Vaikų nuotraukų viešinimas socialiniuose tinkluose: taisyklės, rizika ir saugaus dalinimosi patarimai

Šiame straipsnyje aptarsime vaikų nuotraukų saugumo internete klausimus, rizikas ir patarimus, kaip apsaugoti savo atžalas skaitmeninėje erdvėje. Vaikų nuotraukų viešinimas, visų pirma, kelia etinį klausimą - juk vaikas yra asmenybė, tad ar tėvai turi teisę į jo atvaizdą?

Neretai tėvai, norėdami pasidžiaugti ar pasigirti savo atžalomis net nesusimąstydami kelia įvairiausias nuotraukas į socialinius tinklus. Priešingai, tėvai, kurie socialinėje žiniasklaidoje dalijasi savo vaikų nuotraukomis, savo vaikams nesąmoningai kelia rimtą pavojų, kurį kelia prekeiviai vaikais, pedofilai, nusikaltėliai ir dirbtinio intelekto įrankiais apsiginklavę kibernetinės grupuotės.

Bendrieji socialinių tinklų pavojai ir duomenų valdymas

Kam iš tiesų priklauso instagrame įkelta jūsų vaiko nuotrauka ar feisbuke publikuotos jūsų gimtadienio akimirkos? Socialiniais tinklais naudojamės visi, tačiau net ir atidžiai perskaitę naudojimosi jais taisykles atsakymus į šiuos klausimus rasite ne visada. Socialiniai tinklai mums rodo tokį turinį, kokį mes dažniausiai žiūrime, pagal raktažodžius, kurių ieškome, pagal straipsnius, kuriuos skaitome, ir netgi pagal nuotraukas, kurias skelbiame.

Specialios programos sugeba atpažinti veidus, susieti su paskyros informacija ir mūsų paieškos raktažodžiais, todėl socialiniai tinklai turi apie mus labai daug informacijos. Ne veltui sakoma, kad socialiniai tinklai pažįsta mus geriau nei mes patys save. Duomenys apie mus gali praversti ir formuojant mūsų nuomonę. Pavyzdžiui, pagal mūsų emocijas galima nustatyti, kada esame paveikiausi arba kurie žmonės yra linkę keisti nuomonę. Jie ir bus tam tikros informacijos taikinys.

Formuoti nuomonę galima sąmoningai siunčiant mums tam tikrą turinį arba nesąmoningai, kai pasirenkame sekti tam tikrus žmones arba grupes. Taip galime būti paveikti radikalios nuomonės, o tai veda prie mažų ar didelių sprendimų. Neretai jie gali sukiršinti skirtingas vartotojų grupes.

LRT.lt pašnekovas prisiminė prieš dvejus metus pasaulį sukrėtusį „Cambridge Analitica“ skandalą, kai išaiškėjo, kad privatūs feisbuko vartotojų duomenys buvo perduoti trečiosioms šalims. Buvo pranešta, kad Jungtinėje Karalystėje veikianti įmonė dar 2014-aisiais pradėjo kaupti ir naudoti minėto socialinio tinklo vartotojų duomenis. Socialinis tinklas perima atvaizdo nuosavybę tam, kad vėliau nereikėtų savęs riboti.

Viešai žinomos istorijos iš Ukrainos ir Rusijos susirėmimų, kai pagal kario paskelbtą žinutę socialiniame tinkle buvo nustatyta jo vieta. Socialinių tinklų, internetinių naršyklių tiekėjai yra sukaupę begalę informacijos. Anot VGTU dekanės, visi socialiniai tinklai tinka nuomonei formuoti. Šioje šalyje be programėlės „WeChat“ neapsieina nė vienas vartotojas. Turėdamas savo ID kiekvienas vartotojas sekamas, jo veikla vertinama balais.

Vaikų nuotraukų viešinimas: etiniai ir teisiniai aspektai

Vaiko nuotraukų viešinimas, visų pirma, kelia etinį klausimą - juk vaikas yra asmenybė, tad ar tėvai turi teisę į jo atvaizdą? Mokslininkai teigia, kad jau penkerių metų vaikas save individualizuoja ir supranta, kaip atskirą ir svarbų visuomenės vienetą. Jis nori ir gali priimti kai kuriuos sprendimus pats. Vyresni vaikai gali patys apsispręsti dėl jų nuotraukų viešinimo socialiniuose tinkluose, o už mažylius šį sprendimą turi priimti tėvai.

