Širdies būklė nėštumo metu: rizika ir priežiūra

Nėštumas yra didelis iššūkis moters organizmui, o ypač širdies ir kraujagyslių sistemai. Didėjant kūno masei ir cirkuliuojančio kraujo kiekiui, širdis turi dirbti greičiau ir intensyviau, kad deguonis ir maistinės medžiagos pasiektų ne tik motinos, bet ir vaisiaus organizmą. Todėl natūralu, kad kai kurios moterys pastebi širdies plakimo pokyčius, jausmą, tarsi širdis „praleistų dūžį“ ar plaktų per greitai. Tokie pojūčiai vadinami širdies permušimais (aritmijomis).

Įgimtosios širdies ligos ir nėštumas: statistika ir rizikos

Sirgdamas įgimtąja širdies liga gimsta 1 iš 125 naujagimių. Įvairių sričių specialistai klinikinėje praktikoje vis dažniau susiduria su įgimtosiomis širdies ligomis sergančiomis moterimis, kurios planuoja pastoti arba jau laukiasi naujagimio. Europos širdies ligų registras yra didžiausia iki šiol sukurta duomenų bazė, kurioje sukaupti duomenys apie širdies ligomis sergančių nėščiųjų ligos eigą. 2012 metų duomenimis, 66 proc. visų širdies ligomis sirgusių nėščiųjų buvo diagnozuota įgimtoji širdies liga.

Pastojus moteriai, sergančiai įgimtąja širdies yda, nėštumo sukeltas krūvis širdies ir kraujagyslių sistemai gali nulemti įvairias komplikacijas, pavyzdžiui, širdies ritmo sutrikimus, širdies nepakankamumą ar trombinę emboliją. Vienam trečdaliui šių pacienčių buvo nustatomos nesudėtingos ydos, tokios kaip prieširdžių ar skilvelių pertvaros defektai, dviem trečdaliams diagnozuojami sudėtiniai sutrikimai, pavyzdžiui, mitralinio ir plautinio vožtuvo pakitimai, aortos koarktacija, stambiųjų kraujagyslių transpozicija ir Marfano sindromas. Didelę riziką nulemiančios ligos, tokios kaip kraujotaka viename skilvelyje, cianozinės širdies ydos ar įgimtosios kardiomiopatijos, sudaro apie 2-5 proc. visų įgimtųjų širdies ligų nėščių moterų populiacijoje. Įgimtosiomis širdies ligomis sergančių nėščiųjų mirštamumas siekia 1 proc. ir yra net 100 kartų didesnis nei bendrasis nėščiųjų mirštamumas išsivysčiusiose šalyse.

Jungtinėje Karalystėje (JK) atlikti tyrimai rodo, kad 22,5 proc. visų nėščiųjų mirčių nulemia širdies ligos, tik mažąją dalį šių ligų sudaro įgimtosios širdies ydos.

Fiziologiniai pokyčiai nėštumo metu ir jų įtaka širdžiai

Nėštumo metu sumažėja sisteminis kraujagyslių pasipriešinimas, padidėja kraujo induose cirkuliuojančio kraujo tūris ir širdies minutinis tūris. Panašūs kraujotakos pokyčiai vyksta ir tuomet, kai nėštumas vystosi įgimtąja širdies liga sergančios moters gimdoje. Normalus nėštumas irgi gali sukelti dusulį, širdies plakimus. Nėštumo metu širdis dirba intensyviau - pumpuoja iki 50 % daugiau kraujo nei įprastai, kad aprūpintų deguonimi ne tik motinos, bet ir vaisiaus organizmą.

Širdies ritmo sutrikimai ir kitos komplikacijos

Didelės imties, daugiacentrio klinikinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad 2 proc. širdies ligomis sergančių nėščiųjų nėštumo metu pasireiškia širdies ritmo sutrikimai. Šioms pacientėms dažniausiai diagnozuojama savaime nutrūkstanti tachikardija arba dažnos skilvelinės ekstrasistolės, o ritmo sutrikimai įprastai nustatomi antrojo nėštumo trimestro pabaigoje arba trečiame nėštumo trimestre.

Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai nėra dažnai nustatoma patologija nėštumo metu. Prieširdžių virpėjimo (PV) pasireiškimo dažnis yra 27 atvejai iš 100 tūkst. nėščiųjų, paroksizminės supraventrikulinės tachikardijos (PSVT) nustatomos 22-24 atvejais iš 100 tūkst. nėščiųjų. Ekstrasistolija nėščiosioms nustatoma rečiau nei kitos aritmijos. Tachiaritmijos, ypač PV, gali pasireikšti nėštumo metu pirmą kartą gyvenime, dažniau vyresnio amžiaus ir moterims, kurioms diagnozuota struktūrinė širdies liga. Gyvybei pavojingos tachiaritmijos, tokios kaip skilvelių virpėjimas (SV), skilvelinės tachikardijos (ST), bradiaritmijos ar laidumo sutrikimai, yra ypač reti nėštumo metu.

Nustatyta, kad apie 13 proc. širdies ligomis sergančių nėščiųjų išsivysto širdies nepakankamumas, kuris pasireiškia antrojo trimestro pabaigoje (kai kraujo plazmos tūris didžiausias) arba peripartiniu laikotarpiu (iš karto prieš gimdymą arba per pirmąsias 48 val. po gimdymo). Taip pat nustatyta, kad kraujavimas po gimdymo pasireiškia 25 proc. įgimtosiomis širdies ligomis sergančių pacienčių.

Antifosfolipidinis sindromas (AFS) ir nėštumas

Antifosfolipidinis sindromas (AFS) yra autoimuninis sutrikimas, sukeliantis arterijų ir venų trombozę. Dėl besiformuojančių krešulių sutrikimas dar vadinamas lipnaus kraujo sindromu. AFS skatina kraujo krešulių (trombų) formavimąsi venose bei arterijose. Tikslios AFS išsivystymo priežastys nėra žinomos, tačiau aišku, kad jį lemia netinkamai funkcionuojanti imuninė sistema. AFS nėra dažnas. Iš 100 tūkst. gyventojų jis vidutiniškai pasireikš 50-čiai žmonių. AFS dažnesnis moterims nei vyrams, dažniausiai diagnozuojamas 20-50 m. amžiaus. Galimas persileidimas: trombai gali užkimšti placentos kraujagysles, tad vaisius nepakankamai aprūpinamas krauju ir maisto medžiagomis. Pirmiausia tiriami antifosfolipidiniai antikūniai IgM ir IgG. Profilaktika siekiant išvengti trombų susidarymo prieš pastojant ir nėštumo metu yra labai svarbi.

Simptomai ir jų reikšmė

Lengvi širdies permušimai, trunkantys kelias sekundes ir nepasikartojantys dažnai, paprastai nėra pavojingi - tai natūrali organizmo reakcija į nėštumo metu vykstančius pokyčius. Vis dėlto, jei simptomai pasireiškia dažnai, trunka ilgiau ar atsiranda kartu su kitais požymiais (dusuliu, silpnumu, galvos svaigimu), būtina kreiptis į gydytoją.

Rizika vaisiui ir naujagimiui

Įgimtosiomis širdies ligomis sergančių moterų naujagimiams dažniau diagnozuojamos įgimtosios širdies patologijos, o šių sutrikimų dažnis siekia 3-5 proc. Persileidimo rizika labai priklauso nuo įgimtosios širdies ligos. Didžiausią persileidimo riziką (50 proc.) patiria cianozinėmis širdies ligomis sergančios pacientės ir tos, kurioms diagnozuojama kraujotaka veikiant vienam skilveliui. Viename JK centre atliktos analizės rezultatai atskleidė, kad įgimtosiomis širdies ligomis sergančioms nėščiosioms dažniau nei paprastai pasireiškia priešlaikinis gimdymas (12 proc.) ir priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas (14 proc.); be to, ketvirtadalis tokių naujagimių būna mažesni, nei turėtų būti pagal gestacinį amžių (mažesni nei 10 procentilis), o naujagimių mirštamumas siekia 4 proc.

Vaikai, kurių motinoms nėštumo metu išsivystė cukrinis diabetas, turi didesnę metabolinių pakitimų riziką, kuri ateityje gali sąlygoti širdies ligas. Šie vaikai turėjo didesnį kraujo spaudimą bei mažesnius gerojo cholesterolio lygius kraujyje. Studijos duomenimis, 4 proc. vaikų, kurių motinoms diagnozuotas diabetas, iki 8 metų amžiaus pastebėti cukraus lygio pakitimai kraujyje, aukštesnis kraujo spaudimas bei aukštesnis cholesterolio lygis kraujyje.

