvirtinti kėdutę už keleivio sėdynės - lengviau pasieksite vaiką bei turėsite gerą kontaktą su juo, kai transporto priemonė stovi.
Pasak saugaus eismo ekspertų, saugiausia vieta vaikui yra ant galinės sėdynės, per vidurį, nes šioje pozicijoje vaikas yra maksimaliai toli nuo automobilio šonų smūgio atveju. Deja, ne visi automobiliai yra pritaikyti saugiai montuoti vaiko kėdutę per vidurį, tad būtinai patikrinkite, ar minėtoje vietoje galėsite saugiai ir tinkamai sumontuoti vaikišką kėdutę.
Labai svarbu, kad kėdutė lygiai priglustų prie galinės automobilio sėdynės. Tarp automobilio sėdynės ir kėdutės neturi būti jokio tarpo, nes vaiko kėdutė nebus pakankamai stabili. Rekomenduojamas pritvirtintos kėdutės laisvumas - ne daugiau kaip 2 cm. Tarp vaiko kūno (ne drabužių) ir kėdutės saugos diržo rekomenduojamas tik 1,5-3 cm tarpas.
Nauja taisyklė ir svarbiausi aspektai
Saugos diržą automobilyje turi segėti visi, nes kitaip vaikai neįgis gerų įpročių - niekada nepamirškite, kad tėvai yra geriausias pavyzdys savo vaikams, tad visada užsisekite saugos diržą, visada sodinkite vaiką į jam skirtą kėdutę. Jei vaikai nuo mažens mokosi saugaus eismo taisyklių, jos natūraliai tampa įpročiu. Labai svarbu ir įvertinti naujausiais Kelių eismo taisyklių rekomendacijas. Nuo šių metų gegužės 1 dienos kelių eismo taisyklėse atsirado nauja rekomendacija dėl vaiko vežimo automobiliu. Rekomendacijoje primenama, kad vaikas turi būti vežamas specialioje jo ūgiui ir svoriui pritaikytoje sėdynėje, be to, rekomenduojama, kad vaikas specialioje sėdynėje, atsuktoje prieš automobilio važiavimo kryptį būtų vežamas kaip galima ilgiau (kaip nurodo sėdynės gamintojas). Minėta rekomendacija atsirado įvertinus naujausio tipo sėdynes, kuriose vaiką vežti sėdynėje, atsuktoje prieš automobilio važiavimo kryptį galima gerokai ilgiau (bent iki 15 mėn. amžiaus). Tai pat primenama, kad saugumas bus didesnis, jei atsižvelgsite į specialių sėdynių gamintojų nurodomus reikalavimus ir rekomendacijas.
Įsidėmėkite, kad pirmą kartą autokėdutę labai svarbu sumontuoti pagal visas instrukcijas, o kaskart prieš keliones su kūdikiu būtina patikrinti, ar kėdutė yra pritvirtinta tinkamai. Labai dažnai autokėdutės diržai būna per laisvi. Kūdikis rankų gal ir neišsitrauks, tačiau vyresni vaikai puikiai moka tai padaryti, o įvykus avarijai pasekmės dėl to gali būti rimtos.
Automobilinės kėdutės vaikams
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
