Maudymasis pirmojo trimestro metu: ką svarbu žinoti nėščiosioms?
Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai rūpinamasi ne tik savo, bet ir būsimo kūdikio sveikata. Vandens procedūros, tokios kaip maudymasis ežere, baseine ar jūroje, gali būti puikus būdas atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir palaikyti fizinį aktyvumą. Tačiau natūraliai kyla klausimas - ar nėštumo metu saugu maudytis, ypač pirmajame trimestre?
Maudymasis pirmajame nėštumo trimestre
Pirmojo trimestro metu moters organizmas intensyviai persitvarko, todėl svarbu ypač atsargiai vertinti bet kokį fizinį krūvį ar aplinkos veiksnius, galinčius paveikti vaisiaus vystymąsi. Nors daugeliu atvejų maudymasis yra saugus, egzistuoja tam tikros taisyklės ir rekomendacijos, kurių reikėtų laikytis.
Temperatūra ir hipertermija
Vaisius yra labai jautrus temperatūros svyravimams, ypač pirmajame nėštumo trimestre. Temperatūros pakilimas virš normalios kūno temperatūros, vadinamas hipertermija, gali sukelti net teratogeninį poveikį ir apsigimimus. Todėl pirmajame trimestre nėščiosioms nerekomenduojama ilgai būti tiesioginėje saulėje, lankytis pirtyse ar karštose voniose.
Pirtyse ir kubiluose kyla didelė rizika perkaisti. Didžiausią riziką kelia nuolatinis didelis karštis, kuris gali sukelti hipertermiją. Pirmą trimestrą patyrus hipertermiją, didėja apsigimimų, pavyzdžiui, skilvelio pertvaros defekto ar atviro arterinio latako rizika. Kubilas gali netgi greičiau pakelti kūno temperatūrą nei pirtis. Nors šiluma padeda atsipalaiduoti, ji gali būti nesaugi vaisiui. Jei gydytojas leido pasimėgauti pirties malonumais, jie neturėtų trukti ilgiau nei 15 minučių, o vandens temperatūra turėtų būti apie 36-37 laipsnius.
Svarbu, kad kūnas neįkaistų iki temperatūros, kuri gali pakenkti vaisiui. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad nėštumo metu geriausia rinktis ne garinę pirtį, o sauną. Jeigu užėjus į pirtį pradėjo svaigti galva, pykinti, pajautėte silpnumą, tai gali būti perkaitimo požymiai.
Karštoje vonioje maudytis draudžiama. Vandens temperatūra turi būti apie 36-37 laipsnius, o joje patartina gulėti ne ilgiau 10-15 minučių. Smarkiai pakilusi nėščiosios temperatūra gali pakenkti vaikelio vystymuisi.
Maudymasis natūraliuose vandens telkiniuose (ežere, jūroje)
Maudymasis ežere ar jūroje gali būti malonus ir naudingas, tačiau svarbu laikytis atsargumo priemonių:
- Vandens kokybė: Prieš maudantis, įsitikinkite, kad vanduo yra švarus. Venkite maudytis stovinčiuose vandenyse ar ten, kur yra dumblių žydėjimas, nes tai gali padidinti bakterijų ir mikroorganizmų kiekį. Po stipraus lietaus, kai į jūrą gali patekti teršalų, maudytis nerekomenduojama.
- Temperatūra: Optimali vandens temperatūra yra nuo 20 iki 28 °C. Labai šaltas vanduo gali sukelti raumenų spazmus, o per karštas - perkaisti organizmą.
- Saugumas: Rinkitės vietas su lygiais krantais, venkite stiprios srovės ar gilių vietų. Jūroje nerekomenduojama maudytis esant stipriam bangavimui. Maudykitės tik ten, kur yra gelbėtojai arba kur maudytis yra saugu.
- Infekcijų rizika: Nors infekcijų tikimybė nėra didelė, po maudynių rekomenduojama apsiprausti po dušu ir kiek įmanoma greičiau pasikeisti šlapią maudymosi kostiumėlį sausu. Ginekologai rekomenduoja po maudynių lytinius organus apsiplauti ramunėlių nuoviru.
Maudynės jūroje ypač naudingos dėl druskingo vandens, kuris teigiamai veikia odą ir natūraliai pasižymi antibakterinėmis savybėmis. Plaukiojimas palengvina kraujo pritekėjimą į širdį, o tai naudinga nėščiosioms, kurias kamuoja padidėjęs kraujo spaudimas. Optimaliausia nėščiajai yra plaukioti ant nugaros, o plaukiant ant pilvo - nedaryti staigių judesių, plaukti lėtai.
Maudymasis baseine
Baseinas dažnai yra laikomas saugiausiu pasirinkimu nėščiosioms, nes vanduo yra reguliariai valomas ir prižiūrimas. Plaukimas ir vandens aerobika baseine yra puikus būdas išlaikyti fizinį aktyvumą nėštumo metu, sumažinti sąnarių apkrovą, nugaros skausmus ir pagerinti kraujotaką.
- Vandens kokybė: Įsitikinkite, kad baseinas yra gerai prižiūrimas, o vandens kokybė atitinka higienos normas. Chloruotas vanduo paprastai nėra kenksmingas, tačiau venkite baseinų su per dideliu chemikalų kiekiu.
