Kaip prižiūrėti sodybos sklypą ir išvengti problemų dėl apaugusių žolėmis daržų
Sode ir darže nuotaiką ilgam sugadinti gali šliužų padaryta žala - juos itin traukia mūsų užaugintos gėrybės. Kita bėda - invaziniai šliužai dar ir dauginasi itin greitai, todėl jeigu jų nenaikinsime, galime pamesti šių kenkėjų skaičių ir atsisveikinti su derliumi.
Invaziniai šliužai yra tikrai nemaža problema mūsų sode ir darže, kadangi dažnai pakenkia derliui. Jeigu jūsų sklypas yra apaugęs įvairiomis žolėmis ir nešienaujamas, jame drėgna, tai itin palankios sąlygos šliužams daugintis ir slėptis. Ir atvirkščiai - sausame prižiūrimame sklype, kuris reguliariai šienaujamas, šių gyvių bus kur kas mažiau. Tad pats pirmas dalykas - prižiūrėti savo sklypus.
Luzitaninis arionas - vienakojis gyvūnas, turintis vieną pėdą ir galvytę su čiuopikliais, kurių viena pora su akimis, kiti - jutiminiai. Gyvūnas užauga iki 15 cm ilgio. Pirmą kartą Lietuvoje pastebėti prieš gerą dešimtmetį, šliužai nesulaikomai plinta.
Po žiemos, kurios kaip ir nebuvo, šių sutvėrimų gyvenamoji geografija Biržuose gerokai prasiplėtė. Į redakciją paskambinusi viename Kilučių gatvės skersgatvyje gyvenanti moteris bėdojo, kad nuo šitos šliaužiančios invazijos nebėra jėgų apsiginti. Kruopščiai nušienautoje sodybos kiemo vejoje tai šen, tai ten buvo galima išvysti šliaužiančius ar gulinčius įvairaus dydžio šliužus. Apniukusi diena ir ką tik nulijęs lietus - šiam gyvūnui yra pats geriausias metas. Sodybos šeimininkė Danutė sakė, kad dabar, kai drėgna, ji nespėjanti su ateiviais kovoti - vos tik pievą nurenka, žiūrėk - ir vėl pilna priropojusi. Šliaužikus tenka rinkti kelis kartus per dieną, vienu kartu prirenkanti litrinį indą gyvūnų. Gyviai naikina daržo augalus, dabar graužia nokstančias braškes. Kai pakyla saulė, šliužai dingsta, slepiasi.
Didžiausia bėda, kad ponios Danutės sklypas ribojasi su apleista ir neprižiūroma namų valda. Žolėmis ir apyniais apaugęs sklypas su ūksmingais medžiais bei šabakštynais- ideali vieta šliužams daugintis. Iš čia jų armijos ropoja į dailiai tvarkomą Danutės kiemą. Anot moters, tokį patį gyvių srautą patiria ir tolimesni kaimynai, kuriems teko „laimė“ greta turėti kitą neprižiūrimą namų valdą.
Niekas nedžiugina ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausioji specialistė ekologė Jurgita Bruniuvienė. Pasak specialistės, šliužai atakuoja privačius sklypus, ypač kenčia tie gyventojai, kurių kaimynystėje yra negyvenami ar apleisti sklypai.
Pasak specialistės, reikėtų imtis ir prevencinių priemonių - nepalikti savo sode statybinių atliekų, nešienautų plotų ar kitokių daiktų, kur šliužai galėtų slėptis ir netrukdomi daugintis. Gerai būtų žiemai ištuštinti komposto konteinerius, nes jie tampa saugiu prieglobsčiu peržiemoti ne tik šliužams, bet ir kitiems sodo ir daržo kenkėjams.
J. Bruniuvienė sakė, jog su invaziniais gyviais bandoma kovoti ir viešose erdvėse. Pirmadienį šliužai buvo renkami paupyje A. Dauguviečio parko teritorijoje, tai darė Biržų seniūnijos darbuotojai. Tokią praktiką ketinama tęsti.
