Kasdieniame gyvenime neretai susiduriame su sąvokomis, kurios, nors atrodo akivaizdžios, pasigilinus tampa giliu slėpiniu. Šiuolaikinėje sociokultūrinėje plotmėje vis dažniau girdime apie „dvasingą žmogų“, tačiau ši sąvoka dažnai suprantama tik kaip domėjimasis menais, teatru, klasika ar meditacija gamtoje. Toks dvasingumas neretai aiškiai neišreiškia sąsajų su Dievu arba jas netgi paneigia.

Krikščioniškoje sampratoje dvasinis pasaulis yra daug platesnis. Dievas yra dvasia - nemedžiaginė, iš savęs egzistuojanti būtis. Šventoji Dvasia nėra tik veikimo būdas, tai pats veikiantysis, trejybinis asmuo. Krikščionio gyvenime svarbus apsisprendimas gyventi su Jėzumi Kristumi, kuris nugalėjo blogio pasaulį, svarbus dvasių skyrimas ir gyvenimas Dievo Dvasia.
Biblinė tradicija liudija apie žmogaus vienumą: žmogus ne turi sielą ir kūną, o yra siela ir kūnas. Kaip teigia Bažnyčios mokymas, žmogaus vienybė nėra dviejų skirtingų prigimčių susijungimas, bet jos yra susivienijusios taip, kad sudaro vieną prigimtį. Nors kartais siela ir dvasia nagrinėjamos atskirai, svarbu suprasti, kad „dvasinis“ žmoguje neturėtų būti suprantamas kaip trečiasis dėmuo, o kaip nauja dieviška kokybė.
Apaštalo Pauliaus mokymas atskleidžia svarbų skirtumą: egzistuoja juslinis kūnas ir dvasinis kūnas. Kai žmogaus kūno ir sielos vienis persiima Dievo Dvasia, ji tampa vadovaujančiu ir visą perkeičiančiu principu.
Mes dažnai prašome Šventosios Dvasios dovanų, tačiau tikrasis iššūkis - leisti joms veikti. Labiau turėtume prašyti melsti, kad Dvasios gūsis nupūstų dulkes nuo mūsų apkerpėjusios ir sustabarėjusios žmogystės, kad suteiktų jėgų vėl pakilti naujam gyvenimui.
| Sąvoka | Krikščioniška prasmė |
|---|---|
| Siela | Dvasinis žmogaus pradmuo, nemirtingas, sukurtas Dievo. |
| Dvasia | Nemedžiaginė būtis, Šventosios Dvasios veikimas žmoguje. |
| Juslinis kūnas | Kūno ir sielos visuma, kuriai vadovauja žemiški potraukiai. |
| Dvasinis kūnas | Kūno ir sielos visuma, persiėmusi Dievo Dvasios vadovavimu. |
Svarbu prisiminti seną patarlę: „Dievas mus sukūrė be mūsų, bet mūsų neišgelbės be mūsų.“ Tai reiškia ne tik priimti sakramentus, bet ir atsakingai įsipareigoti gyventi pagal Didįjį Įstatymą - mylėti Dievą ir artimą. Šventoji Dvasia veikia nepaliaujamai, tarsi pravėdindama žmogaus gyvenimą, tačiau tik nuo paties žmogaus priklauso, ar jis atvers savo širdį šiam perkeitimui, ar liks užstrigęs savo sustabarėjime.
tags: #apkerpejusiu #vaiku #daina