Pyktis ir vaiko psichika: kaip suprasti ir padėti
Tėvams dažnai dėl to būna neramu, jie nežino kaip reaguoti į vaiko pyktį ar agresiją, kiek leisti vaikui reikšti savo emocijas, o kada jau stabdyti. Pirmiausia, ką reikėtų atsiminti, kad pyktis yra normali emocija, pykti yra nei gerai nei blogai. Tik svarbu, kad pyktis būtų išreiškiamas socialiai priimtinais būdais. Vaiko užslopintas pyktis gali būti daug pavojingesnis ir atnešti daugiau žalos vaiko sveikatai.
Vaiko agresijos raida: kada tai normalu?
Normalu, kad vaikas vieną ar kelis kartus parkris parduotuvėje, kai nenupirksite norimo žaislo, pasiginčys dėl nepatinančių rūbų ar ,,neskanaus“ maisto. Tai rodo, kad vaikas vystosi, didėja jo sugebėjimas mąstyti, reikšti nuomonę. Vaikai fiziškai agresyviausi būna 2-4 metų amžiaus. Nuo 5 metų vaikų fizinė agresija pereina į žodinę agresiją, t.y. supykęs vaikas jau pajėgia savo pykti išreikšti verbaliai.
Sunerimti reikia tada, jei vaikas savo agresiją nukreipia į save (pvz.: raunasi plaukus, tranko galvą į sieną), jei vaiko fizinė agresija tęsiasi ir sulaukus penkerių metų, jei vaikas kankina gyvūnus ir jei vaikas piktas būna didžiąją dienos dalį be paaiškinamos priežasties.
Svarbiausia tėvystės strategija | Becky Kennedy | TED
Kodėl vaikai pyksta?
Vaikai itin dažnai supyksta, kai būna pavargę, arba net pervargę. Kita dažna priežastis pykčiui - vaikas negauna to, ko norėjo. Tylus pyktis ar nusivylimas savimi gali pasireikšti tada, kai vaikas jaučiasi įskaudintas, neišgirstas ar atstumtas. Dažnai pyktis atsiranda ir tada, kada kitaip verbaliai nepavyksta išreikšti savo poreikių. Ir galiausiai, dažnas atvejis, kai vaikas pykčio išmoksta iš kitų, kopijuodamas suaugusiųjų elgesį.
| Priežastis | Pasekmė |
|---|---|
| Pervargimas, stimulai | Emocinis nestabilumas |
| Nepatenkinti norai | Pykčio protrūkis |
| Sunkumai išreikšti žodžiais | Fizinė agresija |
Kaip padėti vaikui valdyti pyktį?
- Išlikite ramūs. Vaiko pykčio metu reikia elgtis ramiai, kalbėti ramiai, atsisėsti. Jei pykčio metu su vaiku velsitės į diskusijas, tik paaštrinsite situaciją.
- Naudokite „išminties pauzę“. Jei labai sunku susitvardyti, naudinga padaryti pauzę: suskaičiuoti iki 10, giliai įkvėpti, užsidaryti vienam ar atsigerti vandens.
- Mokykite įvardinti jausmus. Mokykite žodžiais išreikšti savo emocijas, sakykite: „Man atrodo tu pyksti, ar aš teisi?“.
- Vizualizacijos. Naudokite vizualizacijas, kurios vaikui padės geriau suvokti savo pyktį, pavyzdžiui, „bombos“ ar „riterio, nugalinčio drakoną“ technikas.
- Nustatykite ribas. Mokykite vaiką: „Tu gali pykti, bet negali mušti draugo“. Užkirskite kelią fiziniam smurtui.
Kai vaikas nusiramina, tada su juo aptarkite, kas sukėlė jam pyktį, kaip jis gali sau padėti, kai yra piktas. Jūsų vaidmuo yra išmokyti vaiką sutramdyti šią galingą emociją, mokėti išlikti ramiam ir įvertinti teigiamus vaiko asmenybės aspektus.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