Konsultacijos ir prevencija prieš ir nėštumo metu

Ekspertai pabrėžia prieš pastojimą suteiktos gydytojo konsultacijos svarbą mažinant nėščiųjų mirštamumą. Tokios konsultacijos nauda tirta keliuose moksliniuose tyrimuose. Pavyzdžiui, išsivysčiusiose Vakarų pasaulio valstybėse nėštumą planuojančias ir įgimtosiomis širdies ligomis sergančias pacientes konsultuoja daugiadisciplininė komanda, kurią sudaro akušeriai, ginekologai, kardiologai, hematologai, genetikai, anesteziologai ir kt.

Jei širdies ligomis sergančiai moteriai numatoma taikyti dirbtinio apvaisinimo procedūras arba specifinį pastoti padedantį gydymą, specialistas tokią pacientę turėtų konsultuoti dar prieš sudarant galutinę nėštumo planavimo strategiją, nes tam tikrais atvejais nėštumas gali būti kontraindikuotinas arba nėštumo planavimo strategiją gali tekti modifikuoti (pvz., vieno embriono implantavimo procedūra siekiant išvengti daugiavaisio nėštumo). Prieš nėštumą teikiamos konsultacijos metu moterys dažnai užduoda joms rūpimus klausimus apie galimą riziką, kuri gali paliesti jas pačias ar naujagimius.

Apžiūrint pastoti planuojančią pacientę, reikia įvertinti jos sveikatos būklę - atlikti klinikinius, vaizdinimo tyrimus, pavyzdžiui, širdies ultragarsinį tyrimą, įvertinti nėštumo riziką, peržiūrėti vartojamų medikamentų sąrašą. Ypač svarbu išvengti teratogeninį poveikį turinčių medikamentų vartojimo nėštumo metu. Pacientę, kuri serga įgimtąja širdies liga ir pastoja, tačiau prieš nėštumą jos nekonsultavo širdies ir kraujagyslių ligų specialistas, būtina skubiai siųsti atlikti specialius tyrimus - širdies ultragarsinį tyrimą, prireikus atlikti širdies magnetinio rezonanso tomografiją, įvertinti širdies funkciją ir morfologinius pakitimus.

Klinikinėje praktikoje prieinamos net kelios rizikos vertinimo skalės, kuriomis siekiama nustatyti širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką nėštumo metu. Vis dėlto šių įrankių vertė yra ribota; nė vienoje skaičiuoklių neatsižvelgiama tiek į vaisiaus, tiek į motinos riziką. Kasdienėje klinikinėje praktikoje dažniausiai taikomas modifikuotas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rizikos klasifikatorius.

Motinos emocinės būklės įtaka vaisiaus širdies vystymuisi

Moterys, kurios nėštumo metu patiria susierzinimo priepuolius ir negali susivaldyti, rizikuoja, kad jų dar negimę kūdikiai turės širdies problemų. Mokslininkų teigimu, piktas elgesys, toks kaip trankymas durimis, garsus rėkimas, lėkščių mėtymas ir net persivalgymas, kai moteris nėščia, gali paveikti kūdikio širdies vystymąsi gimdoje. Labiau į impulsyvų ir agresyvų elgesį linkusioms moterims gimusių vaikų širdies ritmas turi mažiau pakitimų, nustatyta tyrime. Manoma, kad širdies ritmo pakitimai yra sveika, nes nurodo, jog kūnas lankstus ir prisitaikantis prie pokyčių. Bet jei širdis neprisitaiko prie pokyčių, atsiranda kur kas didesnė ligų ir infekcijų rizika. Jau nustatyta, kad suaugusieji, kurių širdies ritmas mažiau kinta, yra labiau linkę į širdies problemas.

