9 Mėnesių Kūdikio Raida: Fiziniai, Emociniai ir Intelektiniai Gebėjimai
Devintas mėnuo - tai laikas, kai kūdikis tampa vis mobilesnis, o jo emocijos - vis sudėtingesnės. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vystosi 9 mėnesių kūdikio emocijos, fiziniai gebėjimai, miego ir mitybos ypatumai, kalbos ir bendravimo įgūdžiai bei pateiksime patarimų tėvams, kaip padėti mažyliui augti ir tobulėti.
Fizinė raida: Judėjimo įgūdžių tobulėjimas
9 mėnesių kūdikis paprastai jau ne tik šliaužia, bet ir ropoja. Su šiuo etapu į namus atkeliauja daugiau chaoso ir netvarkos, bet, tuo pačiu - su mažyliu galite žaisti daugiau įvairesnių žaidimų. Kūdikis taip pat jau tvirtai sėdi. Svarbūs pasikeitimai įvyksta ir stovėjimo raidoje - mažylis, suaugusiųjų prilaikomas, jau gali tokioje padėtyje išbūti apie pusę minutės su tvirtai į žemę įremtomis pėdutėmis. Devintąjį mėnesį kūdikis juda vis laisviau, priropojęs prie baldų stojasi, tempia ant savęs viską, ką gali pasiekti, naršo po spinteles, stalčius ir kambarinių augalų vazonus.
Šliaužia ir ropoja. Kartais atrodo, kad ropojantis 9 mėnesių kūdikis velka vieną koją, juda kreivai ir netaisyklingai. Tai normalu. Vienas šliaužia kaip žvalgyboje, kitas straksi it beždžioniukas, trečias geriau juda atbulas ar šonu. Ilgokai sėdi neprilaikomas. Kūdikis neprilaikomas išsėdi mažiausiai minutę. Tvirtas sėdėjimas nė neprimena to apgailėtino svirduliavimo, kokį matėte prieš 2 mėnesius. Kūdikio galva iškelta, nugara beveik tiesi, kojos neįtemptos, per kelius kiek sulenktos. Tiesa, ir devynių mėnesių vaikučiui sėdėti reikia pastangų. Remiasi ranka už nugaros. Praėjusį mėnesį pasodintą vaikutį lengvai stumtelėdavote, o jis ištiesdavo ranką į šoną ir atsiremdavo. Dabar stumtelėtas jis jau remsis ir už nugaros. Kūdikis jau nebėra bejėgė lėlė, kurią pasodintą stumteli, ir ji nugriūna.
Prilaikomas stovi. Pastatytas ir prilaikomas kūdikis tvirtai stovi mažiausiai pusę minutės.
Devynių mėnesių mergaitės sveria nuo 8,2 iki 11 kg ir yra 69 - 75,5 cm ūgio. Šį mėnesį kūdikis auga lėčiau nei anksčiau.
Prieš ropojimą paprastai būna etapas, kai kūdikis klūpėdamas svyruoja pirmyn ir atgal. Šio amžiaus mažylis nori judėti į priekį, tačiau dažnai rankos ir kojos dar nėra iki galo koordinuotos. Dalis kūdikių praleidžia šliaužiojimo etapą ir pradeda iš karto ropoti. Juk taip daug įdomiau! Tačiau neverta nerimauti, jei mažylis dar nešliaužioja ar neropoja, neužilgo jis pradės visais įmanomais būdais judėti ir net nepastebėsite, kaip greitai jis išmoks ropoti. Bus naujas smagus iššūkis - pagauti sparčiai beropojantį mažylį.
Kūdikis yra vis protingesnis, tad jis geba vis geriau pastebėti įvairių daiktų, gyvūnų, žmonių skirtumus ir panašumus. Atlikto tyrimo metu 9 mėnesių kūdikiams buvo rodomos kortelės su įvairiais kačių piešinėliais. Vaikai jomis domėjosi panašų laiko tarpą. Vaiko dėmesingumą ir gebėjimą „rūšiuoti“ lavinkite įvairiais žaidimais. Galite atkurti aukščiau aprašytą eksperimentą ir rodyti kūdikiui įvairias korteles, kurių viena ar pora netinka pagal kategoriją. Taip pat galite kūdikiui pasiūlyti du kibirėlius ir kaladėles bei kamuoliukus. Nenusiminkite, jeigu kūdikis dar neperprato objektų kategorijų - juk visų raida skirtinga.