Civilinis kodeksas (CK 2.22 str.) nustato, kad fizinio asmens atvaizdas gali būti naudojamas išskirtinis tik su to asmens sutikimu. Kadangi vaikas pats ne visada gali sutikimą duoti, už jį neretai nusprendžia tėvai (atstovai pagal įstatymą). Tačiau ar tikrai jie viską už vaiką gali nuspręsti? Teisės aktai nurodo, kad viešinant vaiko atvaizdą reikalingas ne tik tėvų, bet ir paties vaiko (amžiaus nedetalizuojama) sutikimas, deja, bet dar visuomenėje yra gaji idinga praktika, jog „mano vaikas, darau, ką noriu“.

Taigi, viešinant vaiko atvaizdą, pirmiausiai tai reikėtų suderinti su pačiu vaiku (jei tai įmanoma). Kalbant apie tėvų teises ir pareigas, jos yra bendros. CK 3.156 ir 3.165 str. numato, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaiku, o esminius jo klausimus sprendžia bendru sutarimu. Viešas vaiko atvaizdo skelbimas priskiriamas prie svarbių vaiko gyvenimo klausimų. Jei vienas tėvas prieštarauja ir prašo nuotrauką pašalinti, teisiškai jo prašymas yra pagrįstas, nes abu tėvai turi lygias teises spręsti dėl vaiko atvaizdo. Mama negali vienašališkai nuspręsti viešinti.

Kita praktikoje dažnai pasitaikanti situacija: tėvai išsiskyrę. Teismas nustatė, kad vaiko gyvenamoji vieta - su mama, tačiau tėvas aktyviai dalyvauja auklėjime. Mama dalijasi vaiko nuotraukomis „Instagram“. Net ir tokiu atveju mama negali be tėvo sutikimo nuolat viešinti vaiko nuotraukų, t.y. vaiko gyvenamoji vieta su mama nesuteikia jai išimtinės teisės spręsti dėl visų esminių klausimų.

Mano asmenine nuomone, tėvai turėtų gerbti vaiko teisę į privatumą ir prieš skelbdami vaiko nuotrauką pagalvoti, ar džiaugtųsi, jeigu tai būtų jų pačių nuotrauka. Vaiko privatumui turi būti skiriamas ypatingas dėmesys dėl įvairių galimų pavojų. Tai patyčios, seksualiniai kėslai, įvairios apgavystės. Dėl vaikų nuoširdumo, patiklumo tiek fiziškai, tiek materialiai gali nukentėti ir jie patys, ir tėvai.

Ugdymo įstaigos gali dalintis vaikų nuotraukomis tik turėdamos tam aiškius tėvų sutikimus. Pagal Lietuvos duomenų apsaugos reikalavimus, kai vaikui tiesiogiai siūlomos paslaugos internete, vaiko asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, tik jeigu sutikimą duoda ne jaunesnis kaip 14 metų vaikas.

Realios grėsmės, susijusios su vaikų nuotraukomis internete

Tėvai, kurie socialinėje žiniasklaidoje dalijasi savo vaikų nuotraukomis, savo vaikams nesąmoningai kelia rimtą pavojų, kurį kelia prekeiviai vaikais, pedofilai, nusikaltėliai ir dirbtinio intelekto įrankiais apsiginklavę kibernetinės grupuotės. Šokiruojanti tapatybės vagystės išteklių centro statistika rodo, kad JAV kasmet pavagiama 1,3 milijono vaikų įrašų. Problema didėja, nes nuo 2021 m., palyginti su 2019 m., atvejų skaičius išaugo 63 proc.

Seksualiniai plėšrūnai vis dažniau naudoja dirbtinį intelektą, kad sukurtų sekso prievartos prieš vaikus turinį. Dirbtinis intelektas gali paimti jūsų vaiko atvaizdą, balsą, juo sukurti nepadorias, grėsmingas žinutes, jas platinti internete. Atrodys, kad jūsų vaikas kažkam grasina, iš kažko tyčiojasi, pats užsiima nederama veikla. Nuo 2019 m. kai kurie komentarai neabejotinai kelia susirūpinimą - vyresni vyrai Wren vadina „užkandžiu“ ir sako, kad ji atrodo „minkšta“.

