Gyvenote kartu, remontavote būstą, pirkote medžiagas, prisidėjote pinigais ir darbu - tačiau turtas registruotas tik kito asmens vardu. Kol santykiai tęsiasi, tai atrodo kaip natūrali kasdienybė, bet jiems nutrūkus iškyla esminis klausimas: ar jūsų indėlis suteikia teisę į kompensaciją, ar jis laikytinas neatlygintina parama?
Teismų praktikoje dažnai susiduriama su tipine situacija, kai du asmenys, neformalizavę tarpusavio santykių, kelerius metus gyvena kartu ir faktiškai veda bendrą ūkį. Šios situacijos ypatumas - vieno asmens vardu registruotas nekilnojamasis turtas atnaujinamas bendromis pastangomis ir lėšomis: atliekami remonto darbai, įsigyjamos medžiagos ir buities daiktai.
Neretu atveju, vėliau šis turtas parduodamas, o gautos lėšos panaudojamos kitam nekilnojamajam turtui įsigyti, ir šis turtas taip pat įregistruojamas tik vieno asmens vardu. Tokiems santykiams nutrūkus, kyla klausimas dėl prisidėjusiojo teisės į kompensaciją už jo įdėtą darbą ir lėšas.

Jeigu tokie asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, laikoma, kad juos sieja sutartiniai teisiniai santykiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendras gyvenimas, ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti pakankamas pagrindas konstatuoti buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) ir pripažinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tokios veiklos pradžia siejama su faktiniu bendro gyvenimo ir ūkio vedimo pradžios momentu.
Vis dėlto bendras gyvenimas ir bendro ūkio vedimas, įskaitant buities tvarkymą, būsto įrengimą ar remonto darbus, savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad egzistuoja jungtinė veikla, kuria siekiama sukurti bendrą turtą. Teisė į kompensaciją atsiranda tik tada, kai nustatomas aiškus susitarimas dėl tokios veiklos, kurios tikslas - turto įsigijimas ar pagerinimas.
Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), kurio tikslas - bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimas, gali būti įrodinėjamas įvairiais būdais. Vertinant teisę į kompensaciją, esminę reikšmę turi šalių finansinės galimybės ir pajamų šaltinių aiškumas. Tai padeda nustatyti, ar indėlis buvo skirtas bendram turtui kurti, ar tai buvo neatlygintina parama.

Jeigu asmens įnašas bendro gyvenimo metu nelaikomas neatlygintine parama ir negali būti laikomas jungtinės veiklos rezultatu, spręstinas klausimas, ar kitas asmuo negavo nepagrįstos naudos kito asmens sąskaita. Tokio pobūdžio reikalavimai iš esmės reiškia siekį kompensuoti patirtas išlaidas, kai nėra galimybės įgyvendinti nuosavybės teisių į sukurtą ar pagerintą turtą.
Svarbu paminėti, kad indėlis į kito asmens vardu registruotą turtą savaime nesukuria teisės į kompensaciją. Būtina įrodyti aiškų susitarimą arba nepagrįstos naudos faktą. Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinamos dažniausios situacijos ir jų teisinės pasekmės:
| Situacija | Teisinė interpretacija | Kompensacijos galimybė |
|---|---|---|
| Indėlis į kito vardu registruotą turtą be aiškaus susitarimo | Gali būti laikoma neatlygintina parama | Maža, nebent įrodoma nepagrįsta nauda |
| Indėlis esant nerašytiniam susitarimui dėl jungtinės veiklos | Jungtinė veikla (partnerystė) / siekis sukurti bendrąją dalinę nuosavybę | Didelė (per nuosavybės teises ar kompensaciją) |
| Kito asmens praturtėjimas kito sąskaita be teisinio pagrindo | Nepagrįsta nauda (be jungtinės veiklos susitarimo) | Galima išlaidų kompensacija |
Minėtos teisinės situacijos dažnai nagrinėjamos teismuose, kaip antai civilinėje byloje Nr. Teisminio proceso Nr., kur dalyvaujant ieškovei E. viešame teismo posėdyje išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui I. Š. Šioje byloje trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti Vilniaus apskrities VPK KPV, SĮ „Susisiekimo paslaugos“, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, UAB „Skolų rizikos sprendimai“, UAB „GELVORA“ ir R.
Teismo sprendimu, santuoka, sudaryta tarp E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta. Nors ši byla nagrinėjo santuokos nutraukimą, jos metu dažnai kyla ir klausimai dėl turto, įgyto iki santuokos arba bendro gyvenimo metu, pasidalinimo ir kompensacijų priteisimo, remiantis panašiais principais kaip ir nesusituokusių asmenų atveju.