Kūdikiui dygsta dantys: simptomai, karščiavimas ir priežiūra
Nors tėveliai su džiaugsmu laukia pirmųjų savo mažylių dantukų, jų dygimas dažnai kelia nemažą rūpestį ir baimę. Pirmieji dantukai paprastai išdygsta 5-8 mėnesį, tačiau nereikia griežtai prisirišti prie šių ribų, nes pasitaiko, kad jie ima rodytis ir 2 mėnesyje, o būna, kad nepasirodo net ir pirmam gimtadieniui. Jei kūdikis sveikas, dažniausiai tiek ankstyvesnis, tiek vėlyvesnis dantų dygimas nereiškia nieko blogo.
Vaikų dantų dygimas yra natūralus vaiko augimo procesas, dažniausiai nereikalaujantis specialistų pagalbos. Manoma, kad apie 70% vaikų susiduria su negalavimais dantukų dygimo metu. Nėra vienos taisyklės, kaip dygsta dantukai ir kas gali padėti. Pasitaiko istorijų, kai dantukas pasirodo vos per naktį, o kartais dygimas gali sutrikdyti visos šeimos gyvenimą kelioms savaitėms.
Kai kuriems vaikams dantukai dygsta be jokių papildomų varginančių pojūčių, tačiau dažniausiai tai nėra malonus procesas. Todėl nenustebkite, kad kūdikis daug verkia ir, rodos, be aiškesnės priežasties būna irzlus kelias dienas ar net savaites iki pasirodant kiekvienam dantukui. Kūdikio gyvenimas dygstant dantims nesutrinka taip, kad reikėtų jį lengvinti.
Dantų dygimo požymiai
Jei esate pirmą kartą tėvai, apie galimą dantukų dygimą jums gali pasufleruoti paraudusios, patinusios, jautrios ar skausmingos dantenos. Jos gali pasireikšti išaugusiu vaiko irzlumu, sutrikusiu miegu, padidėjusiu verksmingumu, gali net pakilti temperatūra ir dingti kūdikio apetitas. Kai kuriais atvejais galite pastebėti padidėjusį seilėtekį, daiktų ar rankų kišimą į burną, bet tai ir taip įprasta kūdikiams, todėl vien pagal tai vertinti gali būti sunku.
Kiti dantų dygimo požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Patinusios ir paraudusios dantenos: Vienas iš pirmųjų požymių, kad dantukai pradeda dygti, yra dantenų patinimas ir paraudimas. Dantenos tampa jautresnės ir gali būti skausmingos, kai dantys pradeda prasiveržti pro jas.
- Dirglumas ir neramumas: Kūdikiams dažnai būna sunku susikaupti, jie tampa irzlūs, nes skausmas gali būti gana stiprus. Dažnai jie yra nepatenkinti ir nori būti laikomi, o kartais gali atsirasti net ir verksmas.
- Padidėjęs seilėtekis: Vienas iš labiausiai pastebimų simptomų yra seilių padidėjimas. Kūdikiams dygstant dantukams, seilės pradeda išsiskirti gausiau, nes organizmas bando apsaugoti dantenas ir sušvelninti skausmą.
- Noras kramtyti daiktus: Kūdikiai dažnai pradeda kramtyti įvairius daiktus, nes tai padeda mažinti dantenų skausmą ir niežėjimą. Kramtymas taip pat padeda kūdikiui išlaikyti savo dėmesį ir nuraminti diskomfortą.
- Miego sutrikimai: Dantų dygimas gali sutrikdyti kūdikio miegą. Dėl skausmo ir diskomforto kūdikis gali keltis viduryje nakties, būti neramus ir prastai miegoti.
- Šiek tiek padidėjusi temperatūra: Nors karščiavimas nėra dažnas simptomas, kai kuriems kūdikiams gali šiek tiek pakilti temperatūra, kai prasideda dantų dygimas.
Temperatūra ir dantų dygimas
Kaltinti dantų dygimą dėl aukštos temperatūros gali būti klaidinga. Nors dantims dykstant susilpnėja imunitetas ir gali lengviau "užsikabinti" virusai, aukšta temperatūra pati savaime nėra tiesioginis dantų dygimo simptomas. Kai kuriems mažyliams besikalant dantims gali pakilti temperatūra - maždaug iki 37,2-37,5°C. Tokia temperatūra nesutrikdo kūdikio būklės ir jokiais vaistais gydyti nereikia. Jeigu temperatūra pakilo daugiau, dera ieškoti kitos jos pakilimo priežasties - ūmios ligos. Dantukų dygimas nėra priežastis susirgti kokia nors liga. Temperatūra „dėl dantų“ gali laikytis tol, kol pradėjęs lįsti iš dantenų dantukas visiškai išlenda.