Pateikiame pagrindines rizikas, susijusias su vaikų nuotraukų viešinimu socialiniuose tinkluose:

1. Kontrolės praradimas: įkelti nuotrauką į socialinius tinklus trunka vos akimirką, tačiau ją pašalinti iš interneto gali būti neįmanoma. Paviešinę nuotrauką rizikuojate prarasti kontrolę - bet kas gali ją išsisaugoti, siųsti vieni kitiems, naudoti negeriems tikslams. „Kai turinys yra bendrinamas skaitmeniniu būdu, jūs negalite žinoti ir kontroliuoti, kaip jis bus naudojamas ir kur jis bus nukreiptas.“
2. Patyčios: klasiokai gali paimti seniai įkeltą nuotrauką ir paplatinti ją, galbūt ten vaikui nepatinka jo išvaizda, nebepatinka tas atvaizdas, kuris buvo anksčiau, ir tai gali sukelti ne vien asmeniškai psichologiškai sunkius jausmus, bet ir pasekmes grupėje. Prasideda sudėtingesni santykiai klasėje, patyčios, tai tikrai gali turėti tiek individualių pasekmių, tiek ir socialinių pasekmių reputacijai.
3. Vaiko tapatybės vagystės grėsmė: vaiko nuotraukos bei jo tapatybė gali būti pavogtos, siekiant pasipelnyti ar patenkinti savo fantazijas. Anglų kalboje jau naudojamas specialus terminas baby role-playing, žymimas grotažymėmis #BabyRP, #AdoptionRP, #KidRP. Šiuo terminu apibrėžiamas veiksmas, kuomet yra pavagiamos svetimo vaiko nuotraukos, sukuriama nauja paskyra, kurioje kuriama neegzistuojanti gyvenimo istorija. Skaitmeninis pagrobimas yra tapatybės vagystės rūšis. Taip nutinka, kai kas nors nufotografuoja vaiką iš socialinių tinklų ir perskiria nuotraukas kitai tapatybei.
4. Reali grėsmė dėl perteklinės informacijos: neapdairiai dalindamiesi nuotraukomis galite atskleisti per daug asmeninės informacijos ir įstumti savo vaiką (o taip pat save bei savo turtą) į pavojų. Nesunku pamiršti, kad socialinės žiniasklaidos įrašai taip pat gali pateikti nedidelius rodiklius, kurie gali padėti žmonėms nustatyti, kur vaikas gyvena, žaidžia ir eina į mokyklą. Įrašai su tokia informacija kaip vietos žymos ir orientyrai suteikia nepažįstamiems žmonėms ir žinomiems agresoriams suteikia galimybę rasti vaiko ir kitų šeimos narių vietą. Kita situacija susijusi su saugumo aspektais: tėvas įkelia vaiko nuotrauką į socialinį tinklą, kuriame matyti mokyklos uniforma ir užrašas su mokyklos pavadinimu. Tai gali kelti papildomą vaiko saugumo riziką (atskleidžiama gyvenamoji vieta, mokymosi vieta).
5. Seksualinis priekabiavimas ir viliojimas: internete vaikai yra lengvas taikinys viliotojams. Iš pirmo žvilgsnio viskas prasideda nekaltai - nauja pažintis socialiniame tinkle, malonūs žodžiai ar draugiškas pakvietimas į draugų sąrašą. Žmogus bando perprasti to konkretaus vaiko pomėgius, gyvenimo būdą, problemas. Jis siūlo atlygį, nupirkti žaidimą, nupirkti žaidimo pinigėlius, tokiu būdu gaunamos pirmos nuotraukos. Vienas pavojingiausių tokio bendravimo etapų - momentas, kai vaikas pasiduoda emociniam spaudimui ir išsiunčia pirmą intymią nuotrauką. Prasideda prašymai, pradžioje nusiimk megztinį ir nusifotografuok, nekaltai, po to intymią vietą jau nusifotografuok, ir kai tik atsiranda pirmoji intymios vietos nuotrauka - prasideda šantažas, vaikas išsiuntęs tokią nuotrauką išsigąsta ir bijo kažkam apie tai prisipažinti, bijo pasėkmių, bijo, kad jis kaltas, nors jis turėtų žinoti, kad kaltas tikrai ne jis pats.
6. Dirbtinio intelekto keliami pavojai: lengvai prieinami dirbtinio intelekto įrankiai leidžia kurti realistiškas netikras tapatybes, suklastotas nuotraukas ir net pokalbius. Bet kas gali apsimesti paaugliu arba vaiku, sugeneruodamas kažkokį vaizdą ar sukurdamas bendraamžį, kuris užsiima tokiais pačiais dalykais, mėgsta panašius žaidimus. Jie bando rasti bendrų interesų ir taip priartėti prie potencialaus susitikimo, išviliojimo ar kažko kito.