Kaip rašo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentė, biologijos mokslų daktarė Grita Skujienė, šie gyviai mėgsta drėgnas ir ne itin saulėtas vietas. Todėl pirmiausia reiktų susitvarkyti mažiau prižiūrimas, atokesnes sodybos vietas. Be to, verta nepatingėti ir pakėlus daiktus atidžiai apžiūrėti, mat po jais galima rasti ne tik šliužų, bet ir baltos spalvos kiaušinėlių, kuriuos būtina tuoj pat sunaikinti. Po apipuvusia lenta, medine dėže aptiktus 50-100 kiaušinėlių sunaikinti kur kas paprasčiau, nei vėliau išsiritusius ir po visą valdą pasklidusius šliužus. Mokslininkė pritaria, kad didžiausia problema yra netvarkingi kiemai bei šabakštynais virtę sklypai.
Dr. G. Skujienė primena, kad jei atsirado šliužų, juos reikia kiekvieną rytą surinkti ir sunaikinti. Antanas Vaičeliūnas
Kas laikoma neprižiūrimu sklypu?
Apleista žemė - tai žemės ūkio paskirties plotai, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi arba netinkami naudoti pagal nustatytą paskirtį. Tokie sklypai identifikuojami naudojant nuotolinio stebėjimo ir kartografavimo metodus. Šie duomenys padeda ne tik tiksliai identifikuoti apleistus plotus, bet ir prisideda prie efektyvesnio žemės mokesčių administravimo, žemės ūkio politikos formavimo bei aplinkosauginių sprendimų.
Apleistos žemės sklypai įprastai yra apaugę sumedėjusiais augalais, kurie nelaikomi želdynais.
Kriterijai, pagal kuriuos sklypas laikomas apleistu:
- Sklype formuojamas sąvartynas.
- Sklype laikomos (išskyrus tam tikras vietas) statybinės ir (ar) teršiančios aplinką medžiagos ir daiktai.
- Kaupiamos šiukšlės, padrikai išpiltas statybinis laužas.
- Sklypas apaugęs krūmais, sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius), avarinės būklės medžiais, nešienaujamas ir pan.
Sklypas, kuris ilgą laiką buvo nenaudojamas, dažniausiai apauga savaiminiais medžiais, krūmais ir aukštomis žolėmis. Tokia teritorija neleidžia objektyviai įvertinti reljefo, užstoja galimus vaizdus, trukdo planuoti funkcines zonas.
Po augmenija dažnai slepiasi ne tik nelygumai ar duobės, bet ir suverstos šiukšlės, buvusių pastatų liekanos, želdynų liekanos, kurių nematyti, kol sklypas nėra išvalytas.
Tvarkymo procesą reikėtų pradėti nuo ribų nustatymo ir aiškios vizijos, kas sklype turėtų likti, o kas pašalinama. Taip pat svarbu žinoti sklypo paskirtį, apribojimus ir augančių želdinių teisinį statusą - kai kurie medžiai gali būti saugotini.
Sklypo valymą atidėliojant, augmenija toliau plinta, didėja šiukšlių kiekis, blogėja dirvos būklė. Neprižiūrimas sklypas gali tapti administracinių priemonių taikymo objektu: savivaldybė gali įpareigoti jį sutvarkyti, o ilgalaikis ignoravimas - tapti pretekstu baudoms ar įspėjimams. Kartais dėl netvarkomos aplinkos kreipiasi ir kaimynai.
Todėl pirmasis žingsnis - objektyviai įvertinti faktinę sklypo būklę, atsižvelgti į augaliją, paviršiaus ypatumus ir atlikti būtinus parengiamuosius darbus. Kitas svarbus etapas - sklypo ribų nustatymas ir jų pažymėjimas vietovėje.
Net nieko nenumatant daryti sklype sutvarkytas sklypas įgaus didesnę kainą. Sutvarkymo kaina bus mažesnė nei sklypo vertės padidėjimas.
Sklypo paruošimas tvarkymui
Sklypo ribų tikslinimas
Pirmas žingsnis, kurį reikėtų atlikti prieš bet kokius darbus - įsitikinti, kad sklypo ribos aiškiai pažymėtos. Net jei teritorija yra aptverta, tvora ne visada sutampa su teisinėmis ribomis. Dėl to svarbu patikrinti žemės nuosavybės dokumentus ir, esant neaiškumams, pasitelkti matininką, kuris ribas nustatys tiksliai pagal kadastrinius duomenis.
Aiškiai pažymėtos ribos užtikrina, kad visi darbai bus vykdomi tik nuosavoje teritorijoje, išvengiant nesusipratimų su kaimynais.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, ar sklype nėra įrengtų komunikacijų - elektros kabelių, vandentiekio ar drenažo tinklų. Prieš pradedant darbus būtina pažymėti šias vietas, kad būtų išvengta jų pažeidimo.