Magiškas triukas. Kūdikis apsidžiaugs, jei trumpam paslėpsite daiktus (pvz., po skarele), o paskui leisite jiems vėl atsirasti.
Kartoninės dėžės. Devintąjį mėnesį kartoninė dėžė suteikia kūdikiui svarbios informacijos apie erdvinius suvokimus ir skatina motoriką. Kartone iškirpkite mažus langus ir padarykite iš jo žaidimų namelį ar sudėkite iš kelių dėžių labirintą. Leiskitės su mažyliu į beribį kūrybos pasaulį!
Judėjimo įgūdžių tobulėjimas: 9 mėnesių kūdikis paprastai jau ne tik šliaužia, bet ir ropoja. Su šiuo etapu į namus atkeliauja daugiau chaoso ir netvarkos, bet, tuo pačiu - su mažyliu galite žaisti daugiau įvairesnių žaidimų. Kūdikis taip pat jau tvirtai sėdi. Svarbūs pasikeitimai įvyksta ir stovėjimo raidoje - mažylis, suaugusiųjų prilaikomas, jau gali tokioje padėtyje išbūti apie pusę minutės su tvirtai į žemę įremtomis pėdutėmis. Devintąjį mėnesį kūdikis juda vis laisviau, priropojęs prie baldų stojasi, tempia ant savęs viską, ką gali pasiekti, naršo po spinteles, stalčius ir kambarinių augalų vazonus.
Šliaužia ir ropoja. Kartais atrodo, kad ropojantis 9 mėnesių kūdikis velka vieną koją, juda kreivai ir netaisyklingai. Tai normalu. Vienas šliaužia kaip žvalgyboje, kitas straksi it beždžioniukas, trečias geriau juda atbulas ar šonu. Ilgokai sėdi neprilaikomas. Kūdikis neprilaikomas išsėdi mažiausiai minutę. Tvirtas sėdėjimas nė neprimena to apgailėtino svirduliavimo, kokį matėte prieš 2 mėnesius. Kūdikio galva iškelta, nugara beveik tiesi, kojos neįtemptos, per kelius kiek sulenktos. Tiesa, ir devynių mėnesių vaikučiui sėdėti reikia pastangų. Remiasi ranka už nugaros. Praėjusį mėnesį pasodintą vaikutį lengvai stumtelėdavote, o jis ištiesdavo ranką į šoną ir atsiremdavo. Dabar stumtelėtas jis jau remsis ir už nugaros. Kūdikis jau nebėra bejėgė lėlė, kurią pasodintą stumteli, ir ji nugriūna.
Prilaikomas stovi. Pastatytas ir prilaikomas kūdikis tvirtai stovi mažiausiai pusę minutės.
Kada sunerimti dėl raidos vėlavimo? Nors ne visi kūdikiai vystosi pagal vadovėlius, svarbu stebėti, ar nėra raidos problemų. Jeigu 9 mėnesių kūdikis nepasėdi stabiliai ar virsta, tai jau yra ženklas, kad reikia sunerimti, taip pat jeigu nevyksta joks judėjimas iki 8-9 mėnesių, ar 10 mėnesių neropoja, tuomet taip pat nereikėtų laukti ir kreiptis pas specialistą. Jeigu bendrai nėra judesio sekos ir kūdikis nemoka keisti pozicijų iki 9 mėnesių ar iki 10-11 mėnesių pats savarankiškai neatsistoja - užsirašykite vizitui. Tikrai nieko tokio jeigu pirmiau išmoksta ropoti, o šiek tiek vėliau atsisėsti arba jeigu dar neropoja, o jau stojasi.
Vaikščiojimas ant pirštų galiukų. Jeigu vaikas tik kartas nuo karto atsistoja ir eina ant pirštų galų, tai tikrai nieko tokio, tačiau jeigu toks vaikščiojimas ant pirštų galų yra beveik pagrindinis, tuomet jau nėra gerai ir reiktų kreiptis į gydytoją. Pradėdami vaikščioti vaikai žingsniuoja įvairiai, tačiau ant pirštų galų vaikščiojimas neturi būti pagrindinis, bet galimas iki 2-3 metų.