Prieš keletą metų atliktame tyrime Australijos mokslininkai nustatė, kad beveik pusė pedofilijos puslapiuose esančių vaizdų buvo paimti iš viešai prieinamų platformų, o JAV duomenys rodo, kad socialiniuose tinkluose prasideda net 82 proc. visų vaikų išnaudojimo nusikaltimų. Ir tai toli gražu nėra visi pavojai. Viešai publikuotos mažylio nuotraukos vėlesniame amžiuje gali pakenkti jo psichosocialinei raidai ir netgi lemti nesutarimus su tėvais.

Kaip saugiai dalintis vaikų nuotraukomis: tėvų patarimai

Kiekvienas pasidalinimas kūdikio ar vaiko atvaizdu turėtų būti ypač apgalvotas ir lydimas įvairių skaitmeninių saugiklių aktyvavimo. Štai keletas patarimų:

1. Atsakykite sau į klausimą: kodėl viešinate šią nuotrauką? Prieš keldami nuotrauką į internetą, atsakykite sau į šį klausimą. Ar tikrai norite atskleisti savo vaiko įpročius ir kitus privačius duomenis? Ar turėtumėte nerimauti, jei įrašą pamatys piktų ketinimų turintys asmenys?
2. Įvertinkite nuotraukos pobūdį. Labai svarbu, kad vaiko nuotraukos nepažeistų jo teisių. Vaikas jokiu būdu neturėtų būti nuogas, užfiksuotas netinkamoje pozoje ar žeminant jo orumą.
3. Naudokite privatumo nustatymus. Socialiniuose tinkluose galima kurti draugų sąrašus, privačias paskyras, uždaras grupes ir vaiko nuotraukomis dalintis tik ten. Apribokite nuotraukų matomumą. Įsitikinkite, kad jūsų įrašus socialiniame tinkle gali matyti tik draugai, o tarp jų nėra nepažįstamų asmenų.
4. Ištrinkite nuotraukos metaduomenis. Prieš paspaudžiant nuotraukos įkėlimo mygtuką, naudinga ištrinti ir nuotraukos metaduomenis, kuriuose automatiškai išsaugoma kadro fiksavimo lokacija, laikas ir netgi tam tikra nuotraukos autoriaus identifikacija. Akivaizdu, kad nuotraukos failą atsisiuntę nusikaltėliai iš metaduomenų gali išpešti daug pakenkti galinčios informacijos. „Android“ platformoje metaduomenis pašalinti padės „Photo Exif Editor“, o „iOS“ - „ViewExif“ programėlė.
5. Paklauskite vaiko sutikimo jam paaugus. Jei vaikas jau suvokia, kaip veikia socialiniai tinklai, tai derėtų jo ir atsiklausti, ar jis duoda leidimą nuotrauka dalintis. Šiuo atveju svarbu užtikrinti vaiko ar paauglio veto teisę, tačiau vaiko pritarimas dar nereiškia, kad dalintis saugu, vis dėlto tėvai yra suaugusieji ir gali geriau įvertinti situaciją.
6. Reguliariai valykite senus archyvus. Jeigu įmanoma, kuo daugiau tų nuotraukų ir video ištrinkite, jeigu jie jau yra seni ir manot, kad tai gali kompromituoti jus ar jūsų vaiką.
7. Nuotraukas talpinkite į debesis, nuotraukų dalijimosi platformas. Nuotraukas galite įkelti į „iCloud“, „Dropbox“, „Google drive“, siųsti per „WeTransfer“ ir pan.
8. Būkite budrūs dėl naujų socialinių tinklų profilių. Venkite neseniai sukurtų socialinių tinklų profilių, kurie talpina tik bendrinį turinį ir nesidalija jokia informaciją, kuri atskleistų jų tapatybę.
9. Viešai nesidalykite savo asmenine informacija. Nesidalinkite vaikų ar namų, dokumentų nuotraukomis. Jei keliaujate, geriausia kelionės įspūdžiais dalytis jau grįžus namo. Nereikėtų atidarinėti elektroninių laiškų ar spausti nuorodų, jeigu jų siuntėjas jums nepažįstamas. Pasikliaukite savo nuojauta. Jei jaučiate, kad kažkas negerai, geriau nerizikuokite.