- Temperatūra: Karštos vonios ir sūkurinės vonios baseine nerekomenduojamos, nes vandens temperatūra jose dažnai viršija 37-38 °C.
- Saugumas: Pasirinkite baseiną su patogiu įlipimu ir išlipimu, dėvėkite neslystančias šlepetes.
- Infekcijų prevencija: Visada naudokite švarias plaukimo aprangas, o po maudynių nusiprauskite po dušu, kad pašalintumėte chemikalus nuo odos. Baseine esančios medžiagos, naikinančios bakterijas, gali paveikti ir gerasias bakterijas, todėl po ilgų maudynių baseinuose gali atsirasti tam tikrų sutrikimų, kurie greit išnyksta pavartojus gerąsias bakterijas.
Kada reikėtų vengti maudynių?
Yra atvejų, kai geriau vengti maudynių, net ir pirmajame trimestre:
- Jei yra infekcijų rizika (pvz., makšties infekcija ar neseniai atlikta medicininė procedūra).
- Jei yra nėštumo komplikacijų (pvz., priešlaikinio gimdymo grėsmė, gimdos kaklelio nepakankamumas ar placentos problemos).
- Jei jaučiate diskomfortą ar skausmą (pilvo, nugaros skausmas ar kiti neįprasti simptomai).
- Esant intensyviam bangavimui ar stiprioms srovėms.
Vandens ir nėščiųjų mankštos rutina
Fizinis aktyvumas ir mankšta pirmojo trimestro metu
Nėštumo metu kineziterapijos metodika skiriasi priklausomai nuo nėštumo laikotarpio. Pirmojo trimestro metu (1-16 savaitės) organizmas persitvarko, todėl fizinį krūvį reikia dozuoti atsargiai ir rinktis pratimus, kurie nedidintų vidinio pilvo slėgio.
- Pratimai turi būti nesudėtingi, mažiau kartojami, o jų trukmė sutrumpinta iki 5-7 minučių.
- Kai kurie autoriai rekomenduoja pirmųjų trijų mėnesių laikotarpiu menstruacijų dienomis neatlikti fizinių pratimų.
- Nerekomenduojami staigūs judesiai, pratimai, dėl kurių didėja vidinis pilvo slėgis (pvz., staigus kojos kėlimas, staigūs lenkimai ir atsilenkimai, staigus atsistojimas iš gulimos padėties).
- Pirmuoju nėštumo laikotarpiu nėščioji gali vaikščioti 1-3 km per dieną, keisdama ėjimo greitį (90-100 žingsnių per minutę ir greičiau 110-120 žingsnių per minutę). Vaikščiojant kvėpuoti reikia ritmingai.
- Labai svarbu daugiau laiko praleisti švaraus oro aplinkoje, paplūdimiuose, priimant oro ir vandens vonias. Oras ir vanduo gerina kvėpavimą pro odą ir kūno termoreguliaciją.
Nuo dvyliktosios nėštumo savaitės didėja veninis kraujospūdis kojų kraujagyslėse, todėl gali pabrinkti kojos ar net išsiplėsti venos. Dėl to tik nedidelė dalis pratimų turėtų būti atliekami stovint. Daugiausia pratimų turi būti atliekama gulint ant nugaros ar šono. Svarbu stebėti, kad pulsas nebūtų didesnis nei 140 dūžių per minutę, o po mankštos per 5 minutes normalizuotųsi. Mankšta neturi sukelti oro trūkumo. Jei atsiranda neįprastų požymių - skausmas, širdies plakimas, oro trūkumas, kraujavimas iš makšties - būtina nutraukti mankštą.
Saulės vonios ir pigmentinės dėmės
Nėštumo metu oda tampa jautresnė, todėl tiesioginių saulės spindulių reikėtų vengti ilgą laiką, ypač pirmajame trimestre. Ultravioletiniai spinduliai gali sukelti saulės smūgį, apalpimą ar net būti priešlaikinio gimdymo priežastimi. Be to, saulės perteklius gali sukelti pigmentinių dėmių atsiradimą ant odos, ypač ant veido, kaklo, ausų ir dekoltė srityje. Rekomenduojama naudoti apsauginius kremus nuo saulės su aukštu SPF filtru (rekomenduojama SPF 30 ir daugiau), dėvėti skrybėlę ir akinius nuo saulės, slėptis pavėsyje.
Kad vasaros karštis nebūtų toks pavojingas, svarbu reguliariai ilsėtis ir stengtis būti pavėsyje ar vėsiose patalpose. Jei įmanoma, vengti veiklos per didžiausią karštį - nuo 10 iki 16 valandos.
Dehidratacija ir mėšlungis
Vasarą gausiau prakaituojant, netenkama daugiau skysčių, o su skysčiais ir mikro bei makro elementų. Dėl šios priežasties, daugelį nėščiųjų kamuoja kojų mėšlungis. Norint išvengti šio nemalonaus ir gana skausmingo reiškinio, labai svarbu užtikrinti pakankamą suvartojamų skysčių kiekį. Nėštumo metu būtina gerti daug vandens, kad būtų išvengta dehidratacijos. Rekomenduojama kasdien išgerti mažiausiai 8-10 stiklinių vandens, vartoti vaisių sultis ir kitus skysčius, tačiau vengti kofeino turinčių gėrimų, kurie gali skatinti dehidrataciją. Dėl mikroelementų vartojimo derėtų pasitarti su gydančiu gydytoju.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