Raumenų tonusas. Per didelis raumenų tonusas reiškia kažkuriose vietose įsitempimą, kuris gali trukdyti vykti normaliai kūdikio raidai. Padidėjusi raumenų tonusą reiktų normalizuoti iki metų laiko. Kuo anksčiau tuo geriau, geriausia dar pirmajame kūdikio gyvenimo pusmetyje. Bet jeigu kūdikio raumenų tonusas kelia daug klausimų, patartina apsilankyti pas neurologą.
Masažas, mankšta ir plaukiojimas baseine kiekvienam žmogui yra naudingas tiek masažas, tiek mankšta ir baseinas, o kūdikiui, kuris dar tik mokosi visų judesių, tai yra be galo naudinga ir reikalinga. Kaip ir mums, suaugusiems, mankšta reikalinga kasdien, taip ir patiems mažiausiems reikalingas nuolatinis judėjimas, mankštinimasis.
Devynių mėnesių amžiaus kūdikis paprastai jau turi pakankamai išvystytus raumenis, kad galėtų atlikti daugybę koordinuotų judesių. Svarbu sudaryti mažyliui saugią erdvę, kurioje jis galėtų laisvai ropoti ir tyrinėti.
Gulėjimas ant pilvo. Šliaužia. Šliaužimas į priekį sulenktomis rankomis ir alkūnėmis. Kita kūno dalis tempiama pagrindu iš paskos. Kojos dažniausiai beveik ištiestos, tačiau kartais neryškūs pakaitomis abiem kojomis atliekami judesiai gali padėti šliaužti. Iš pradžių šliaužiant dažniausiai krypstama į šoną (slenka ratu), o vėliau pajudama į priekį. Šliaužimo fazė paprastai būna trumpa; ilgesnį laiką (daugiau kai 2 mėnesius) užsitęsia dažniausiai vaikams, turintiems motorinės raidos sutrikimų.
Sėdėjimas. Mažiausiai 1 minutę laisvai sėdi. Galva pakelta, nugara ištiesta iki juosmens, kojos - praskėstos ir daugiau ar mažiau sulenktos. Kūdikis prarasdamas pusiausvyrą, gali ją išlyginti, greitai pasiremdamas rankomis į visas puses.
Stovėjimas. Prilaikomas už rankų, vaikas mažiausiai pusę minutės stovi, visiškai išlaikydamas savo kūno svorį. Vystantis stovėjimo reakcijai, lygiagrečiai silpnėja kojų griebimo refleksas. Jei 9 mėnesių kūdikis vis dar dažniausiai stovi ant pirštų galų, ar kryžiuoja kojas, tuomet vertėtų pasikonsultuoti su kineziterapeutu, neurologu, šeimos gydytoju. Kūdikiams, kurių raumenų tonusas žemas arba hipotoniškas, dažniausiai stovėjimas atsiranda vėliau. Šie vaikai 9-ąjį mėnesį dar nesugeba išlaikyti svorio, kaip aprašyta.
Griebimas. Tyčia paleidžia daiktą kristi. Vaikas turi sugebėti paleisti kristi daiktą abiem rankomis vienodai.
Emocinė raida: Naujas suvokimo etapas
Nuo 8 mėnesių kūdikiai įžengia į naują suvokimo etapą, kurį mokslininkai vadina naujo prisitaikymo ir įvykių numatymo faze. Tai reiškia, kad kūdikis jau turimą savo patirtį bando pritaikyti prie naujų situacijų. Mažylis šiuo amžiaus tarpsniu pradeda iš anksto numatyti, ką jis darys su kokiu nors daiktu ir kuria planus, kuriuose aiškiai matyti pradžia ir pabaiga, taip pat supranta, kaip pasiekti norimą rezultatą. Jeigu jaunesnis kūdikis su visais daiktais žaisdavo vienodai, - juos daužydavo, mėtydavo arba kišdavosi į burną, tai devintąjį mėnesį mažylis, prieš ką nors darydamas su gautu daiktu, iš pradžių jį atidžiai apžiūri, apsvarsto, ką su juo reikėtų daryti, tada savo mintis bando įgyvendinti. Pavyzdžiui, pamatęs tėčio ar mamos ant stalo lengvai prieinamoje vietoje paliktą mobilųjį telefoną, kūdikis aktyviai prie jo nuropoja, nepaisydamas pakeliui sutinkamų žaislų ar kitų daiktų, ir jam paėmus telefoną tampa labai sunku jį atimti. Taip pat svarbu, kad šio amžiaus kūdikiai jau pradeda gerai numatyti įvykius. Tai yra, pamatęs, kaip mama sukiojasi apie puodus, mažylis gali tikėtis, kad gaus valgyti, o jei mama aunasi batus ir velkasi viršutinius drabužius, - kūdikis suvokia, kad mama išeis (ir dažniausiai šiuo amžiaus tarpsniu ima tam stipriai prieštarauti).