Mokslininkai taip pat sako, kad hormoniniai pokyčiai kūne, kurie sukelia agresyvų elgesį, gali paveikti negimusį kūdikį ir turėti poveikį ląstelių vystymuisi. Tyrime, kuriam vadovavo Sussex universiteto mokslininkai, dalyvavo 49 nėščiosios nuo 22 iki 39 metų. Nustatyta, kad polinkis į impulsyvius, nekontroliuojamus susierzinimo protrūkius turi poveikį negimusio vaiko fiziologinei raidai. Tai gali lemti padidėjusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Moterims pagimdžius, jų kūdikių širdžių aktyvumas buvo pamatuotas naudojant elektrokardiogramą, arba ECG. Nustatyta, kad naujagimiai, kurių motinos buvo piktųjų grupėje, turėjo mažesnį širdies ritmo pakitimą. Padidėjęs streso lygis nėštumo metu niekad nėra gerai nei motinai, nei vaikui, ypač kai tai tampa chronišku dalyku. Nėštumas gali būti įtemptas, ir moterims turi būti prieinama tam tikra parama bei joms turi būti padedama išvengti negatyvių situacijų.

Širdies priežiūra nėštumo metu

Nėštumo metu širdis dirba intensyviau, todėl jai reikia daugiau dėmesio ir sąmoningos priežiūros. Tinkami įpročiai padeda palaikyti normalų ritmą, užtikrina geresnę kraujotaką ir sumažina permušimų riziką.

• Kvėpuokite lėtai ir giliai: Gilaus kvėpavimo pratimai padeda širdžiai dirbti ritmingiau.
• Gerkite pakankamai vandens: Dehidratacija - dažna ritmo pokyčių priežastis. Nėščiosios turėtų gerti reguliariai - ne mažiau kaip 1,5-2 litrus vandens per dieną, nebent gydytojas nurodė kitaip.
• Venkite kofeino: Net mažos kavos dozės gali sukelti papildomų dūžių.
• Ilsėkitės: Miegas ir poilsis būtini širdies atsigavimui.
• Reguliariai tikrinkite hemoglobino ir elektrolitų lygį: Tai padeda nustatyti galimą geležies ar magnio trūkumą.
• Venkite staigių kūno padėties pokyčių: Staigus atsistojimas ar pasilenkimas gali trumpam pakeisti kraujotaką ir paskatinti širdies ritmo pokyčius. Judėkite lėtai, ypač rytais ar po poilsio.
• Stebėkite pulsą ir kraujospūdį: Namuose verta turėti kraujospūdžio matuoklį. Jeigu pulsas nuolat viršija 100 dūžių per minutę arba atsiranda nereguliarus plakimas, reikėtų pasitarti su gydytoju.
• Rinkitės subalansuotą mitybą: Širdžiai svarbios maistinės medžiagos - geležis, magnis, kalis, vitaminas D. Į mitybą įtraukite žalias daržoves, ankštinius, avokadus, bananus ir pilno grūdo produktus.
• Judėkite saikingai: Lengva mankšta, nėščiųjų joga ar pasivaikščiojimai lauke gerina širdies kraujotaką ir mažina streso hormonų kiekį. Venkite per didelio fizinio krūvio.
• Reguliariai lankykitės pas gydytoją: Širdies veikla turėtų būti stebima kiekvieno nėštumo vizito metu. Gydytojas gali rekomenduoti atlikti kraujo tyrimus, EKG ar kitus vertinimus, jei permušimai kartojasi.

Vaisiaus širdies ritmo stebėjimas

Vaisiaus širdies ritmo stebėjimas yra esminė prenatalinės priežiūros dalis, suteikianti svarbių įžvalgų apie vaisiaus sveikatą ir gerovę. Stebėdami kūdikio širdies ritmą, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali nustatyti galimas komplikacijas ir įvertinti, kaip kūdikis toleruoja nėštumą.

Stebėjimo metodai

Vaisiaus širdies ritmo stebėjimas yra neinvazinė procedūra, naudojama kūdikio širdies ritmui nėštumo metu matuoti ir įvertinti. Kūdikio širdies susitraukimų dažnis yra svarbus vaisiaus sveikatos rodiklis.

• Pertraukiama auskultacija: Taikant šį metodą vaisiaus širdies plakimui klausytis naudojamas delninis Doplerio prietaisas arba fetoskopas. Įprasto prenatalinio vizito metu sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas naudos Doplerio prietaisą arba fetoskopą, kad klausytųsi kūdikio širdies plakimo.
• Nuolatinis elektroninis vaisiaus stebėjimas (EFM): Kai kuriais atvejais, ypač gimdymo metu, gali prireikti nuolatinio stebėjimo. Nuolatiniam stebėjimui teikėjas uždeda du jutiklius ant motinos pilvo. Vienas jutiklis matuoja kūdikio širdies ritmą, o kitas stebi gimdos susitraukimus. Gimdymo metu dažnai naudojamas nuolatinis elektroninis vaisiaus stebėjimas.

