Ankstukas ir išnešiotas kūdikis: iššūkiai ir pagalba per anksti gimusiems naujagimiams

Vis daugiau kūdikių gimsta neišnešioti. Neišnešioti naujagimiai arba ankstukai - tai anksčiau laiko gimę mažyliai, kurie, nors trapūs ir tokie nedidukai, jog galėtų tilpti delne, turi be galo didelį norą gyventi. Lietuvoje kasmet gimsta apie du tūkstančius tokių naujagimių, o apskritai iki 37-osios nėštumo savaitės gimsta apie 6 proc. naujagimių. Tai yra kas dešimtas kūdikis, kuriam reikalingas ypatingas rūpestis ir priežiūra. Neišnešioti vaikai gimsta nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės, o jų svoris gali siekti vos 500 gramų. Pagrindinė vis didėjančio labai mažų neišnešiotų kūdikių skaičiaus priežastis yra ta, kad pirmą kartą gimdančios moterys - vis vyresnės.

Vos prieš trisdešimt metų daug neišnešiotukų beveik neturėjo galimybės išgyventi. Tačiau medicinos pažanga stipriai pagerino tokių mažylių perspektyvas. Dabar jau išgyvena didžiuma (apie 90 proc.) gimusiųjų per anksti - ir dažniausiai jie nepatiria didelės žalos. Pirmiausiai tai pasakytina apie naujagimius, gimusius po 26-osios nėštumo savaitės. Visiškai mažučiams neišnešiotukams, sveriantiems mažiau nei 500 gramų ir gimusiems dar iki 25-osios nėštumo savaitės, išgyvenimo tikimybė kiek mažesnė - 75 procentai. Nors vaikutis jau gali būti su mama, vis tik iki maždaug 35 savaitės jo kvėpavimas stebimas prie pėdos prijungtu davikliu.

Neišnešioto naujagimio požymiai ir vystymasis

Anksčiau gimę naujagimiai savo išvaizda skiriasi nuo išnešiotų, laiku gimusių kūdikių. Visi šie išvardinti požymiai yra normalūs neišnešiotam kūdikiui ir nereikėtų nerimauti, kad jūsų anksti gimęs vaikelis atrodo kitaip negu kiti vaikai. Daugelis ankstuko organizmo sistemų yra dar nesubrendusios. Anksčiau į šį pasaulį atskubėjusiems kūdikiams tenka įveikti ne vieną gyvybiškai svarbų iššūkį.

Fiziologiniai ypatumai

• Mažas kūno svoris. Anksčiau laiko gimęs kūdikis gali būti visai nedidukas ir sverti mažiau nei 2,5 kilogramus. Kartais gimęs vaikelis pradeda prarasti svorį dėl džiūstančios odos, iš kurios pasišalina vandens ir druskų perteklius.
• Nestabili kūno temperatūra. Ankstukai nesugeba sureguliuoti tinkamos kūno temperatūros. Didžiausia rizika kyla patiems mažiausiems, vos iki 29 savaičių mamos įsčiose praleidusiems, mažyliams.
• Itin plona ir sausa oda. Ankstuko odelė - itin plona, tarsi permatoma, ir ypatingai jautri bei sausa. Poodinis riebalų sluoksnis dar nesusiformavęs, todėl vaikas atrodo liesas ir susiraukšlėjęs. Per ją persišviečia kraujagyslės. Pirmąsias savaites (iki 24-26 savaitės) vaikas jautriai reaguoja į prisilietimą ir oda yra lengvai pažeidžiama.
• Plaukeliai (lanugo). Visą kūną ir veidą dengia švelnūs lyg pūkeliai gyvaplaukiai. Jie atsiranda 17-20 nėštumo savaitę. Šie plaukeliai išnyks patys - iškris po keliolikos savaičių, tuo laiku, kai mažylis turėjo gimti (apie 37 savaitę).
• Neritmiškas kvėpavimas. Ankstukai dažnai susiduria su kvėpavimo sutrikimais dėl nepakankamai išsivysčiusių ir susiformavusių plaučių.
• Nesusiformavęs rijimo ir čiulpimo refleksas. Dažnai anksčiau laiko gimę naujagimiai turi neišsivysčiusius čiulpimo ir rijimo refleksus, todėl negali patys valgyti. Iki 34 savaitės ankstukų žindymo refleksas dar nėra gerai išsivystęs.
• Kūno padėties reguliavimas. Vaikutis negali pats pakeisti savo kūno padėties, neturi jėgų patogiai susidėti rankų, kojų, sulenkti ar jų ištiesti. Tai yra dėl nepakankamo raumenų tonuso, kuris pradeda vystytis 34-36 savaitę.
• Lytiniai organai. Mergaičių didžiosios lytinės lūpos nedengia mažųjų, todėl gana aiškiai matyti klitoris. Berniukų kapšelis atrodo lygesnis ir plokštesnis, nei keliomis savaitėmis vyresnių vaikų.
• Jėgos trūkumas. Vaikutis visiškai neturi jėgų judėti, pakelti galvos ir dažniausiai neturi jėgų verkti.