Atsiskyrimo nerimas gali pradėti reikštis kūdikiui sulaukus maždaug 4-6 mėnesių, tačiau dažniausiai jis ryškiausias tarp 8-18 mėnesių kūdikių. Kūdikis šiuo laikotarpiu ypač prisirišęs prie savo tėvų (artimųjų, globėjų) ir nenori būti nuo jų atskirtas. Aiškiai skiria svetimus žmones. Devynių mėnesių kūdikio nebeapgausi. Net jei mamos sesuo labai panaši į mamą, kūdikis greitai atskirs, kuri sava, kuri svetima. Kai kurie tokio amžiaus vaikai tolerantiški aplinkiniams. Jei gera nuotaika - imkite ant rankų, nešiokite, žaiskite. Taip pat yra ir nepatiklių pipirų.
Žaidžia ir dūksta. Įdomiausias žaidimas lieka slėpynės, tik jos tobulėja. Anksčiau slėpynes vaikutis žaisdavo su medžiagos skiaute (mama užsimedavo ją ant galvos ir staiga nutraukdavo - kiek juoko!). Dabar mažiukas jau pats ieškos mamos, kai ši pasislėpia už spintos ar kėdės. Jei mama pasislepia ir vis kyšteli galvą sakydama „ku-kū“, kūdikis įsitempęs laukia naujo „ku-kū“, žiūri ton pusėn, o mokantys greičiau šliaužti ar ropoti, veržiasi pasislėpusios mamos link. Atsiranda ir kitokių malonių žaidimų, pavyzdžiui, „budi-budi-bukšt“ (kai mama linguodama galvą artėja ir baksteli kūdikiui kakta į kaktą), „ne-ne-ne“ (įnirtingas galvos sukiojimas). 9 mėnesių kūdikis turi savo mėgstamiausius žaislus. Labiausiai jam patinka žaisti kaladėlėmis (statyti jas vieną ant kitos), suverti ant piramidės stiebo žiedus, dėti mažesnį indą į didesnį, šaukštu trankyti puodą, barbenti būgną. Vis daugiau ryškėja savininko jausmas.
Emocijų raiška. Žvelgdama į savo kūdikį, tikriausiai kiekviena mama susimąsto, ką jis tuo metu galvoja ar jaučia. Ar verkimas reiškia, kad jis liūdnas? Ar šypsena rodo, kad jis laimingas? Nors peršasi mintis mažam vaikui priskirti suaugusiųjų emocijas, tačiau tai netikslinga. Suaugusiųjų ir kūdikių emocijos labai skiriasi vien dėl to, kad pastarųjų emocijos yra susijusios su kognityviniu ir fiziniu vystymusi. Emocijos, kurias reiškia kūdikis, atrodo, pažįstamos, bet tai nėra tikros emocinės patirtys.
Baimė. Mažas kūdikis baimės dar tikrai nejaučia. Baimė nėra instinktas, baimė - jausmas, kurį kūdikiai atpažįsta, kai vystosi atmintis. Negalėdamas prisiminti situacijų ir atvejų, pavyzdžiui, kokios situacijos yra patirtos, o žmonės - pažįstami, kūdikis negali suprasti, kas yra svetima, „neatitinka normalios situacijos“, ir tai gali lemti jo nerimą. Pavyzdžiui, kūdikiui nerimas gali pasireikšti tik tada, kai jis geba prisiminti ir suvokti, kad anksčiau nematė to „keisto“ veido.