Sklypo projektavimas
Nustačius tikslias ribas, kitas žingsnis - pagalvoti, kaip sklypas bus naudojamas. Tai padeda priimti aiškius sprendimus, ką šalinti, o ką palikti. Be išankstinio plano dažnai iškertami naudingi medžiai ar išlyginamos vietos, kurios vėliau būtų pravertusios - pavyzdžiui, įvažiavimui ar sandėliavimui.
Iš pradžių reikia nuspręsti, kur stovės pagrindiniai objektai: pastatai, automobilių aikštelė, poilsio zona, daržas, veja. Tik tada galima vertinti, kurie medžiai ir krūmai trukdo, o kurie netrukdo planuojamai paskirčiai.
Jei sklypas nelygus, reikėtų iš anksto numatyti, kur gali kauptis vanduo po lietaus. Tokias vietas planavimo metu galima palikti neužpilamas - vėliau čia bus paprasčiau įrengti drenažą ar vandens nutekėjimo kryptį.
Taip pat svarbu atsižvelgti į saulės kryptis. Pietinėje pusėje augantys medžiai dažnai meta šešėlį, todėl juos verta pašalinti, jei planuojama terasa, daržas ar šiltnamis. Šiaurinėje pusėje augantys medžiai šviesos beveik neužstoja, todėl gali likti, jei netrukdo kitam naudojimui.
Aiškus projektavimo planas leidžia dirbti nuosekliai, negriaunant to, kas jau padaryta, ir išvengiant bereikalingų korekcijų vėliau.
Apleisto sklypo paruošimas tvarkymui
Prieš pradedant sklypo valymą ar kitus darbus, būtina užtikrinti patogų privažiavimą. Į sklypą turi galėti įvažiuoti transportas - tiek lengvasis automobilis, tiek technika ar konteineriai atliekų išvežimui. Net ir tuo atveju, jei darbus atliksite patys, reikės vietos automobiliui pastatyti, o išvežti augalinės kilmės atliekas ar šiukšles be sunkesnio transporto praktiškai neįmanoma. Todėl pirmiausia būtina išvalyti įvažiavimo kelią ir skirti sklypo dalį technikai manevruoti.
Apleistuose sklypuose dažnai randama įvairių rūšių atliekų: senų statinių liekanų, šakų, šaknų, suverstų buitinių šiukšlių. Visos šios atliekos turi būti ne tik surinktos, bet ir tinkamai išrūšiuotos, nes joms taikomi skirtingi tvarkymo reikalavimai. Pavyzdžiui, statybinės atliekos negali būti metamos kartu su augaline mase, o šaknys negali būti vežamos kartu su šakomis, nes skiriasi jų skilimo trukmė. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti nesvarbu, tvarkant didesnius kiekius netinkamas rūšiavimas sukelia papildomų išlaidų ir problemų vežant atliekas.
Jei po senų pastatų griovimo ar medžių pjovimo lieka storesnės medienos dalys, jas galima panaudoti kūrenimui. Tačiau tai verta daryti tik tuo atveju, jei mediena nepažeista ir be metalinių elementų. Ypač nerekomenduojama naudoti statybinių konstrukcijų likučių, nes dažniausiai jos būna sukaltos vinimis arba pagamintos iš stipriai dervingų spygliuočių, kurie degdami sukelia daug dūmų. Naudingesnis sprendimas - surinkti naudotiną medieną į atskirą vietą ir, jei patiems nereikia, pasiūlyti ją kitiems.
Augalinės kilmės liekanas, tokias kaip žolė ar velėna, galima išvežti arba palikti sklype. Jei jos sukraunamos į vieną vietą ir uždengiamos orui laidžia medžiaga, po kurio laiko jos suyra ir tampa tinkamos naudoti kaip natūrali trąša. Tai gali būti naudinga, jei vėliau planuojama įrengti daržą ar sodinti medžius.
Reikėtų žinoti, kad deginti augalines atliekas ar bet kokį kitą susikaupusį šlamštą sklype draudžiama. Šis draudimas galioja net ir nedideliems kiekiams. Dūmai, kvapai ir suodžiai ne tik kenkia aplinkai, bet gali sukelti kaimynų skundus ar baudas.
Tvarkingas privažiavimas, išvalytas pagrindinis plotas ir tinkamai paruošta laikina atliekų kaupimo vieta leidžia sklandžiai pradėti tolimesnius darbus sklype - nuo augalijos šalinimo iki grunto paruošimo.