Ankstuko pojūčiai ir vystymasis pagal nėštumo savaitę

Šiandien mokslas gali paaiškinti daug fiziologinių reiškinių ir sukaupta nemažai informacijos apie pirmuosius jutiminius ankstukų impulsus:

Žemiau pateikiama detalesnė ankstuko raida, atsižvelgiant į gimimo laiką:

Tyrimai rodo, kad neišnešioti kūdikiai geriausiai jaučiasi, kai aplinka paiso jo poreikių ir mažieji prižiūrimi pagal „minimalių veiksmų“ principą. Tai reiškia, kad ligoninės personalas visas procedūras su neišnešiotukais turi atlikti kuo atsargiau. Be to, tokie mažyliai nebeakinami halogeninėmis lempomis. Šviesą slopina audeklu pridengti inkubatoriai. Pritilo ir triukšmas. Medicininiai prietaisai dabar dirba žymiai tyliau, o dauguma įspėjimų personalui perduodami tik optiškai.

Medicininė priežiūra ligoninėje

Anksčiau gimę kūdikiai pirmąsias savo gyvenimo dienas, savaites, o kartais net ir mėnesius praleidžia ligoninėje, tad jiems reikalingas išskirtinis medikų dėmesys. Trapesni, nei laiku gimę naujagimiai, ankstukai narsiai kovoja už savo gyvybę, prižiūrimi atsakingų medicinos darbuotojų. Vis dėlto, išgelbėti ankstukų gyvybes padeda ne tik medikų profesionalumas, bet ir tinkama medicininė įranga.

Intensyviosios terapijos įranga

• Inkubatorius. Intensyvios terapijos reikalaujantiems mažyliams inkubatorius tampa pirmąja jų lovyte. Specialioje lovelėje palaikoma ankstukui tinkama temperatūra, nes anksčiau į šį pasaulį atkeliavęs naujagimis turi nedaug riebalinio audinio ir jam reikia pagalbos reguliuojant kūno temperatūrą. Iki kol naujagimiui pavyks savarankiškai kvėpuoti, medicinos darbuotojai jam suteikia kvėpuojamąją pagalbą, padeda geriau įsisavinti deguonį.
• Kvėpavimo aparatai. Į šį pasaulį netikėtai atskubėjusiems ankstukams kvėpavimas dažnai tampa pačia sunkiausia užduotimi. Dėl nepakankamai išsivysčiusių ir susiformavusių plaučių anksčiau gimusiems mažyliams tenka susidurti su daug jėgų atimančiais kvėpavimo sutrikimais ir ligomis. Kvėpavimo aparatai neišnešiotiems naujagimiams teikia nuolatinį teigiamą slėgį kvėpavimo takuose ir užtikrina neinvazinį pagalbinį kvėpavimą mažyliams. Kai tik naujagimis pradeda sveikti ir išmoksta kvėpuoti savarankiškai, aparatas yra atjungiamas.
• Monitoriai. Pacientų palatose įrengti monitoriai ir centrinė stebėjimo stotis padeda gydytojams bei slaugytojams operatyviai sekti anksčiau gimusių ir sergančių naujagimių būklę bei gyvybines funkcijas. Monitoriai nuolat fiksuoja naujagimio gyvybinių funkcijų rodiklius, kūno temperatūrą, kvėpavimo dažnį, širdies darbą, tad medicinos darbuotojai jų pagalba gali operatyviai reaguoti į skubius monitorių signalus, taip nedelsiant suteikdamas pagalbą pacientams kritinėse situacijose.