Nuo 8 mėnesių kūdikiai įžengia į naują suvokimo etapą, kurį mokslininkai vadina naujo prisitaikymo ir įvykių numatymo faze. Tai reiškia, kad kūdikis jau turimą savo patirtį bando pritaikyti prie naujų situacijų. Mažylis šiuo amžiaus tarpsniu pradeda iš anksto numatyti, ką jis darys su kokiu nors daiktu ir kuria planus, kuriuose aiškiai matyti pradžia ir pabaiga, taip pat supranta, kaip pasiekti norimą rezultatą. Jeigu jaunesnis kūdikis su visais daiktais žaisdavo vienodai - juos daužydavo, mėtydavo arba kišdavosi į burną, tai devintąjį mėnesį mažylis, prieš ką nors darydamas su gautu daiktu, iš pradžių jį atidžiai apžiūri, apsvarsto, ką su juo reikėtų daryti, tada savo mintis bando įgyvendinti. Vaikas ima aiškiai suprasti, ko jis nori ar nenori, ir aktyviai siekia norimo daikto, nekreipdamas dėmesio į kitus. Pavyzdžiui, pamatęs tėčio ar mamos ant stalo lengvai prieinamoje vietoje paliktą mobilųjį telefoną, kūdikis aktyviai prie jo nuropoja, nepaisydamas pakeliui sutinkamų žaislų ar kitų daiktų, ir jam paėmus telefoną tampa labai sunku jį atimti. Taip pat svarbu, kad šio amžiaus kūdikiai jau pradeda gerai numatyti įvykius. Tai yra, pamatęs, kaip mama sukiojasi apie puodus, mažylis gali tikėtis, kad gaus valgyti, o jei mama aunasi batus ir velkasi viršutinius drabužius, - kūdikis suvokia, kad mama išeis (ir dažniausiai šiuo amžiaus tarpsniu ima tam stipriai prieštarauti).
Atsiskyrimo (išsiskyrimo) nerimas gali pradėti reikštis kūdikiui sulaukus maždaug 4-6 mėnesių, tačiau dažniausiai jis ryškiausias tarp 8-18 mėnesių kūdikių. Kūdikis šiuo laikotarpiu ypač prisirišęs prie savo tėvų (artimųjų, globėjų) ir nenori būti nuo jų atskirtas.
Devynių mėnesių kūdikio raida yra itin įdomus ir reikšmingas etapas tiek vaikui, tiek tėvams. Šiuo metu mažylis tampa vis savarankiškesnis, labiau bendrauja, domisi aplinka ir rodo stiprius emocinius ryšius su artimiausiais žmonėmis.
Kalbos ir bendravimo vystymasis
Kūdikis yra vis protingesnis, tad jis geba vis geriau pastebėti įvairių daiktų, gyvūnų, žmonių skirtumus ir panašumus. Atlikto tyrimo metu 9 mėnesių kūdikiams buvo rodomos kortelės su įvairiais kačių piešinėliais. Vaikai jomis domėjosi panašų laiko tarpą. Vaiko dėmesingumą ir gebėjimą „rūšiuoti“ lavinkite įvairiais žaidimais. Galite atkurti aukščiau aprašytą eksperimentą ir rodyti kūdikiui įvairias korteles, kurių viena ar pora netinka pagal kategoriją. Taip pat galite kūdikiui pasiūlyti du kibirėlius ir kaladėles bei kamuoliukus. Nenusiminkite, jeigu kūdikis dar neperprato objektų kategorijų - juk visų raida skirtinga.
Vis judresnį ir protingesnį kūdikį reikia ne tik prižiūrėti, bet ir pradėti auklėti. Palengva ims aiškėti ir jūsų auklėjimo stilius - atėjo metas, kai tenka drausti kūdikiui elgtis vienaip, skatinti elgtis kitaip. Tikėtina, kad iš aplinkinių sulauksite komentarų dėl jūsų auklėjimo stiliaus, patarimų, kaip reikėtų elgtis ir pan.
Meta daiktus. Ir anksčiau kūdikis mėtydavo daiktus, stebėdavo, kaip jie krenta. Dabar daiktų mėtymas jam tapo žaidimu. Žaidžia su dėžute. Mažylis vis daugiau susigaudo, kas yra viduje ir išorėje, viršuje ir apačioje, priekyje ir užpakalyje. Kūdikis sąmoningai kiša ranką į dėžutę, kurioje yra žaisliukas. Parodykite kūdikiui tuščią dėžutę ar indą. Jam matant įdėkite į dėžutę kokį nors įdomų daikčiuką. Padėkite dėžutę arčiau ir paraginkite ištraukti daiktą. Manipuliuoja daiktais. Judesiai vis tikslesni, kartais daiktą kūdikis paima „pincetu“ - nykščiu ir smiliumi. Kūdikis randa daiktus, paslėptus po uždangomis. Pradeda valgyti pirštais - tai smagaus „terliojimo“ periodas mamai. Laiko duotą šaukštą. Paima ir ką nors daro (daužo, mojuoja) su dviem daiktais, laikydamas juos skirtingose rankose. Klausosi keistų garsų. Telefonu vaikas negali atsidžiaugti - juk jis skleidžia tiek garsų.