Vaisiaus širdies ritmo interpretacija

Vaisiaus širdies susitraukimų dažnis yra svarbus kūdikio gerovės rodiklis. Normalus vaisiaus širdies ritmo diapazonas gali skirtis priklausomai nuo nėštumo stadijos ir nuo to, ar kūdikis ilsisi ar juda. Normalus vaisiaus širdies susitraukimų dažnis paprastai svyruoja nuo 120 iki 160 dūžių per minutę, nors jis gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių kaip vaisiaus judėjimas ar miegas.

• Ankstyvas nėštumas (10-12 savaičių): Ankstyvojo nėštumo metu vaisiaus širdies susitraukimų dažnis paprastai svyruoja nuo 120 iki 160 dūžių per minutę (bpm). Svarbu pažymėti, kad nedideli vaisiaus širdies ritmo svyravimai yra normalūs ir nebūtinai kelia susirūpinimą.
• Tachikardija (padidėjęs širdies susitraukimų dažnis): Širdies susitraukimų dažnis virš 160 dūžių per minutę gali reikšti vaisiaus tachikardiją. Šią būklę gali sukelti tokie veiksniai kaip motinos karščiavimas, dehidratacija ar infekcija.
• Bradikardija (mažas širdies susitraukimų dažnis): Vaisiaus širdies susitraukimų dažnis mažesnis nei 110 dūžių per minutę gali būti laikomas bradikardija. Tai gali reikšti vaisiaus kančias arba deguonies tiekimo problemas, pvz., virkštelės suspaudimą arba placentos nepakankamumą.
• Kintamasis lėtėjimas: Tai staigūs vaisiaus širdies susitraukimų dažnio kritimai ir dažniausiai atsiranda dėl virkštelės suspaudimo.
• Vėlyvas lėtėjimas: Tai atsiranda, kai po susitraukimo vaisiaus širdies ritmas sulėtėja, o tai gali reikšti, kad gimdymo metu kūdikis negauna pakankamai deguonies.

Stebėjimo reikšmė ir apribojimai

Vaisiaus gerovės vertinimas: Pagrindinis vaisiaus širdies ritmo stebėjimo tikslas yra įvertinti vaisiaus sveikatą ir savijautą. Vaisiaus nerimo nustatymas: Staigus ar reikšmingas vaisiaus širdies susitraukimų dažnio pokytis, pvz., užsitęsęs lėtas ar nereguliarus širdies susitraukimų dažnis, gali rodyti vaisiaus kančią. Stebėjimas gimdymo metu leidžia sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams įvertinti kūdikio reakciją į susitraukimus ir užtikrinti, kad kūdikis gerai susidorotų su gimdymo procesu. Atidžiai stebėdami vaisiaus širdies susitraukimų dažnį, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali priimti pagrįstus sprendimus dėl tolesnių nėštumo veiksmų. Kai kuriais atvejais nenormalūs vaisiaus širdies ritmo modeliai gali padėti numatyti nėštumo baigtį, įskaitant tai, ar kūdikiui gali kilti komplikacijų gimdymo metu.

Vis dėlto, vaisiaus širdies ritmo modelius kartais gali būti sunku interpretuoti, todėl gaunami klaidingi teigiami arba klaidingai neigiami rezultatai. Kai kuriais atvejais vaisiaus širdies ritmo stebėjimas gali duoti neabejotinų rezultatų, ypač jei kūdikis yra sunkioje padėtyje arba įranga nėra tinkamai išdėstyta. Vidaus vaisiaus širdies ritmo stebėjimas (naudojant elektrodą, uždėtą ant kūdikio galvos) kelia tam tikrą pavojų, įskaitant infekciją ar kūdikio sužalojimą.

tags: #ar #gali #nestumo #metu #istikti #sirdies

• Golda Vainberg-Tatz: pianistė ir jos lietuviškos šaknys
• Įtakingos lapkričio asmenybės
• Pažinkite Lietuvos istoriją ir gamtą su animacija
• Viskas apie gydytoją Alvydą Unikauską
• kaip rūpintis dantimis laukiantis