Anksčiau mažylius į inkubatorių guldydavo nuogus, viduje buvo „plika“ ir sterilu. Šiandien minkštas žaisliukas inkubatoriuje ar kūdikiui įrengtas „lizdelis“ skleidžia papildomą šilumą, kurios laipsniais neišmatuosi. Gulėdamas inkubatoriuje negali susikurti patogios kūno padėties pats. O jei taip paguldomas, negali joje išbūti ilgiau, todėl ligoninėse naudojami specialūs „lizdeliai“, palaikantys nugarytę, kojytes.

Tėvų vaidmuo ankstuko priežiūroje ligoninėje

O svarbiausia, kad į šiuos skyrius įleidžiami tėvai, nes fizinis kontaktas ir psichinis ryšys gerokai pagerina vaiko raidą. Mama, pagal galimybes - ir tėčio buvimas naujagimių skyriuje - gyvybiškai svarbi naujagimio gyvenimo dalis. Tėvai, bendraudami su mažyliu, ima labiau pasitikėti savo jėgomis, geriau pasirengia jo auginimui. Pavyzdžiui, daug klinikų Europoje praktikuoja vadinamąjį kengūros metodą - jei tik mažylio sveikatos būklė stabili, vaikelis paguldomas tiesiai ant mamos ar tėčio krūtinės, nors ir prijungtas prie dirbtinio kvėpavimo. Matavimai byloja, kad tokia artuma leidžia mažyliams kvėpuoti gerokai giliai ir ramiau. Ankstukas ir mamos buvimas greta gerina ankstuko raidą ir suteikia papildomos šilumos. Kol ankstukas guli inkubatoriuje, medikams leidus, galima atverti langelį ir apglėbti naujagimio galvą ar pėdutes. Kai ankstukas sustiprėja ir jį galima paimti ant rankų, labai svarbus „oda prie odos“ arba vadinamasis „kengūravimo“ metodas.

Ankstuko maitinimas krūtimi: patarimai ir iššūkiai

Neišnešioto kūdikio maitinimas krūtimi yra sunkus, tačiau labai vertingas darbas. Neišnešiotų naujagimių skyriuje, kai coliukas truputį paauga ir sustiprėja, pabandykite pasiūlyti krūtį. Nenustebkite, jog žįsti jam bus sunku, jis gali greitai pavargti, tačiau turėkite kantrybės ir nenuleiskite rankų. Pastebėta, kad neišnešioti ir maitinami krūtimi naujagimiai temperatūrą reguliuoja geriau, nei maitinami zondu ar iš buteliuko. Jau 32 savaičių naujagimiai neurologiškai ir pagal savo išsivystymą pajėgūs čiulpti ir ryti, todėl maitinimo krūtimi patirtis gali paskatinti jų brendimą.