Kalba dvigubais skiemenimis. Kūdikis vis dažniau sujungia su vienodus skiemenis - tai pirmų žodžių užuomazgos. Pasakius, kaip vadinasi paveikslėlis, žiūri į jį. Gali pradėti reaguoti į draudimą „ne“, tačiau toliau daro savo. Gestu gali parodyti, kad suprato prašymą, kreipimąsi.
Kūdikiai iki 7 mėnesių jau turėtų atpažinti savo vardą ir į jį reaguoti, o 8-9 mėnesių amžiaus kūdikiai jau ima suprasti ir daugiau paprastų žodžių. Kalbinkite vaiką švelniai, linksmai, o norėdami paauklėti ar matydami, kad kūdikis elgiasi pavojingai (griebia peilius ir pan.) su juo kalbėkite tvirtu, griežtesniu balsu.
Devynių mėnesių pilietis pradeda rodyti pirštu tai, ko jis nori ir įvykdo nesudėtingus paliepimus, pavyzdžiui, „paduok šaukštą“. Judesiai tobulėja, tad kai kurie kūdikiai jau vikriai ropoja, patys (nesilaikydami) atsistoja ir trumpai pastovi vieni ir iš stovimos padėties patys atsisėda. Pasitaiko, kad itin sparčios raidos vaikai jau pradeda žengti pirmuosius žingsnelius. Vis dėlto daugelis šio amžiaus kūdikių dar tik ruošiasi didžiajam įvykiui - savarankiškai vaikščioti.
Aiškiai sudvigubinti skiemenys. Dažniausiai sutinkami skiemenys: ma-mma, da-dda, ba-bba, dai-dai.
Supratimas: Kūdikis supranta priežasties ir padarinio ryšį: „Jei daužysiu daiktą, bus triukšmo“, „Jei žaislą numesiu, greičiausiai jį mama pakels“. Objektų pastovumas: Kūdikis supranta, kad daiktai egzistuoja net tada, kai jie yra paslėpti. Jis gali ieškoti paslėpto žaislo.
Imitacija: 9 mėnesių kūdikiai labai įdėmiai stebi suaugusiuosius ir bando juos kopijuoti. Kartais kūdikiai judesius atkartoja truputį pavėluotai, tik kitą dieną ar net po kelių dienų.
Supratimas: Kūdikis supranta paprastus žodžius, pavyzdžiui, savo vardą, „ne“ ir paprastus nurodymus.
Bendravimas: Kūdikis bando bendrauti gestais, pavyzdžiui, mojuoja ranka „ate“ arba siunčia oro bučinius.
Aiškiai drovisi svetimų žmonių. Vaikas ir ilgai pabuvęs su nepažįstamuoju, vis dar vengia prisilietimu kontaktuoti su juo; tik būdamas visai prie mamos, jaučiasi pakankamai saugus, kad galėtų atsigręžti į nepažįstamą asmenį.
Mityba ir miegas
6-12 mėn. kūdikiai miega vidutiniškai 11 val. naktį ir 2 kartus po 1-1,5 val. dieną. Toliau tęsiasi dantų dygimo metas.
Miego Režimas: 9 mėnesių kūdikio būdravimo laikas gali trukti ~2,5 h - 3 h. Bendras paros miego valandų skaičius taip pat sumažėja. Miegas per parą gali trukti ~14 - 15 h. Šiuo metu nakties miegas vis dar užima ~11 - 12 h per parą. Atitinkamai 9 mėn. mažylis dienos metu turėtų miegoti ~ 2,5 - 4 h. Labai tikėtina, kad sukakus 9 mėn. jūsų kūdikis jau miegos tik 2 dienos miegelius.
Mityba: Devynių mėnesių kūdikio mityba tampa įvairesnė. Paprastai jis jau yra pradėjęs ragauti kieto maisto ir palaipsniui plečia savo meniu.
