Kada ir kokiomis sąlygomis galima atidėti arba atleisti nuo karo prievolės
Karo prievolės grąžinimas sukėlė daugybę kalbų ir klausimų jaunimo tarpe. Tapo aktualu sužinoti, kaip bus elgiamasi su tais, kurie turi šeimą. Pasak advokatų profesinės bendrijos AVOCAD teisininkės Sandros Mickienės, visuomenėje sklando daug mitų, kurie gali lemti neteisingus sprendimus, nepagrįstas baimes ir klaidingą situacijos vertinimą. Viena iš svarbiausių pareigų - konstitucinė pareiga ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Siekiant užtikrinti, kad piliečiai šią pareigą galėtų tinkamai įvykdyti, būtina juos parengti fiziškai ir psichologiškai, o šį parengimą užtikrina būtent privalomoji karo tarnyba.
Karo prievolininkų amžiaus ribos ir savanoriška tarnyba
Pagal dabartinius teisės aktus, karo prievolininkų amžiaus riba yra 18-23 metai. Tačiau asmenys, pageidaujantys savo noru atlikti tarnybą, gali tai padaryti iki 38 metų. Į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pirmiausia šaukiami jaunuoliai, kurie patys pareiškia norą atlikti tarnybą, tačiau jei nepakanka savanoriškai nusprendusių atlikti karo tarnybą, yra šaukiami 18-23 metų karo prievolininkai. Raštu pareiškę norą atlikti tarnybą galės būti šaukiami nuo 18 iki kol sukaks 39 metai. Tuo metu tie, kurie gavo šaukimą, bet neatvyko atlikti tarnybos, arba įgijo Lietuvoje trūkstamas specialybes, bus šaukiami, kol sukaks 31 metai. Jaunuoliai, gyvenantys ir studijuojantys užsienyje, turės tokias pačias galimybes ir pasirinkimus kaip ir gyvenantieji Lietuvoje.
Socialinės garantijos ir išmokos tarnaujantiems
Jauni žmonės, dar nesukūrę profesinės karjeros ir neturintys finansinių įsipareigojimų, dažnai vengia tarnybos dėl neigiamos nuomonės apie ją. Teisininkė sako, kad teisės aktai numato socialines garantijas karo prievolininkams: tarnaujantiems asmenims suteikiama apranga, maistas, tarnybinė gyvenamoji patalpa, taip pat mokamos išmokos buitinėms išlaidoms. Pasak „Renkuosi Lietuvą“ svetainės, tarnaujantiems valstybė garantuoja visas socialines garantijas, taip pat kariams mokamos išmokos kas mėnesį. Tarnybos metu asmenys skatinami piniginėmis išmokomis, priklausančiomis nuo atliktos tarnybos rezultatų. Jei tarnyba įvertinama teigiamai (labai gerai, gerai arba patenkinamai), jiems kas mėnesį skaičiuojamos išmokos, kurios išmokamos, baigus visą tarnybos laikotarpį - 9 mėnesius. Be to, asmenims, kurie savo noru tarnauja ir pareiškė norą iki kalendorinių metų karo prievolininkų sąrašo paskelbimo, išmokos didinamos 30 procentų. Tiems, kurie pareiškė norą po sąrašo paskelbimo, tačiau iki įsakymo dėl paskyrimo į karinį vienetą pasirašymo, išmokos didinamos 15 procentų. „Darbdaviams, įdarbinusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusius karo prievolininkus, net 6 mėnesius mokama subsidija darbo užmokesčiui.
Atleidimas nuo karo prievolės ir tarnybos atidėjimas
AVOCAD teisininkė S. Mickienė atkreipia dėmesį, kad reikia atskirti atleidimą nuo karo prievolės ir tarnybos atidėjimą. Atleidimas yra galutinis ir taikomas tik esant objektyvioms aplinkybėms, pvz., neįgalumui ar neveiksnumui. Atidėjimas yra laikinas sprendimas. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Daugiau lankstumo taikoma karo prievolininkams, gyvenantiems ir dirbantiems užsienyje, nes jiems netaikomos tokios pačios socialinės garantijos kaip Lietuvoje. Anot teisininkės, tiek Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba, tiek teismai griežtai vertina tokio pobūdžio prašymus, todėl juose nurodytos aplinkybės privalo būti objektyviai pagrįstos ir itin reikšmingos. „Apibendrinant, kiekvienu konkrečiu atveju aplinkybės vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvius įrodymus ir žalos reikšmingumą.
Atidėjimo sąlygos turintiems šeimą
Asmenims, kurie vieni augina mažametį vaiką ar turi vaiko auginimo atostogas, iki kol jam sukaks treji metai, karo prievolės atlikti nereikės. Tokiu atveju, kai nepilnametį vaiką augina abu tėvai ir šaukiamasis į karo tarnybą nėra vaiko auginimo atostogose, privalomoji karo tarnyba nebus atidėliojama. Auginantiems kelis mažamečius vaikus karo tarnybą įmanoma atidėti, pagal nustatytą karo prievolės tvarką. Į kariuomenę nebus šaukiami karo prievolininkai, jei jie yra vieninteliai darbingi asmenys šeimoje, jei augina du ir daugiau vaikų iki 23 metų amžiaus, jei žmona yra nėštumo ar gimdymo laikotarpyje, ar komplikuoto nėštumo atveju.
