Paauglių asmenybės orientacijos ypatumai šeimos aplinkoje
Asmenybės vertybinė orientacija programuoja visą žmogaus veiklą, lemia svarbiausius elgesio kryptis, vieną ar kitą poelgį ar netatskiriamą veiksmą, atspindi visuomenės, kuriai individas priklauso, ideologiją ir kultūrą. Daugelis autorių teigia, jog paauglystė - tai svarbi ir atskira raidos stadija, kuriai ypatingą dėmesį skirti būtina.
Paauglystė yra pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į brandaus suaugusio žmogaus gyvenimą. Nauji kognityviniai gebėjimai suteikia galimybes jaunam žmogui mąstyti brandžiau ir logiškiau, planuoti savo ateitį. Taip pat pastebimas didėjantis idealistinis altruizmas. Tačiau tuo pat metu paauglius nepaliaujamai traukia pagundos. Paaugliai nori būti nuošaliai, mėgautis vienatve, nors iš tiesų jie nuolat kažkuo žavisi, su kažkuo draugauja. Paauglystės laikotarpiu didžiulį vaidmenį atlieka draugai ir bendraamžiai, jų įtaka yra vienas svarbiausių rodiklių kasdieniame gyvenime. Paauglio elgesys įvairiose situacijose labiau nei bet kuris kitas amžiaus periodas priklauso nuo bendraamžių grupės.
Paaugliams būdingi asmenybės prieštaravimai - nuo didelio atidrumo ir jautrumo vienoje situacijoje, iki begalinio abejingumo ir žiaurumo kitose. Taip pat pastebimas smalsumas, entuziazmas, troškimas kažką atrasti bei tyrinėti. Paaugliai iš bendraamžių mokosi visko, ko negali išmokti iš suaugusiųjų: lygiateisio santykio, komunikavimo su draugais ir lyderiais, reagavimo į prievartą ar agresiją. Tie paaugliai, kurie palaiko tvirtą ir kokybišką draugystę su savo draugais, geriau apsisaugo nuo emocinių sutrikimų, jie į mokyklą eina noriai, pasiekia geresnių akademinių rezultatų, emocinis saugumas formuojasi kur kas lengviau.
Taip pat pastebimas neigiamų emocijų dominavimas, dažni socialinių vaidmenų konfliktai ir emocijų nestabilumas. Taigi paauglio psichologinė savijauta neretai pablogėja. Jo emocijos, elgesys, polinkis į stresą labai priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvena. Kuo blogiau vaikai sutaria su savo tėvais, tuo tėvų įtaka yra silpnesnė, o bendraamžių - priešingai. Taip pat paaugliams, kuriems sunkiai sekasi sutarti su savo tėvais, dažniau būdingi psichosomatiniai negalavimai.
Paauglystės amžiaus ribos yra sąlyginės, dažniausiai nurodomos tarp 11-12 ir 18-19 metų. Mokslininkų nuomonės nėra vienodos, autoriai skirtingai skirsto paauglystės etapus pagal paauglių amžių. Taip pat paauglystę galima skirstyti į ankstyvąją (12-15 metų) ir vėlyvąją (16-20 metų).
Paauglių asmenybės orientacijos kryptys
Asmenybės kryptingumas suteikia veiklai tikslą. Asmenybės kryptingumas yra esmingiausias, pagrindinis požymis, lemiantis žmogaus gyvenimo, jo aktyvios veiklos pobūdį, socialinius bei moralinius asmenybės vertingumus. Atsižvelgiant į paauglio asmenybės kryptingumą, socialinis pedagogas gali efektyviau planuoti darbą su vaiku, nukreipti jį į jam tinkamą veiklą.
Veiklai orientuotas paauglys
Veiklai orientuotas paauglys stengsis gerai atlikti savo darbą, sieks savo tikslo, jam svarbu rezultatais pranokti ne kitus, o patį save.
Bendravimui orientuotas paauglys
Bendravimui orientuota asmenybė teiks pirmenybę bendravimui, stengsis palaikyti gerus tarpasmeninius santykius, jis pasižymės prisirišimu, ekstravertiškumu, neretai jis gali priklausyti nuo grupės.