Raidos vertinimas ir patarimai tėvams
Kūdikio raida apima keletą sričių: judesius, kalbą, suvokimą, bendravimą, emocijas. Įgūdžiai, įgyti pirmaisiais gyvenimo metais, labai svarbūs kūdikio raidai ir lydi jį visą gyvenimą. Įvertinti raidą naudinga visada. Geriau išgirsti žinią, kad jūsų kūdikis sveikas, raida atitinka chronologinį amžių, nei lankyti ilgai trunkančiais ir kartais ne ypatingai malonias procedūras. Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį. Vėliau kūdikius vertiname šeštąjį ir devintąjį gyvenimo mėnesiais bei vienerių metų amžiuje. Svarbu, kad vertinimo metu kūdikis gerai jaustųsi, nesloguotų, nekosėtų, būtų sotus ir nenorėtų miego. Blogai besijaučiantis kūdikis neparodys visų savo gebėjimų, o raidos vertinimo rezultatai bus neteisingi. Vertinimo metodus parenkame pagal tikslą. Galime naudoti klinikinį stebėjimą, kurio metu kūdikiui nepateikiamos užduotys, o tik stebime kaip jis juda. Jei mūsų tikslas yra atrinkti kūdikius, turinčius riziką raidos sutrikimams, naudosime standartizuotas skales. Moksliniams tyrimams naudojamos dar tikslesnės skalės, kurių pagalba galime paskaičiuoti raidos amžių, motorinės raidos rodiklį ir kt. Kasdieninėje klinikinėje praktikoje naudojame skales, kurių metu pateikiamos tam tikros užduotys, atitinkančios kūdikio chronologinį amžių. Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus - rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo. Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus - kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius.
Saugokite savo kūdikį, bet tuo pačiu palikite jam daug erdvės judėti patiems. Pasirūpinkite vaizdine ir garsine stimuliacija aplinkoje.
Būkite nuoseklūs: jei kartą leidote naudotis savo telefonu, žinokite, kad mažylis ir vėl jo norės. Todėl geriau iškart apibrėžti, kokių daiktų vaikas negali imti žaisti, ir to laikytis, užuot kiekvienu atveju įvedant naujas taisykles.
Jeigu jūsų vaikas turi savo „mylimuką“, - rūpinkitės juo taip pat, kaip vaiko vežimėliu ar kitu svarbiu daiktu, tai yra stenkitės nepamiršti lėktuve ar svečiuose, įsidėkite, kai kur nors einate iš namų, užmeskite akį, ar vaikas jo niekur neužmetė, kur galėtumėte vėliau pamiršti. „Mylimukas“ turėtų būti saugus vaikui: jei juo žaidžia kūdikis, pasirūpinkite, kad nebūtų jokių atplyšusių detalių, sagų, siūlų, kuriais vaikas galėtų paspringti. Neprieštaraukite, jei tą patį senąjį gerąjį meškutį, su kuriuo dabar žaidžia kūdikis, nešiosis jūsų jau gerokai paaugęs pradinukas ar paauglė: jei vaikas ar paauglys turi draugų ir su jais gerai bendrauja, nepastebite kokių nors rimtesnių elgesio ar emocijų problemų, - pats savaime ilgas prisirišimas prie „mylimuko“ nereiškia jokių sutrikimų.
Kūdikio raida nėra vienoda. Visiems įgūdžiams įgyti yra minimalus ir maksimalus laikas, per kurį jis turi išmokti naujų dalykų.
Negalima vertinti tik vieno parametro ir pagal jį spręsti, ar kūdikio raida nevėluoja.
Kineziterapijos Svarba: Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos Kineziterapijos skyriaus vadovė prof. dr. Inesa Rimdeikienė teigia, kad sveiko kūdikio augimas ir vystymasis neįsivaizduojamas be kineziterapeuto atliekamos raidos vertinimo. „Normali raida, atitinkanti vaiko chronologinį amžių - vienas iš svarbiausių vaiko sveikatos rodiklių“, - sako prof. dr. Inesa Rimdeikienė.
Jei kūdikiui nustatomas raidos atsilikimas nuo chronologinio amžiaus, rekomenduojama kineziterapija, kurios trukmė priklauso nuo raidos atsilikimo. Nustačius, kad kūdikio chronologinio amžiaus raida atsilieka nedaug, gydymas judesiu gali trukti kelias savaites, tačiau jei kūdikio raida stipriai atsilieka nuo chronologinio amžiaus, kineziterapija gali būti taikoma kelis mėnesius.