Kviečiame peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame aptariami tėvų ir vaikų saugumo internete aspektai.

Tėvų vaidmuo ir pokalbiai su vaikais apie interneto saugumą

Nekurkite soc. tinklų jaunesniems nei 13 metų. Psichologė Jūratė Bortkevičienė priduria, kad nepaisant to, jog pasaulyje gausu tinklaraštininkų, kuriems yra vos 6-8 metai, reikia su vaikais kalbėtis, kad socialiniai tinklai yra skirti nuo 13 metų. Socialiniams tinklams ne veltui yra nustatytas amžius, kada lengviau vaikui priimti tuos socialinius tinklus ir kas juose vyksta. Vaikai lengvai pripranta prie visų „like“. Jeigu suaugusius taip veikia „like“ paspaudimai, tai įsivaizduokite, kaip tai veikia vaikus, kurie nesulaukia tų „like“. Vaikai dar nėra tokie brandūs, kad atskirtų tam tikrus dalykus. Todėl reikia mokyti vaikus, kad socialiniai tinklai nebūtinai yra tiesa.

Manau, kad svarbiausia tėvams kalbėtis su vaikais. Prieš pradėdami naudoti socialinius tinklus, vaikai turėtų būti tam pasiruošę. Tėvai galėtų aptarti, kaip reikėtų naudoti socialinius tinklus, kokias nuotraukas ar kitą turinį galima talpinti, ko reikėtų vengti, padėti susitvarkyti privatumo nustatymus. Taip pat vaikai turėtų žinoti, ką jie turėtų daryti, jeigu įtaria, kad susiduria su piktavaliu arba mano, kad kitas pažeidžia jo teises. Internete galima rasti tikrai nemažai vaikams parengtos informacijos apie saugų elgesį internete.

Svarbu mokyti vaiką, kaip atpažinti grėsmes internete, kaip elgtis, jei kas nutiko, kaip nustatyti saugumo parinktis. Šiltas santykis, saugus ryšys su vaiku tikroje realybėje ir bus geras priešnuodis neprasmegti jam virtualioj realybej. Kalbėkite su vaikais atvirai ir nuoširdžiai. Paprastas klausimas ir nuoširdus domėjimasis gali padaryti stebėtinai daug. Vaikui nereikia kontrolės programų ar griežtų taisyklių - jam reikia saugios erdvės kalbėtis.

Tėvai turėtų patys domėtis, kaip veikia socialiniai tinklai, kokie pavojai slypi, ir apie tai kalbėtis be kaltinimų. Tik tada jaunas žmogus drįs pasakyti, jei kažkas nutiks. Dalykitės savo patirtimis. Pasakokite vaikams apie tai, kas vyksta, kas yra gerai, kas blogai. Mokykite vaikus atpažinti melagingą informaciją. Vaikams ir paaugliams be galo svarbu suprasti, kiek melagingos informacijos slypi internete ir kiek klaidingo turinio yra kuriama. Skatinkite kritinį mąstymą. Padėkite vaikams suprasti, kad internete visi rodo tik dalį savo gyvenimo - tą, kurią nori parodyti kitiems. Būkite pavyzdžiu.

Žaiskite saugaus elgesio internete žaidimus. Naudokite laisvai prieinamą nemokamą žaidimą lietuvių kalba - „Interland“. „Family Link“: nemokama programėlė, leidžianti tėvams lengvai valdyti vaikų išmaniuosius įrenginius, nustatyti naudojimo laiką ir blokuoti netinkamas svetaines ir programas. Taip pat per ją galima stebėti vaiko buvimo vietą ir valdyti pirkimus programėlėse. „Tele2“ Interneto apsauga: papildomas apsaugos sluoksnis, identifikuojantis netikras el. laiškus ir apsaugantis nuo sukčiavimo. „Qustodio“, „Net Nanny“ ar „Bark“: programėlės, padedančios stebėti vaikų veiklą internete ir blokuoti netinkamą turinį.