Laktacijos skatinimas ir maitinimo pradžia

Jei vaikelis atkeliavo anksčiau nei planuota, jo žindymo kelionė vis tiek prasidės iškart po gimimo, tačiau galbūt kiek kitaip. Gimus labai mažam neišnešiotukui, pirmieji žingsniai žindymo link yra laktacijos skatinimas iškart po gimdymo, bei kuo daugiau „kengūravimo“ (oda prie odos kontakto). Neretai mamos guodžiasi, kai vaikelis neramiai miega, verkia, o prie krūties nurimsta. Joms atrodo, kad mažylis vis alkanas. Ne visada taip yra. Pirmiausia stengiamasi, kad ligoninėje mamos savo per anksti gimusius kūdikius išmoktų maitinti krūtimi pačios. Neretai joms atrodo, kad jei nusitrauks pieną ir pamaitins iš buteliuko, mažylis daugiau suvalgys ir greičiau augs. Vadinasi, galima bus greičiau grįžti namo. Taip nėra. Iki 34 savaitės ankstukų žindymo refleksas dar nėra gerai išsivystęs, todėl jie maitinami per zondą. Žindymo refleksui stiprėjant, leidžiama žįsti pačiam, o trūkstamas pieno kiekis į skrandį vis dar patenka per zondą. Kai vaikutis daugiau nei pusę pieno išgeria pats, zondas ištraukiamas. Dažnai tada mama ima nerimauti, ar mažylis tikrai pavalgęs. Šį mitybos pokytį reikia priimti atsakingai, bet nestresuojant. Mamai patariama nusiraminti ir atsipūsti. Kai moteris rami, atsipalaiduoja refleksai, smegenyse ir krūtyse atsiranda pakankamai pieno. Mama turi nepamiršti, kad dabar vaikas suvalgys po mažiau, todėl maitinti reikės dažniau. Iš pradžių rekomenduojama ne rečiau kaip 8 kartus per parą.

Perėjimas nuo buteliuko prie krūties ir dažni mitai

„Mano neišnešiotas naujagimis išmoko valgyti iš buteliuko.“ Tikrai taip. Nesvarbu kokio amžiaus yra neišnešiotas naujagimis ar kiek laiko yra maitinamas iš buteliuko, išmokti žįsti krūtį jis tikrai gali. Svarbu suprasti, kad neretai šiam naujam įgūdžiui suformuoti gali prireikti laiko ir dažnai perėjimas nuo maitinimo iš buteliuko prie žindymo neįvyksta iškart. Vaikutis gali neimti krūties, žįsti netaisyklingai arba prigludęs prie krūties pažįsti labai trumpai ir atsitraukti ar netgi verkti. Tai visiškai nereiškia, kad vaikutis nenori ar negali žįsti, tiesiog jam toks valgymo būdas kol kas yra neįprastas. Šiame etape svarbu nenuleisti rankų ir kaskart naujagimiui parodžius norą žįsti bandyti jį priglausti, net jeigu ir visai trumpam. Jeigu kūdikis visai atsisako imti krūtį, pradėkite nuo ilgo ir dažno oda prie odos kontakto. Tuomet leiskite kūdikiui pabūti prisiglaudus prie krūties, net jeigu jis nežinda. Po kelių dienų ar savaičių kūdikis tikrai pradės žįsti, o tuomet jau tik laiko klausimas kada pavyks pereiti žindymo tik iš krūties.

„Pirmojo vaiko žindyti nepavyko.“ Priežastys kodėl nepavyko žindyti pirmojo ar antrojo vaikelio gali būti labai skirtingos ir tai nereiškia, kad gimus dar vienam vaikeliui neverta net mėginti. Dažniausia priežastis yra nepakankama ar netinkama pagalba. Moters organizmas su kiekvienu gimdymu gali pagaminti vis didesnį pieno kiekį, todėl jei atrodo, kad nesėkmingo žindymo priežastis buvo nepakankama laktacija, reikėtų nenuleisti rankų ir vėl bandyti žindyti savo naujagimį. Kita dažnai mamų įvardijama nežindymo priežastis yra kūdikio atsisakymas žįsti ar skausmas žindymo metu, kas dažnai priverčia mamą anksti nutraukti žindymą. Vėlgi reikėtų suprasti, kad kiekvienas naujagimis yra naujas žmogutis, su savais gebėjimais, todėl jūsų neišnešiotas naujagimis gali neturėti jokių sunkumų žįsti krūtį.