Sodų bendrijų ir žemės savininkų atsakomybė
Žemės savininkai Lietuvoje privalo nuolat rūpintis savo teritorijomis: šienauti žaliuosius plotus, išvežti atliekas, šalinti invazinius augalus, griauti apleistus pastatus, išvežti statybines atliekas ar apleistas transporto priemones. Svarbu suprasti, kas laikoma apleistu sklypu ir kokios taisyklės galioja sodų bendrijose.
Neprižiūrimas sklypas gali tapti administracinių priemonių taikymo objektu: savivaldybė gali įpareigoti jį sutvarkyti, o ilgalaikis ignoravimas - tapti pretekstu baudoms ar įspėjimams. Kartais dėl netvarkomos aplinkos kreipiasi ir kaimynai.
Augmenijos šalinimas ir sklypo tvarkymas
Medžių pjovimas apleistame sklype
Tvarkant apleistą sklypą, pirmiausia dėmesys turėtų būti skiriamas stambiems medžiams. Jie dažniausiai auga arčiausiai pastatų, elektros linijų, kaimyninių sklypų ribų, o jų šaknys, kamienai ir šešėlis daro didžiausią įtaką tolimesniems darbams. Kol medžiai nepašalinti, mechanizuotas sklypo valymas tampa sudėtingas arba visiškai neįmanomas - trukdo privažiuoti, išlyginti žemę, pašalinti kelmus ar pjauti žolę.
Prieš pradedant darbus, reikėtų išsiaiškinti, ar vietovėje nėra taikomi ribojimai dėl medžių šalinimo. Kai kuriose vietose būtina gauti leidimą, ypač jei kertami brandūs ar tam tikrų rūšių medžiai. Šį klausimą dažniausiai sprendžia savivaldybė arba seniūnija.
Didelių medžių šalinimas turi būti atliekamas laikantis visų saugos reikalavimų. Jei medis auga šalia statinių ar komunikacijų, savarankiškas kirtimas be patirties yra pavojingas. Net ir mažesnio skersmens kamienas gali kristi nevaldytai, o rizika padaryti žalos ar susižaloti yra didelė. Tokius darbus saugiausia patikėti kvalifikuotiems specialistams, ypač jei reikia pjauti medį dalimis.
Nukirstas medis dar nereiškia, kad darbas baigtas - kamienas ir šaknys liks žemėje, todėl vertėtų iš karto numatyti ir kelmo pašalinimo būdą: išrovimą arba frezavimą. Palikti kelmai trukdys tolesniam sklypo naudojimui ir vėliau sukels papildomų rūpesčių.
Apleistuose sklypuose dažnai pasitaiko senų vaismedžių ar dekoratyvinių medžių, kurių būklė gali būti prasta, bet dar ne beviltiška. Prieš priimant sprendimą šalinti, verta įvertinti, ar jie netrukdo suplanuotiems darbams. Jeigu medis gali likti, kartais pakanka kruopštaus genėjimo - pašalinus pažeistas ar sutankėjusias šakas, jis gali atsigauti ir tapti vertingu sklypo elementu.
Nupjovus medžius susidaro dideli kiekiai šakų, kurių utilizavimas dar sudėtingesnis nei medžio nupjovimas. Smulkinimas gerokai sumažina išvežamos biomasės kiekį. Nors galima ir neišvežti, medienos drožlės puikiai tiks kompostavimui, mulčiavimui, net kūrenimui.
Kelmų naikinimas
Nupjauto medžio kelmas gali likti sklype dešimtmečiui, jei jo nesunaikinsime. Tai viena iš sudėtingesnių sklypo valymo užduočių - ypač jei medžiai buvo brandūs ir sveiki. Egzistuoja keli skirtingi kelmų naikinimo būdai, pasirenkami atsižvelgiant į vietą, technines galimybes ir laiką.
Mažiausiai žemės pažeidimų palieka išrovimas su šaknimis, kai medis išverčiamas naudojant techniką. Toks būdas veiksmingas tik neurbanizuotose teritorijose ir medžiams iki 15 cm skersmens. Kitu atveju kelmas paprastai atkasinėjamas ir išraunamas su ekskavatoriumi, tačiau šis procesas reikalauja daug vietos ir stipriai sujaukia reljefą.