Intymių nuotraukų platinimo pavojai

Šiais laikais intymių nuotraukų dalijimasis virtualiame pasaulyje itin populiarus - dažnai tam naudojamos susirašinėjimo programėlės, kurias galime rasti daugelio paauglių telefonuose bei kompiuteriuose. Svarbu žinoti, kad nuogo kūno, intymios kūno vietos nuotraukos ar vaizdo įrašo siuntimas bet kokia internetine erdve yra nusikalstama veika, nesvarbu, ar tai tavo draugas, ar tai išgalvotas asmuo. Svarbu griauti populiarų mitą, kad yra programėlių, kuriose gautų nuotraukų neįmanoma išsaugoti ilgam laikui. Nėra tokio dalyko, kaip išnykstančios nuotraukos.

Išsiųsta nuotrauka gal ir nebus išsaugota programėlėje, bet žmogus gali pasidaryti jos kopiją su kitu telefonu ar paprasčiausiai padaryti ekrano nuotrauką. Šitą mitą reikia griauti, nes tai duoda labai daug drąsos, kad galima daryti bet ką, nes už sekundės tai dings, bet reikia suprasti, kad tas vaizdas išliks amžinai. Siųskime, ką norime, bet pirma pagalvokime, ar būtų malonu, jeigu tą vaizdą pamatytų visa mokykla, visas miestas, o gal dar daugiau žmonių. Jeigu tau tai tinka, tada tikriausiai viskas tvarkoje, bet jeigu tau tai sukelia diskomfortą vien pagalvojus, tai galbūt paspauskim stabdį.

Patyčios internete ir stebėtojų vaidmuo

Patyčios internete gali įsiplieksti akimirksniu ir pasiekti daug didesnę auditoriją, taip sukeliant skaudžias pasekmes aukai. Kai tai vyksta internetu, tas, kuris bando užgaulioti, jaučiasi nepakaltinamas, nes jis jaučia nuotolio širmą, kad jis gali bet ką parašyti ir likti nenubaustas. Technologijos leidžia slėptis už fiktyvių paskyrų, todėl užgaulūs žodžiai ar memai plinta greičiau nei realiame gyvenime.

Svarbu žinoti, kad patyčios neegzistuotų be stebėtojų. Net ir vienas padrąsinantis žodis, komentaras ar pagalbos gestas gali pakeisti aukos situaciją. Stebėtojai labai daug gali pakeisti patyčiose, nes iš principo tai yra reiškinys, kuris be stebėtojų nevyksta. Tai nėra asmeninė konfliktinė situacija, patyčiose veiksmai yra daromi specialiai tam, kad kiti asmenys juos matytų, ir jeigu tie, kurie žino apie patyčių situaciją jos nestabdo, tai jie sukuria didelį jėgų netolygumą, kai vienas vaikas yra nuteikiamas prieš visus. Tėvų ir mokytojų vaidmuo čia itin svarbus. Jie turi ne tik aiškinti vaikams, kaip blokuoti ar pranešti apie netinkamą turinį, bet ir patys reaguoti atsakingai.

Psichologė sako, kad per vėlu kalbėti su vaikais apie pavojus ir patyčias socialiniuose tinkluose tuomet, kai jie patys gali prisijungti prie to. Reikia anksčiau pradėti kalbėti, kas yra patyčios, kodėl tyčiojamasi. Kodėl atsiranda patyčios socialiniuose tinkluose? Už akių yra drąsiau sakyti kažką negatyvaus negu į akis. Labai svarbu mokyti vaiką nepašiepti kitų, nežemintų kitų ir patiems nenaudoti patyčių.

Teisinė atsakomybė ir kur kreiptis pagalbos

J. V. Flis atkreipė dėmesį, kad atsakomybė už viešoje interneto erdvėje paskelbtus vaiko atvaizdus tenka pirmiausia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą. Todėl už neatsakingą vaiko atvaizdo naudojimą jiems gali būti taikoma administracinė atsakomybė: įspėjimas, 10-100 eurų baudos ar net prievolė tėvams dalyvauti spec. Anot I. Sidaro, už vaiko teisių ir privatumo pažeidimą gali grėsti baudos nuo 20 iki 150 eurų.

