Placenta yra gyvybiškai svarbus organas, kuris vystosi nėštumo metu. Ji aprūpina augantį vaisių būtinomis maistinėmis medžiagomis ir deguonimi, taip pat pašalina atliekas. Placenta atsiskiria ir užgimsta po naujagimio gimimo. Teisingas placentos prisitvirtinimas ir funkcionavimas yra esminiai nėštumo metu, kad būtų užtikrinta vaisiaus sveikata ir vystymasis.
Placentos padėtis gimdoje nėštumo metu gali keistis. Dažniausiai placenta lieka tvirtai pritvirtinta prie gimdos per visą nėštumą. Tačiau kartais pasitaiko ir kitų situacijų, pavyzdžiui, kai placenta yra priekinėje gimdos sienelėje arba yra žemoje padėtyje. Ankstyvas placentos atsiskyrimas, dar vadinamas placentos abrupcija, yra būklė, kai placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės per anksti, dažniausiai prieš gimdymą.
Ši liga tiesiogiai veikia reprodukcinę sistemą, ypač gimdą ir placentą, kuri yra atsakinga už maistinių medžiagų ir deguonies tiekimą vaisiui. Ankstyvas placentos atsiskyrimas yra sunki nėštumo komplikacija, kuri gali sukelti kraujavimą, skausmą ir netgi pavojų vaisiaus gyvybei. Liga gali pasireikšti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, tačiau dažniausiai ji diagnozuojama trečiame trimestre.
Svarbu pažymėti, kad ši liga gali būti netikėta ir gali pasireikšti staiga, todėl motinos ir gydytojų budrumas yra būtinas. Atsidalijus placentai, vaisiui gresia deguonies ir maistinių medžiagų trūkumas, o nėščiajai gali kilti rimtas kraujavimas, dėl kurio būtina skubi medicininė pagalba.
Priešlaikinis placentos atsidalijimas dažniausiai pasireiškia trečiąjį nėštumo trimestrą, tačiau jis gali įvykti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Tai yra viena pagrindinių motinos ir vaisiaus mirtingumo bei sergamumo priežasčių. Pirmeiga pasitaiko 0,26-0,7 proc. gimdančiųjų.
Nors tikslios priešlaikinio placentos atsidalijimo priežastys nėra visiškai aiškios, yra keletas rizikos veiksnių, kurie gali padidinti šios būklės tikimybę. Šie veiksniai gali tiesiogiai arba netiesiogiai prisidėti prie placentos atšokos.
Ankstesnės nėštumo komplikacijos, tokios kaip buvusi cezario pjūvio operacija, taip pat gali padidinti riziką.

Priešlaikinis placentos atsidalijimas gali pasireikšti staiga ir sukelti įvairius simptomus, priklausomai nuo atsidalijimo laipsnio ir vaisiaus bei motinos būklės. Kai kurie simptomai yra labai akivaizdūs ir gali reikšti būtinybę skubiai kreiptis į gydytoją.
Nėra vaisiaus hipoksijos požymių, palpuojant gimda minkšta ir neskausminga.
Priešlaikinis placentos atsidalijimas klasifikuojamas pagal atsidalijimo laipsnį ir simptomų sunkumą. Klasifikacija padeda įvertinti būklės rimtumą ir parinkti tinkamą gydymą.
Priešlaikinis placentos atsidalijimas dažnai diagnozuojamas remiantis klinikiniais simptomais ir atliktais tyrimais. Greita ir tiksli diagnostika yra labai svarbi siekiant sumažinti motinos ir vaisiaus komplikacijas.
Išorinės apčiuopos būdu nustatoma vaisiaus padėtis ir pirmeiga. Stetoskopu išklausomi vaisiaus širdies tonai. Tiriama, ar nėra vaisiaus hipoksijos požymių.