„Pienas gaminasi ne krūtyje, o galvoje.“ Tai gan dažnas, tačiau visiškai neteisingas įsitikinimas. Nėra priežasčių kodėl neišnešiotas naujagimis negalėtų žįsti, tad kiekvienam naujagimiui reikėtų suteikti progą to mokytis. Vienintelis skirtumas tarp laiku gimusio ir neišnešioto naujagimio yra tai, kad gali prireikti daugiau pagalbos ir laiko, tam kad neišnešiotukas išmoktų žįsti. Turint pakankamai kantrybės, palaikymo iš aplinkos, įtraukiant tiek šeimą, tiek medicinos personalą šį tikslą tikrai galime pasiekti. Pienas gaminasi ne krūtyje, o galvoje, todėl dažniausiai mamos neturi pieno dėl išgyvento streso. Statistika rodo, kad tik viena moteris iš šimto dėl fiziologinių ypatybių gali neturėti pieno. O tų, kurios nemaitina, yra kur kas daugiau.

Primaitinimas ir papildomi vitaminai

Maitinti ankstukus rekomenduojama dažniau, bet po mažiau. Nesijaudinkite, jei jūsų vaikelis ilgokai žinda krūtį. Turėkite kantrybės - neišnešiotukai traukia ne taip aktyviai ir užtrunka ilgiau kol pasisotina. Jei matote, kad kūdikis pavargo, nebevarginkite jo. Leiskite pailsėti. Primaitinsite vėliau. Jei vis tik nerimaujate, kad mažylis suvalgo per mažai, pasikonsultuokite su savo gydytoju, galbūt papildomam primaitinimui reikalingi mikroelementais, aminorūgštimis ir vitaminais praturtinti mišinėliai. Nereikėtų skubėti. Jei mažylis gerai auga žįsdamas mamos pieną, pirmą pusmetį papildomai nieko duoti nereikia. Ankstuko virškinimo sistema turi subręsti ir būti pasiruošusi kitokiam maistui. Todėl papildomai duoti maisto dažniausiai patariama tik tada, kai vaikeliui pagal koreguotą amžių bus šeši mėnesiai. Žinoma, pasitaiko ir išimčių. Anksčiau papildomai duoti maisto galima tik tada, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių tai pataria daryti mažylį prižiūrintis šeimos gydytojas.

Pirmuosius metus ankstukui reikia duoti geležies preparatų. Šių atsargų mažylio organizmas nėra natūraliai prikaupęs, todėl gali išsivystyti mažakraujystė. Taip pat, kaip ir visiems kūdikiams, būtina skirti vitamino D. Ankstukams itin reikalingas vitaminas E, nes anksčiau gimę vaikučiai, būdami mamos įsčiose, nespėja pakankamai prikaupti šio vitamino atsargų. Nerekomenduojama ankstuko pradėti primaitinti savo nuožiūra. Vos tik kilus klausimams, atsiradus neramumams ar manant, kad mitybos režime reikėtų kažką keisti, būtinai pasitarkite su mažylį prižiūrinčiu gydytoju.

Grįžimas namo ir priežiūra namuose

Neišnešiotam naujagimiui sustiprėjus ir sulaukus bent 34-35 savaičių, tikėtina, netrukus galėsite vykti namo. Ankstuko būklė stabilizavosi, jei gulėdamas atviroje lovelėje kūdikis mažiausiai 24-48 val. gali palaikyti tinkamą kūno temperatūrą, geba savarankiškai kvėpuoti ir tinkamai tuštintis, gali žįsti arba gerti pieną iš buteliuko. Taip pat, jei naujagimis nuolat stabiliai priauginėja svorio, nėra jokių sveikatos komplikacijų, kurioms būtų reikalingas gydymas. Grįžus namo be vaiko ir laukti, kol ankstukas sustiprės intensyvios priežiūros palatoje - tai sunku pakelti daugumai neišnešiotukų tėvų. Neretai praeina ne viena savaitė, iki per anksti gimęs kūdikis išleidžiamas iš ligoninės namo. Išaušus dienai, kai su neišnešiotu kūdikiu pagaliau keliausite į namus, kyla daug klausimų: kokia optimali temperatūra kūdikio kambaryje, kaip kūdikį maudyti, nuraminti, kada keliauti į lauką ir kiek ilgai ten būti, kada metas priimti pirmuosius lankytojus ir t. t.

