Apie pagarbą tėvams prirašyta daug knygų, ji yra kiekvienos kultūros vaikų auklėjimo sudedamoji dalis. Tačiau bent mūsų krašte tai daugiau teorinis, nei praktinis dalykas. Mūsų akivaizdžiai netenkina, kaip paaugę vaikai elgiasi su savo tėvais, seneliais, mokytojais, vyresniaisiais. Skundžiamės, ir ne be pagrindo, pagarbos, dėmesio, supratingumo ir mandagumo stoka jaunimui bendraujant su vyresniaisiais. Bet gal mes patys ugdydami vaikus darome kažką ne taip, jei auklėjimas duoda tokius vaisius?

Suaugusiesiems reikia pagaliau liautis vienpusiškai reikalauti iš savo vaikų pagarbos. Jei vaiką suvokiame ne kaip asmenį, o tik kaip auklėjimo, tiksliau - dresūros objektą, nėra ko vėliau tikėtis vaiko pagarbos. Pagarba - tai kito priėmimas, pripažinimas, kad kito asmens poreikiai, mintys ir jausmai yra tokie pat svarbūs, kaip ir mūsų. Pagarba nėra paklusnumas, atstumo laikymasis ar baimė. Tai - lygiavertis santykis su kitu.
Viena iš esminių sėkmingo ugdymo sąlygų - tėvų pavyzdys. Vaikai vėlesniame gyvenime tik grąžina tėvams tai, ką iš jų būna gavę vaikystėje. Nerodydami pagarbaus bendravimo pavyzdžio vaikams, sutuoktiniai negali tikėtis, kad vaikai juos gerbs. Šeimose dažnai stokojama gerų, įvertinančių padėkos žodžių ir visų pirma - sutuoktinių tarpusavio santykiuose. Atrodytų, ar sunku pasakyti vienas kitam gerų žodžių, prisipažinti meilę, pasidžiaugti vienas kitu, padėkoti?
Pagarbos raiška santykiuose su vaiku yra labai įvairi, ir ji kinta vaikui augant. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo privatumą, kurį būtina gerbti, net jei tas žmogus - jūsų vaikas. Tai apima asmeninės erdvės - jei ne kambario, tai bent savo spintelės, stalčiaus, lentynos - turėjimą. Toje erdvėje šeimininkauti turėtų tik vaikas.
| Sritis | Pagarbaus elgesio pavyzdys |
|---|---|
| Asmeninė erdvė | Pripažinti vaiko teisę į jo stalčių ar lentyną. |
| Bendravimas | Klausti leidimo sutrukdyti, jei vaikas užsiėmęs. |
| Maistas | Atsižvelgti į vaiko nuomonę planuojant savaitgalio meniu. |
Pirmaisiais gyvenimo metais vaikas yra visiškai priklausomas nuo mūsų, jam reikia mūsų pagalbos kiekviename žingsnyje. Nors tas žmogiukas dar labai mažas, jis atskiras žmogus ir nusipelno pagarbaus elgesio su juo kaip ir mes visi. Gerbkime vaiko kūną, kaip bet kokio kito žmogaus. Prieš paimdami ant rankų, pasakykite „aš tave paimsiu“, nepulkite rengti drabužių ir keisti sauskelnių viduryje žaidimo.

Negalime reikalauti iš vaiko pagarbaus elgesio, jei patys su juo elgiamės savininkiškai, nepaisydami jo asmeninės erdvės ir pan. Pagarbaus elgesio jis išmoksta iš mūsų, patirdamas kaip mes elgiamės su juo, bei stebėdamas kaip elgiamės su kitais žmonėmis. Tad norėdami išugdyti pagarbiai besielgiančius vaikus turime pateikti jiems kuo daugiau gyvenimiškų pavyzdžių - privalome vieni su kitais elgtis taip, kaip norėtume, kad su mumis elgtųsi.