Dažnos Tėvų Klaidos: Praleisti raidos etapus: Negalima praleisti nė vieno kūdikio raidos etapo, nes tai gali sukelti neigiamas pasekmes ateityje. Skubinti raidą: Negalima daryti nieko anksčiau laiko nei kūdikiui tai priklauso daryti. Pavyzdžiui, negalima mokyti vaikščioti aštuonerių-dešimties mėnesių amžiaus kūdikio, vedžioti kūdikį pakėlus jo rankas aukštyn. Naudoti vaikštynes: Niekada negalima naudoti vaikštynių.
Kūdikis yra vis protingesnis, tad jis geba vis geriau pastebėti įvairių daiktų, gyvūnų, žmonių skirtumus ir panašumus. Atlikto tyrimo metu 9 mėnesių kūdikiams buvo rodomos kortelės su įvairiais kačių piešinėliais. Vaikai jomis domėjosi panašų laiko tarpą. Vaiko dėmesingumą ir gebėjimą „rūšiuoti“ lavinkite įvairiais žaidimais. Galite atkurti aukščiau aprašytą eksperimentą ir rodyti kūdikiui įvairias korteles, kurių viena ar pora netinka pagal kategoriją. Taip pat galite kūdikiui pasiūlyti du kibirėlius ir kaladėles bei kamuoliukus. Nenusiminkite, jeigu kūdikis dar neperprato objektų kategorijų - juk visų raida skirtinga.
Devynių mėnesių amžiaus kūdikis jau yra gana aktyvus ir savarankiškas. Jis pradeda rodyti pirštu į tai, ko nori, ir vykdo nesudėtingus paliepimus, pavyzdžiui, „paduok šaukštą“. Kai kurie kūdikiai jau gali žengti pirmuosius žingsnius, prisilaikydami už baldų ar kitų daiktų.
Stovėjimas: Devynių mėnesių kūdikis turėtų tvirtai stovėti, prilaikomas už rankų. Sėdėjimas: Kūdikis turėtų tvirtai sėdėti vienas, be atramos.
Smulkioji motorika: Kūdikis tobulina smulkiosios motorikos įgūdžius, pavyzdžiui, ima daiktus nykščiu ir rodomuoju pirštu.
Kūdikis supranta priežasties ir padarinio ryšį: „Jei daužysiu daiktą, bus triukšmo“, „Jei žaislą numesiu, greičiausiai jį mama pakels“. Objektų pastovumas: Kūdikis supranta, kad daiktai egzistuoja net tada, kai jie yra paslėpti. Jis gali ieškoti paslėpto žaislo.
Imitacija: 9 mėnesių kūdikiai labai įdėmiai stebi suaugusiuosius ir bando juos kopijuoti. Kartais kūdikiai judesius atkartoja truputį pavėluotai, tik kitą dieną ar net po kelių dienų.
Kūdikis aktyviai guguoja ir čiauška, kartoja skiemenis, tokius kaip „ma-ma“ arba „da-da“. Supratimas: Kūdikis supranta paprastus žodžius, pavyzdžiui, savo vardą, „ne“ ir paprastus nurodymus.
Bendravimas: Kūdikis bando bendrauti gestais, pavyzdžiui, mojuoja ranka „ate“ arba siunčia oro bučinius.
Prisirišimas: Šiuo metu kūdikis gali būti ypač prisirišęs prie mamos ar pagrindinio globėjo. Atsiskyrimo nerimas: Kūdikis gali jausti atsiskyrimo nerimą, kai mama išeina iš kambario. Baimė svetimiems: Dažnai net ir patys draugiškiausi kūdikiai pradeda bijoti svetimų žmonių.
Emocijos: Kūdikis išreiškia įvairias emocijas, tokias kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė.
Kaip Skatinti Kūdikio Raidą? Žaidimai: Žaiskite su kūdikiu žaidimus, kurie skatina jo motorinę, kognityvinę, kalbos ir socialinę raidą. Skaitymas: Skaitykite kūdikiui knygeles su ryškiomis iliustracijomis. Kalbėjimas: Kalbėkite su kūdikiu, pasakokite jam apie tai, ką darote, ir atsakykite į jo guguojančius garsus. Aplinka: Pasirūpinkite vaizdine ir garsine stimuliacija aplinkoje. Laisvė judėti: Stebėkite ir saugokite savo kūdikį, bet tuo pačiu palikite jam daug erdvės judėti pačiam.
12 svarbių 9 mėnesių kūdikio etapų
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