Ekspertas pažymėjo - jei vaikas mano, kad tėvai pažeidinėja jo teises, jis turi teisę savarankiškai kreiptis gynybos į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, o nuo 14 m. - ir į teismą: „Teisme vaikas galėtų reikalauti tėvų ir kitų asmenų atlyginti visą jų veiksmais, pažeidžiančiais jo teises, padarytą tiek materialinę (pvz., prarastas pajamas), tiek moralinę žalą, tačiau jos dydį reikėtų įrodyti.“

J. V. Flis papildė - jei vaiko teisė į atvaizdą yra pažeidžiama, tėvai turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti nutraukti veiksmus, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. „Taip pat vaiko tėvai gali kreiptis į policiją, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą“, - vardijo advokatė.

Diskusijos ir skirtingos perspektyvos: Lipnių šeimos pavyzdys

Nužiūrėjimų nebijojo Simona Lipnė savo trynukų nuotraukas kelti į soc. tinklus pradėjo, kai vaikams buvo vos keli mėnesiai. Moteris sako, kad pirmuosius mėnesius sekėjai galėjo pamatyti tik vaikų kojytę ar rankytę, tačiau vėliau nusprendė, jog vaikų veidai bus jos „Instagram“ platformoje. „Vėliau pasitarę nusprendėme, kad nėra kažkokios prasmės slėpti. Juk vaikai mūsų gyvenimo dalis. Mes nusprendėme, kad neslėpsime ir pradėsime juos visiems rodyti. Galima sakyti, kad taip gavosi natūraliai“, - tikina trynukų mama.

Herkaus, Emilijos ir Patricijos tėvai sako, kad minčių, jog negera akis gali nužiūrėti jų vaikus per nuotraukas nebuvo. „Kiek pastebėjau, kad tie, kurie slepia, vėliau vis tiek atsiskleidžia. Ištveria kokį mėnesį arba du, kartais metus“, - sako mažųjų trynukų tėtis Mindaugas. „Kartais būna ir taip, kad net pakrikštijus vaikus ir keliant krikštynų akimirkas slepia veidus. Manau, kad net jeigu slėpsi vaikų veidus, juos lygiai taip pat nužiūrėti gali tiesiog einant gatve“, - antrina Simona.

Šeimos veikloje dalyvauja ir vaikai. Mindaugas teigia, kad prie visos naudos visada būna ir žalos. Vyras sako, kad normalu, jog turint visą armiją sekėjų patiksi ne visiems ir bus tų, kurie linkės ne tik gero. Moteris priduria, kad viską daro dėl savo vaikų, nes vėliau galės jiems palikti verslą, kurį sukūrė laikydami juos ant rankų. Trynukų mama sako, kad jeigu atėjus laikui vaikai fotografuotis nebenorės, jie nevers jų to daryti. „Juk nepririši jų prie kėdės ir nepriversi.“

„Mes vis tobuliname ir didiname tas erdves, kur mes dalinamės savo gyvenimu. Žmonės tuo domisi, todėl ir mūsų rezultatai yra labai geri, ir mums sekasi. Tai rodo ir reklamų užsakovai, atsiliepimai, pardavimai. Todėl ir savo verslą sukūrėme. Taip, tai yra mano darbas. Turiu įmonę, išrašinėju sąskaitas, pasirašinėju sutartis. Į mane kreipiasi įmonės. Tai nėra kažkokia užklasinė veikla. Tai pagrindinis mano darbas“, - sako Simona.

Apskritai kelti nuotrauką, kurioje yra kitas žmogus ganėtinai keblus klausimas. Aš nemanau, kad turėtume sau viską uždrausti, kad jau negaliu paskelbti vaiko nuotraukos. Smagu pasigirti, pasigrožėti savo vaikais ir čia nėra nieko blogo. Tačiau tėvai turėtų gerai pagalvoti, kokia ta nuotrauka turėtų būti ir kad netaptų pedofilų grobiu ar pan. Jeigu kūdikį ar vaiką maudai vonioje, tai gal tokių nuotraukų kelti į internetą nereikėtų.

tags: #ar #galima #mazu #vaiku #foto #ikelti

• Apie poliuretaninių čiužinių kokybę ir saugumą
• Ugdymo ypatumai Vilkaviškio darželiuose
• Ankstyvieji nėštumo požymiai ir jų atpažinimas
• Idėjos darbeliai vaikams iš popierinių lėkščių
• patarimai, kaip išvengti oro rijimo žindymo metu