Priešlaikinio placentos atsidalijimo gydymas priklauso nuo atsidalijimo sunkumo, nėštumo trukmės ir vaisiaus bei motinos būklės. Gydymo tikslas - stabilizuoti motiną ir užtikrinti vaisiaus saugumą.
Jei nustatyta placentos pirmeiga, bet nėštumo metu nekraujuojate, Jums gali būti pasiūlyta planinė cezario pjūvio operacija. Jei antroje nėštumo pusėje placenta išlieka prisitvirtinusi žemai, Jums bus atliekami dar keli ultragarsiniai tyrimai, siekiant patikrinti, ar placenta „pakilo“ augant gimdai. Jūsų nėštumo priežiūros planas bus sudarytas atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Jei Jums diagnozuota visiška placentos pirmeiga (placenta visiškai dengia gimdos kaklelį), yra didelė staigaus ir gausaus kraujavimo ir skubios cezario pjūvio operacijos rizika. Tai gali įvykti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ir pradėjote kraujuoti, būtinai turite kuo greičiau kreiptis į ligoninę. Kai kuriais atvejais kraujo perpylimas tampa būtinu gelbstint mamos gyvybę.
Liaudiškos priemonės šiai ligai slopinti gydyti nėra tinkamos, kadangi priešlaikinis placentos atsidalijimas yra rimta medicininė būklė, reikalaujanti profesionalios medicininės priežiūros.
Nedaugeliui moterų placenta prisitvirtina apatinėje gimdos dalyje ir dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis. Dažniausiai placentos pirmeiga augant nėštumui išnyksta, tačiau 0,3-0,7 % nėščiųjų placentos padėtis nekinta ir ji lieka apatinėje gimdos dalyje iki nėštumo pabaigos. 50 proc. placentos pirmeigos atvejų buvo netaisyklinga vaisiaus padėtis.
Placentos pirmeiga klasifikuojama pagal tai, kiek placenta uždengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis:
Pagrindinis placentos pirmeigos simptomas yra kraujavimas. Kraujavimas dažniausiai prasideda be jokios priežasties, nėra skausmo, kartais kraujavimas gali prasidėti po lytinių santykių. Kraujavimo intensyvumas labai nevienodas. Tai gali būti lengvas tepimasis arba stiprus kraujavimas, kai netekto kraujo kiekis atitinka kraujavimo intensyvumą. Gali pasireikšti nesmarkūs sąrėmiai, kurių moteris nejaučia. Vaisiaus kraujavimas galimas tik pažeidus pačią placentą. Jei kraujavimas sustoja, gali vystytis mažakraujystė.
Kad yra placentos pirmeiga, galima įtarti, jei vaisiaus padėtis neįprasta, pvz., sėdmenų pirmeiga ar skersinė padėtis.
Placentos pirmeiga nustatoma ultragarsiniu tyrimu, dažniausiai 18-22 nėštumo savaitėmis. Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (tiriama pro makštį) - geriausias placentos pirmeigos patvirtinimo ar paneigimo būdas. Šis tyrimas saugus tiek nėščiajai, tiek vaisiui.
Nėščiajai rekomenduojama vengti lytinių santykių pro makštį, kadangi jų metu gali būti judinamas gimdos kaklelis. Galima juos pakeisti kitais meilės žaidimais, pvz. oraliniai lytiniai santykiai ar masturbacija. Rekomenduojama vengti ilgų kelionių, vidurių užkietėjimu, sumažinti fizinį aktyvumą, gydyti anemiją (mažakraujystę).
Placentos pirmeiga pavojinga dėl galimų komplikacijų mamai ir vaisiui. Galimas gausus kraujavimas, kuris pavojingas abiems.

Viena iš įvairių placentos padėčių yra priekinė padėtis, tai reiškia, kad ji yra priekinėje gimdos sienelėje. Priekinė placenta - tai placenta, implantuota ant priekinės (priekinės) gimdos sienelės. Šią padėtį galima nustatyti atliekant įprastus ultragarsinius tyrimus, kurie paprastai atliekami pirmąjį arba antrąjį nėštumo trimestrą. Priekinė placenta yra viena iš kelių galimų placentos vietų, įskaitant užpakalinę (nugarą), dugną (viršų) ir šoninę (šoną).
Šiuo metu nėra jokių specifinių infekcinių veiksnių ar aplinkos veiksnių, tiesiogiai susijusių su priekinės placentos vystymusi. Yra ribotų įrodymų, leidžiančių manyti, kad genetiniai ar autoimuniniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį placentos padėtyje. Nors gyvenimo būdas ir mitybos veiksniai tiesiogiai nesukelia priekinės placentos atsiradimo, sveikas gyvenimo būdas nėštumo metu yra labai svarbus bendrai motinos ir vaisiaus sveikatai.
Dauguma moterų, turinčių priekinę placentą, nepatiria jokių specifinių simptomų, susijusių su placentos padėtimi. Priekinės placentos diagnozė paprastai nustatoma atliekant įprastinius prenatalinius ultragarsinius tyrimus.
Taip, priekinė placenta gali apsaugoti vaisių, todėl judesiai tampa mažiau pastebimi.
Daugeliu atvejų priekinės placentos atveju specialaus gydymo nereikia. Moterims su priekine placenta prognozė paprastai yra teigiama. Ankstyva diagnozė ir reguliarus stebėjimas yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką bendrai prognozei.
tags: #ar #gali #pasikeisti #placentos #vieta