Dažniausiai pasirenkamas kelmo frezavimas - tai greitas ir efektyvus būdas, kai speciali freza susmulkina kelmą žemiau paviršiaus. Šaknys dažnai paliekamos ir palaipsniui suyra dirvoje. Kai kuriuose sklypuose naudojamas giluminis frezavimas, kuris leidžia kelmus išfrezuoti iki 50 cm gylio - taip teritorija tampa lygi ir tinkama tolesniems darbams.
Dar vienas metodas - kelmų mulčiavimas. Jis tinka didesniems plotams, kur daug kelmų. Kelmai susmulkinami iki žemės paviršiaus, tačiau neretai vėl išleidžia atžalas, tad tenka naudoti herbicidus arba pakartoti darbus.
Nedidelius kelmus galima pašalinti ir rankiniu būdu, naudojant domkratą, trosą, kirvį ar kastuvą. Šis būdas reikalauja daug fizinių pastangų ir atsargumo - netinkamai traukiamas trosas gali kelti rimtą pavojų.
Lėčiausias, bet kartais pasirenkamas kelmų naikinimo būdas - cheminis. Naudojamas karbamidas arba herbicidai, kurie įpurškiami į išgręžtas skylutes kelme. Veikdami kelmą iš vidaus, jie pagreitina medienos irimą, bet procesas vis tiek trunka kelerius metus. Šis būdas tinka tik tuomet, kai nėra poreikio greitai naudoti plotą.
Krūmų ir mažų medžių šalinimas mulčiuojant
Tvarkant apleistus sklypus, kuriuose gausu savaime išaugusių krūmų, menkaverčių medžių ir sumedėjusios žolės, vienas efektyviausių metodų - mulčiavimas. Šis būdas leidžia greitai pašalinti nereikalingą augmeniją, paliekant ją vietoje susmulkintą - kaip natūralią trąšą.
Mulčeris - tai specialus agregatas, kuris frezuoja ir smulkina augalus: krūmus, medelius iki tam tikro skersmens, net ir nedidelius kelmus. Tokiu būdu augmenija sunaikinama iki pat žemės paviršiaus, nereikia atskirai kirsti, rauti ar išvežti atliekų. Tai ypač naudinga, kai sklype yra didesnis plotas savaiminės augmenijos ir nereikės įrenginėti vejos, daržo, žemės ūkio naudmenų.
Smulkinta biomasė paskleidžiama po visą apdorotą plotą - tai padeda pagerinti dirvožemio struktūrą, sumažina piktžolių plitimą ir palaiko dirvos drėgmę.
Giluminis frezavimas
Giluminis frezavimas - tai vienas svarbiausių sklypo paruošimo etapų, kai reikia pašalinti ne tik kelmus, bet ir jų šaknų likučius bei supurenti dirvožemį. Šis metodas taikomas tada, kai sklypas turi būti pilnai išvalytas ir paruoštas tolimesniems darbams: statybai, vejos įrengimui, daržui ar žemės ūkio veiklai.
Naudojant galingą frezavimo techniką, kelmai ir šaknys susmulkinami iki 20-50 cm gylyje, o tuo pačiu išjudinamas ir supurenamas dirvožemis. Tai leidžia iš karto gauti tolygų, be kliūčių ir augimo liekanų paviršių, kurį galima naudoti be papildomo kasimo ar plėšymo.
Giluminis frezavimas leidžia greitai sutvarkyti didelius sklypus. Jau tą patį sezoną dirvą galima naudoti sodinimui, sėjimui.
Dirva po frezavimo tampa puri, nebeturi trukdančių medienos struktūrų ir gali būti nedelsiant naudojama augalų sodinimui, sėjai ar kitai veiklai. Skirtingai nuo paviršinio mulčiavimo, giluminis frezavimas užtikrina, kad po žeme neliks atžėlimo šaltinių ar trukdančių šaknų, todėl tai tinkamas sprendimas, kai svarbus ilgaamžis rezultatas.
Be to, susmulkinta mediena lieka toje pačioje dirvos dalyje ir ilgainiui tampa organine trąša - humuso šaltiniu, kuris
Giluminis frezavimas dažniausiai atliekamas baigus pagrindinius pjovimo ir kirtimo darbus, kai sklypas jau atlaisvintas nuo didesnės augmenijos. Giluminis frezavimas palengvina sklypo lyginimo darbus, jei nusimato lyginti nedidelius plotus.