Jei kūdikis karščiuoja, gydytojai dažnai klausia, ar nedygsta dantys. Kartais net budintis gydytojas, neištyręs kūdikio, gali manyti, kad aukšta temperatūra yra dėl dantukų. Tačiau svarbu atminti, kad karščiavimas gali signalizuoti ir apie rimtesnes problemas. Jei temperatūra siekia 38,5°C ar aukščiau, būtina kreiptis į gydytoją.
Kai kuriems vaikams visi krūminiai dantys dygo su 39°C temperatūra. Buvome ir pas gydytoją, ir kraują tikrinome - nieko. Kitiems apatiniai dantys išdygo be temperatūros, o vėliau staiga pakilo iki 38,2°C. Buvo atvejų, kai temperatūra pakildavo iki 39,3°C, bet greitai nukrisdavo pavartojus "Paracetamolio" žvakutę. Kiti gydytojai tvirtina, kad aukšta temperatūra nėra siejama su dantų dygimu. Jei lyginsime su suaugusiųjų burna, kurioje turėtų būti 32 dantys, vaikai jų turi kur kas mažiau. Vaikas turėtų turėti tiek dantų, kiek mėnesių jam yra, minus šeši.
Kaip palengvinti dantų dygimo skausmą ir diskomfortą?
Pirmiausia - svarbiausia nepakenkti. Nors tėveliai iš meilės siekia kuo greičiau padėti kūdikiui, dantų dygimas nėra liga ir jo nereikėtų skubėti gydyti temperatūrą mažinančiais, skausmą malšinančiais vaistais. Jei tai tikrai dantų dygimas, pirmoji pagalba - kramtukai.
Štai keletas patarimų, kurie gali padėti sumažinti kūdikio skausmą ir diskomfortą:
- Specialūs žiedai-kramtukai: Leiskite kūdikiui čiulpti švarų, vėsų guminį žiedą - kramtuką arba tiesiog drėgną rankšluostuko kraštą. Specialūs guminiai kramtukai, ypatingai šiek tiek atvėsinti šaldytuve (jokių būdų ne šaldymo kameroje), padės nuraminti suirzusias dantenas. Guminius kramtukus gali padėti pakeisti kietesni vaisiai, ar padžiūvęs riestainis ar duonos pluta, kuriuos taip pat galima pavėsinti šaldytuve. Kramtukai būna įvairių formų ir tekstūrų, kurie ne tik padeda sumažinti dantenų skausmą, bet ir stimuliuoja kūdikio pojūčius. Kai kurie kramtukai turi įmontuotus masažuojančius paviršius, kurie padeda dar efektyviau palengvinti skausmą ir niežėjimą.
- Dantenų masažas: Švelnus dantenų masažas su švariu pirštu arba specialiu masažo įrankiu taip pat gali padėti palengvinti skausmą. Toks masažas gali nuraminti patinusias dantenas ir suteikti kūdikiui laikinas palengvėjimą. Galima pamasažuoti švariu pirštu. Yra specialių tam skirtų pirštelių, servetėlių burnos ertmei valyti, dantenų masažuoklių.
- Šaltis: Šaldyti kramtukai yra viena iš geriausių priemonių palengvinti dantų dygimo skausmą. Šaltis padeda sumažinti dantenų patinimą ir nuraminti diskomfortą. Svarbu rinktis kramtukus, pagamintus iš natūralių, saugių medžiagų. Kai kurie mažyliai mielai dantenas patrina atšaldytu šaukšteliu.
- Vanduo ir šaltas pienas: Kūdikiams gali būti naudingas šaltas vanduo arba pienas. Šaltas skystis padeda nuraminti dantenų skausmą ir atgaivina kūdikį.
- Gelis: Puikiai veikia specialūs geliai (pvz., Anaftin Baby, Kamistad), kurie skirti tepti dantenas, kai dygsta dantukas ir vaikas rodo ženklus, kad jam skauda. Juose reikia naudoti teisingai, stengtis tepti ant sausų dantenų. Gelį pageidautina tepti kūdikiui pavalgius ir prieš užmiegant, kad geriau susidarytų plėvelė ir ilgesnį laiką būtų malšinamas skausmas.