Atsakomybė už vengimą atlikti karo prievolę
A. Balčiūnas sako, kad jaunuoliai nenori atlikti karo prievolės procedūrų, nes bijo, kad iškart esą bus paimti ir išvežti į tarnybos vietą. „Sunku vertinti, dėl kokių priežasčių karo prievolininkai bando išvengti vykdyti procedūras. Galbūt kažkas bijo, nes galvoja, kad pateko į sąrašą ir tuoj jį planuoja išvežti į tarnybos vietą. Tai mums sunku dabar vertinti, kas jaunuolių galvose, kodėl jie nenori vykdyti tų procedūrų. „Baudos yra diferencijuotos už du skirtingus nusižengimus. Pirmas - karo prievolininko pareigų nevykdymas: nesusisiekia laiku, neatvyksta, dar kažko nepadaro. UŽ tokį nusižengimą karo prievolininkui Administracinis nusižengimų kodeksas numato baudą nuo 60 iki 210 eurų. Kita kategorija, kai karo prievolininkai, kurie yra paskirti į tarnybą, bet jie neatvyksta, tai yra - už karo prievolininko neatvykimą į tarnybą, bauda yra numatyta 280 iki 450 eurų. Tai irgi, pirma bauda gali būti mažesnė, bet jeigu šauktinis antrą kartą pašauktas neatvyksta, tai tada iki 450 eurų gali būti skiriama bauda“, - sako A. Balčiūnas.
Naujovės ir tarnybos modeliai
Pagal šią tvarką, atlikti karinę prievolę jaunuoliai bus kviečiami iš karto po mokyklos. Kitaip nei anksčiau, tarnybai bus šaukiami 18-22 metų jaunuoliai. Pagal anksčiau galiojusią tvarką, šaukimo amžius buvo 18-23 metai. Atnaujinta tvarka numato, kad jaunuoliai apie šaukimą sužinos dar būdami 17 metų, kai jiems bus atlikta sveikatos patikra. Gavę šaukimą jaunuoliai į aukštąsias mokyklas negalės stoti tol, kol neatliks karinės tarnybos. Tiesa, jaunuoliai, kurie dėl sveikatos problemų šaukiami nebūtų, galėtų stoti į aukštąsias mokyklas. Įstojusieji į universitetus galės pasirinkti akademines atostogas ir atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, po kurios turės galimybę grįžti tęsti studijų. Vis tik, studentams, kurie į aukštąsias mokyklas įstojo dar iki jų įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, išliks galimybė tarnybą atidėti. Norą pareiškę studentai ar baigę aukštąsias mokyklas galės rinktis nuo 160 iki 200 dienų trunkančią tarnybą pagal Jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programą, kuri bus vykdoma dalimis per ne ilgesnį nei trejų metų laikotarpį, arba trumpesnes - nuo 90 iki 120 dienų - programas pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas mokymo schemas. Jaunuoliams, kuriems dėl sveikatos būklės nebus galimybės atlikti įprastos 9 mėnesių tarnybos, bus sudarytos sąlygos, pareiškus norą, atlikti kitos trukmės tarnybą, nustatytą Lietuvos kariuomenės vado.
Tiesa, atsiras ir dar viena naujovė - tarnybos laiko diferencijavimas. Į privalomąją pradinę karo tarnybą prievolininkai bus kviečiami 9 mėnesių periodui, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės poreikius, tarnybos laikotarpis galės būti sutrumpinamas ne daugiau kaip trimis mėnesiais. Be to, jaunuoliai, kurie yra pabaigę aukštąsias mokyklas ir įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta ar kurių kariuomenė nerengia, pvz. aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai bus kviečiami į tarnybą 3 mėnesiams, per kuriuos įgis reikiamą bazinį karinį parengimą. Siekiama į kariuomenę pritraukti daugiau specialistų, kurie po tarnybos būtų aktyviojo rezervo dalimi tam, kad ištikus krizei, specialių žinių turintys kariai galėtų efektyviai prisidėti prie užduočių vykdymo.
„Dienos klausimas“: Privalomoji karo tarnyba – kokia ji iš tikrųjų?
ELTA primena, kad pernai paskelbus karo prievolininkų sąrašus iš viso planuota pašaukti beveik 3,9 tūkst. jaunuolių, sąrašą sudarė apie 25,1 tūkst. asmenų. Nuo sausio 1-osios į privalomą karo tarnybą gali būti kviečiami jaunuoliai, ne vyresni nei 23-ejų, tačiau išimtis taikoma studentams, jei jie atsidėjo tarnybą dėl studijų - jie gali būti šaukiami iki 26-erių imtinai. Šiuo metu tarnyba studentams gali būti atidedama tik pirmą kartą pagal tos pačios pakopos studijų programą, t. y. „Įstatymas galioja labai neseniai ir mes nežinome tolesnio trumpinimo pasekmių. NSGK susitarta, kad yra būtent toks metodas, su galimybe prie to grįžti. Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba Lietuvoje atnaujinta 2015 metų pavasarį, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
