Šiuolaikiniame besikeičiančiame pasaulyje socialinių ir asmeninių kompetencijų ugdymas tampa neatsiejama tvaraus vystymosi dalimi. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad šių kompetencijų ugdymas prisideda prie asmeninės ir visuomeninės gerovės kūrimo, o individualios pažangos vertinimas yra vienas stipriausių faktorių, darančių įtaką sėkmingam mokymuisi.
Kompetencijų vertinimo principai ir metodai
Yra skirtingi kompetencijos vertinimo ir savęs vertinimo metodai. Kompetencijos vertinimai dažnai rengiami kaip „įgūdžių ir žinių kontroliniai sąrašai“, kuriuos asmuo gali laikyti tam, kad galėtų bet kada vertinti savo veiklos rezultatus. Kompetencijų vertinimo procesas suteikia galimybę ugdyti įgūdžius ir žinias įvairiais lygiais, kuriuos žmonės turi turėti atlikdami įvairius darbus.
Mes remiamės plačiai naudojamu kompetencijų vertinimo lygio metodu - „Bloom“ taksonomija. Kompetencijos vertinimas grindžiamas garsaus Amerikos psichologo ir pedagogo B.S. Bloom sukurta švietimo veiklų taksonomija pagal kognityvinės veiklos lygius:
- Faktinės žinios - tai žinios, kurios yra pagrindinės tam tikroms disciplinoms.
- Procedūrinės žinios - tai informacija ar žinios, kurios padeda mokiniams daryti kažką specifinio iš dalyko ar studijų srities.
- Metakognityvinės žinios - tai savojo pažinimo ir konkrečių pažinimo procesų suvokimas.
Savianalizė ir reflektavimas
Kompetencijų savęs vertinimas yra visiškai subjektyvus, tačiau ši metodika grindžiama prielaida, kad subjektyvumas yra naudingas, nes stiprina žmonių asmeninę atsakomybę už savo sprendimus ir pasirinkimus. Fasilitatorius padeda įvertinti save, pateikdamas apgalvotus klausimus, skatinančius mąstymą:
- Paprasti klausimai - atsako į tikslą, atkuria informaciją ar faktus.
- Svarstytini klausimai - teikia respondentui grįžtamąjį ryšį (pvz.: „Jei aš gerai suprantu, tai...?“).
- Aiškinamieji klausimai - dažniausiai prasideda žodžiu „Kodėl?“ ir padeda nustatyti priežasties ir pasekmės ryšį.
- Kūrybiški klausimai - naudoja „jei“ sąlygą, prognozes ir sąlygiškumo elementus.
Asmeninis įgalinimas per refleksiją ir mokymąsi | Dr. Craig Mertler | TEDxLakelandUniversity
Priešmokyklinio ugdymo vertinimo aspektai
Priešmokykliniame ugdyme siekiama atliepti 5-6 metų vaikų interesus ir tenkinti individualius poreikius. Kompetencijos čia ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse: gamtamokslinėje, kalbinėje, matematinėje, meninėje, visuomeninėje bei sveikatos ir fizinio ugdymo. Pasiekimai aprašomi trimis lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio.
| Kompetencijų sritis | Pagrindinis veiklos elementas |
|---|---|
| Skaitmeninė | Atsakingas ir etiškas skaitmeninių įrenginių naudojimas. |
| Socialinė/emocinė | Savimonės gebėjimų plėtojimas ir emocijų valdymas. |
| Pilietiškumas | Tinkamo elgesio taisyklių laikymasis ir bendradarbiavimas. |
| Kūrybiškumas | Idėjų įgyvendinimas ir reiškinių interpretavimas. |
Mokslo metų pradžioje ir pabaigoje mokytojos vertina vaiko gebėjimų vystymosi žingsnius, apibendrina rezultatus ir numato tolimesnius ugdymo(si) tikslus. Vaikas šiame amžiaus tarpsnyje tampa aktyviu savo pasiekimų vertinimo dalyviu, o visa informacija kaupiama pasiekimų aplanke.
tags: #apklausa #vaiko #socialines #ir #asmenines #kompetencijos