Sklypo lyginimas
Kai sklypas jau išvalytas nuo šiukšlių, nereikalingų medžių, krūmų ir žolės, metas sutvarkyti reljefą. Daugumą statybos ar želdinimo darbų lengviau atlikti lygiame paviršiuje, todėl paviršiaus išlyginimas yra natūralus kitas etapas.
Jei sklypas nedidelis ir reljefas neprobleminis, lyginimą galima atlikti ir paprastomis priemonėmis - motobloku purenant viršutinį sluoksnį, o tada išlyginant grėbliu ir išrenkant šiukšles ir akmenukus.
Tačiau jei sklypas didesnis arba yra ryškių nelygumų, lyginimas turėtų būti atliekamas technika. Priklausomai nuo situacijos, gali būti naudojamas ekskavatorius, traktorius su planiravimo kaušu ar mini krautuvas. Patyrusio specialisto akis labai gerai mato, ką reikėtų nuimti, kur supilti. Nors tiksliau bus atlikus paprastą geodezinį išmatavimą arba bent jau nustatyti aukščio taškus. Tai padės išvengti klaidų, kai viena sklypo dalis netyčia pakeliama per aukštai ar per daug nukasama.
Svarbu: lyginimo tikslas nėra sukurti absoliučiai horizontalų paviršių. Priešingai - reikia išlaikyti nedidelį bendrą nuolydį, kad lietaus vanduo galėtų natūraliai nutekėti nuo sklypo.
Tose vietose, kur buvo gilios duobės, dažnai tenka papildomai vežti gruntą. Tam naudojami techniniai užpildai - gruzas, žvyras, smėlis, kurie gerai tankinami ir nesukrinta laikui bėgant. Tik ant sutankinto techninio sluoksnio pilama derlinga žemė, jeigu planuojama sėti veją, įrengti daržą ar sodinti augalus.
Jei sklypas ribojasi su šlaitu ar turi ryškesnius aukščio skirtumus, reljefas koreguojamas taip, kad šlaitai būtų stabilūs, o nuolydžiai neužlaikytų vandens. Tokiu atveju dirva neturi būti sulyginta mechaniškai visur vienodai - kai kur ją reikia palikti, kai kur papildyti. Tai leidžia išvengti užsistovėjusio vandens, kuris kitaip ilgainiui ardo šlaitus, išplovinėja dirvą ar formuoja pelkėtas zonas.
Galutiniame sklypo paruošimo etape dažniausiai reikia papildomai atvežti sijoto derlingo grunto.
Kas sukelia skrandžio rūgštingumą | Kaip jį sureguliuoti?
Alternatyvūs daržininkystės metodai ir prevencija
Pagelbėti jums gali ir pakeltos lysvės, kadangi šliužams bus sunkiau pasiekti derlių, o jums lengviau juos pamatyti ir pašalinti.
Akcentuoju, kad, norint gyventi sveikai, toks daržas yra galimybė šeimai užsiauginti maisto. Kai turi žemės, greitai supranti, kad jokių daržovių nebenori pirkti parduotuvėje.
Piktžoles nupjaunu ar nukarpau, raunu tik kai kurias ir retai. Kiek paimu iš žemės, tiek jai ir palieku, sau naudodama tik maistą. Darže labai svarbi augalų įvairovė - čia žydi ne tik lengvai pasisėjančios vaistinės žolės, auga daugiametės, bet ir žydi antrametės daržovės. Juk dauguma daržovių yra dvimetės.
Mulčiavimas yra labai svarbus gyvo daržo procesuose: dirva uždengta šiaudais ar žole, kurie ten pat ir suskaidomi, sveikai, natūraliai pamaitina žemę. Mikroorganizmai minta augalų išskiriama gliukoze ir mulčiu, aprūpina augalus visomis reikalingomis medžiagomis. Pravartu mulčiuoti tiek trumpo, tiek ilgo augimo daržoves. Visas mano daržas yra mulčiuotas ištisus metus. Mulčias kartu suteikia ir pastovesnę temperatūrą dirvai, padeda išsaugoti drėgmę.
Kitas žoles darže tiesiog nupjaunu su plokščiapjove ar specialiu kauptuku.
Gyvenimas kaime padėjo atverti kūrybos klodus, pradėjau rašyti produktyviau. Juk didžiausias stimulas kūrybai - gamta.
Galiu valandų valandas kalbėtis su pupelėmis ir žirniais, klausytis šlamančių kukurūzų ir tai man nenusibosta.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