- Vaistai: Jei kalantis dantukams vaikas yra labai neramus ir atsisako valgyti - galima skirti paracetamolio. Kūdikiams nuo 3 mėnesių iki vienerių metų vienkartinė dozė yra 60-120 mg, 1-5 metų 120-250 mg. Vienkartinė dozė gali būti skiriama ne dažniau kaip 4 kartus per parą. Jei yra realus skausmas, gydytojas ar vaistininkas gali pasiūlyti saugių būdų, kaip jį sumažinti.
Pieninių dantų priežiūra
Pieniniai dantys yra tarsi paruošiamieji dantukai, padedantys formuoti taisyklingą sąkandį ir vystyti tinkamą žandikaulio formą, ruošdami vietą nuolatiniams dantims. Klaidinga manyti, kad pieniniais dantimis nebūtina rūpintis, nes išaugs kiti. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad nuolatinių dantų mazgeliai formuojasi po pieniniais, todėl neprižiūrėtų pieninių dantų ligos gali “nusileisti” ir iki nuolatinių. Todėl paprastai kalbant - kiek pastangų įdėsite į pieninius, tokių galite tikėtis ir nuolatinių dantų.
Net ir motinos pienu maitinamų kūdikių burnytėse gali pradėti kauptis bakterijos. Todėl kol dantukai tik formuojasi ir nėra prasikalę, o kūdikis nėra primaitinamas, užteks švelnaus skudurėlio ar marlės. Pasirodžius pirmajam baltam kauburėliui - įsigykite specialų kūdikiams skirtą dantų šepetėlį. Jis turi būti itin minkštas, švelnus, maža galvute ir storu koteliu. Dantukus valykite tik vandeniu sudrėkintu šepetėliu. Pilnai išdygus pirmam dantukui, galima pradėti naudoti mažyliams skirtą dantų pastą (ne daugiau kaip ryžio dydžio lašelį).
Nuo 6 mėn. amžiaus, kai kūdikis pradeda ragauti kietą maistą, geriausias gėrimas yra vanduo ir tik vanduo. Dienos metu siūlykite jo kūdikiui kuo dažniau. Kūdikiams iki metų reikėtų duoti virintą ir atvėsintą vandenį. Neduokite mažyliui vaisių sulčių, taip pat cukrumi ar medumi pasaldintų bei gazuotų gėrimų. Jie nerekomenduotini kūdikiams iki 12 mėn. amžiaus. Net sultys, ant kurių pakuočių nurodyta, jog jos neturi pridėtinio cukraus, savyje turi natūralių cukrų, kurie lygiai taip pat gali sukelti dantų kariesą, dar vadinamą „buteliuko kariesu“. Burnos bakterijos minta cukrumi ir išskiria rūgštį, kuri gadina pieninius dantukus. Nesusigundykite tokiais gėrimais kaip „kūdikių arbatėlės“ ar „sulčių gėrimai“. Jie visi taip pat turi cukraus!
Jei jūsų mažylis prieš užmigdamas geria iš buteliuko ar puodelio su snapeliu, paimkite buteliuką iš karto, kai tik jis baigs gerti. Niekuomet nepalikite kūdikio užmigti apsižiojusio buteliuką ar puodelį, nes keli kūdikio burnytėje likę pieno lašai išskiria kenksmingas medžiagas ir ima vystytis dantų kariesas. Užmigimas su buteliuku burnoje horizontalioje padėtyje pavojingas ne tik dantukams - jis didina užspringimo riziką, taip pat gali sukelti ausies infekciją.
Dantų priežiūra– pieniniai dantukai
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu manote, kad kūdikio neramus miegas tęsiasi itin ilgai ir simptomai, kuriuos siejate su dantų dygimu, negerėja net keletą savaičių, verta pasitarti su gydytoju. Galbūt problema slypi kitur: alergija, virškinimo sutrikimai ar net infekcija. Specialistas gali padėti nustatyti realią priežastį ir pateikti konkrečių rekomendacijų.
Jei kūdikiui virš 6 mėnesių ir jis anksčiau miegojo pakankamai ramiai, o dabar ėmė dažnai prabusti, ne visada dėl to kaltas dantų dygimas. Pastebėkite kitus požymius: ar kūdikis gausiai seilėjasi, ar jam patinka kramtyti kietesnius žaislus, ar dantenos paraudusios, patinusios? Tai gali būti normalūs dantų dygimo kūdikiams reiškiniai. Tačiau jei pastebite aukštą temperatūrą arba kitus neįprastus simptomus, kaip vėmimą ar viduriavimą, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