Sportuojantys ir nesportuojantys paaugliai
Sportuojantys paaugliai ir vaikinai labiau linkę į laimėjimus, o nesportuojantys ir merginos - į bendravimą. Kai respondentai buvo lyginami pagal tai, ar jie sportuoja, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta.
Šeimos įtaka paauglių asmenybės raidai
Literatūroje yra labai daug bandymų apibrėžti šeimą. Šeimos samokvoką specialistai traktuoja skirtingai. Vienus aspektus išskiria edukologai, kitus - psichologai, ekonomistai, sociologai ar medikai. Šiandien labiau paplitę kitokie nei anksčiau šeimos tipai, funkcijos ir formos. Šeimos funkcijos yra būtinos, kad visuomenė išliktų. Jo manymu, šeimos funkcijų realizavimo būdai yra skirtingi įvairiose kultūrose.
Nepilna šeima
Atsižvelgiant į paauglio asmenybės kryptingumą, socialinis pedagogas gali efektyviau planuoti darbą su vaiku, nukreipti jį į jam tinkamą veiklą, pvz.: į bendravimą orientuotas paauglys ypatingą dėmesį kreipia į savo asmeninius interesus ir poreikius, itin rūpinasi savo „aš“ prestižo palaikymu. Šio tipo paauglys linkęs konkuruoti, stengiasi laimėti, būti lyderiu. Tėvo arba motinos - vieno iš tėvų - neturėjimas. Kalbant apie nepilną šeimą kaip auklėjamojo poveikio subjektą, pripažįstama, jog dažniausiai šeimoje nėra tėvo. Pastebėta, jog beveik pusė vaikų šeimoje gyvena tik su vienu iš tėvų, kuris yra išsiskyręs arba niekada ir nebuvo susituokęs. Todėl XX a. antroje pusėje išryškėjo naujas šeimos tipas - nepilna šeima. Šiuolaikinis nepilnos šeimos nekritiškas vertinimas daro neigiamą įtaką vaikams, kurie jau sunkiai atskiria moralines ir šeimos vertybes, o nepilna šeima tampa nebe išimtimi, o tendencija.
Taip pat atsižvelgiama į tokią socialinę problemą kaip nepilnos šeimos gausėjimas, tad, žinant didėjantį mastą, galima teigti, jog tai daro įtaką ne tik paauglių doroviniam ir emociniam brendimui, bet ir asmenybės kryptingumui.
Šeimos tipai ir funkcijos
Šeimos yra skirstomos į tipus. Matriarchalinės - kai šeimoje yra pabrėžiamas moters - motinos vaidmuo. Dažniausiai ji vadovauja šeimai, valdo išteklius, yra atsakinga už socializaciją. Egalitarinės - kai abi sutuoktinės pusės pripažintos lygiavertėmis. Taip pat išskiriamos šeimos funkcijos: giminės pratęsimas, vaiko socializacija ir jo auklėjimas, ekonominė ir ūkinė šeimos funkcija, bendravimas, laisvalaikis, lytinis poreikis patenkinimas ir tautos etoso pratęsimas.
Šeima yra stipriausia, jei jos viduje nėra per didelių nukrypimų, nes šeima jautriausia sunkumų ir streso atvejais: gimus pirmai atžalai, kuomet šeima nėra pasirengusi turėti vaikų, susirgus giminėms ar artimiesiems, emigracijos atvejais, kada šalies ekonomika išgyvena krizę, taip pat diskriminacijos atvejais. Tačiau lengviausia įveikti bet kokius sunkumus tada, kai šeima yra vieninga ir sutelkta.
Lyginant respondentus pagal tai, ar jie sportuoja, ar ne, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (χ²=0,175, p=0,916). Trijų asmenybės kryptingumo pasiskirstymo tarp respondentų pagal šeimos sudėtį statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (χ²=8,482, p=0,205).
Nustatyta, kad paaugliai, augantys nepilnose šeimose, labiau linkę į bendravimą, o vaikinai, sportuojantys paaugliai, labiau orientuojasi į laimėjimus.
tags: #anot #r #zukauskienes #2012 #vaiko
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