Svarbiausi aspektai namuose

• Šiluma. Neišnešiotiems naujagimiams pirmosiomis gyvenimo dienomis itin svarbi šiluma: ją padeda užtikrinti inkubatorius. Kai naujagimis iš inkubatoriaus perkeliamas į lovytę, dažnai naudojamas ir šildomas čiužinys, padedantis palaikyti kūno temperatūrą. Grįžus namo labai svarbu stebėti, kad kūdikio kambaryje temperatūra nebūtų per žema. Pavyzdžiui, neišnešiotų naujagimių skyriuje palaikoma 22-26 °C temperatūra, namuose gali būti ir kiek šilčiau, išskyrus miegamąjį. Taip pat tėvai turėtų kuo dažniau taikyti vadinamąjį kengūros metodą - laikyti kūdikį priglaustą prie krūtinės.
• Maudynės. Ankstukų odelė būna išsausėjusi, tad sugrįžus į namus, ateis laikas ir pirmosioms maudynėms - rekomenduojama maudytis 2-3 kartus per savaitę. Prie vandens ankstuką reikėtų pratinti palengva - pirmiausia pamerkti pėdutes, vandeniu apšlakstyti kitas kūnelio dalis, stebėti vaiko reakciją į vandenį. Namo grįžusius kūdikius reikėtų maudyti iki 2-3 kartų per savaitę. Svarbu stebėti, ar kūdikio odelė pernelyg neišsausėjo. Po maudynių, prieš aprengdami, nuklokite tik po vieną kūdikio kūno dalį. Geriausia, jei pirmosios maudynės truktų ne ilgiau kaip 5-10 min.
• Nuraminimas. Daugeliui kūdikių nurimti padeda tėvų balsas, todėl kalbėkitės su kūdikiu, niūniuokite ir dainuokite jam. Neišnešioti naujagimiai jautrūs kitiems garsams, tad leisti dainelių ar jungti grojančių karuselių vos grįžus į namus tikrai nereikia.
• Kelionės į lauką. Į lauką su kūdikiu galima išeiti jau pirmosiomis dienomis grįžus į namus. Pirmieji kartai gali būti visai neilgi ir trukti iki 10 minučių. Vasarą svarbiausia vengti tiesioginių saulės spindulių ir į lauką naujagimio nevežti kaitriausiu dienos metu - tarp 11 ir 15 val. Žiemą į lauką nepatariama eiti tik tada, kai temperatūra nukrinta žemiau -10 °C. Tačiau atkreipkite dėmesį ir į vėjuotumą bei vadinamąją jutiminę temperatūrą.
• Pirmieji lankytojai. Kadangi ankstukai yra itin imlūs infekcijoms, nereiktų labai skubėti supažindinti jų su draugais ar artimaisiais. Patariama lankytojus priimti praėjus 1 mėnesiui po grįžimo iš ligoninės. Svarbu įspėti lankytojus neatvykti, jei sirguliuoja, kad neužkrėstų mažylio, taip pat patariama apriboti lankytojų skaičių šaltojo sezono metu, siaučiant gripui, peršalimams ir kitoms ligoms. Ankstuko tėvams bei šeimos nariams rekomenduojama be reikalo nesilankyti dideliuose prekybos centruose, viešose vietose, kur susiburia daug žmonių, vengti nebūtinųjų kontaktų.
• Higiena. Kaip ir auginant bet kurį kitą naujagimį, taip ir prižiūrint ankstuką, labai svarbi tiek namų, tiek jo asmeninės aplinkos higiena - nepamirškite sterilizuoti buteliukų, čiulptukų, pientraukio. Neišnešiotukui tai itin svarbu, nes jo atsparumas infekcijoms ypatingai žemas, o bet kokia, net ir iš pirmo žvilgsnio „nekalta“ liga gali būti pavojinga. Siekiant apsaugoti trapią anksčiau gimusių naujagimių sveikatą, svarbu namuose palaikyti švarią aplinką - dažnai sterilizuoti čiulptukus, buteliukus, pientraukį - užkirsti bet kokią galimybę užsikrėsti infekcijomis.
• Svorio stebėjimas. Beje, neišsigąskite jei nuo pirmų dienų mažylis nepriauga svorio. Gali būti, kad per pirmas 2 savaites jis ne tik, kad nepriaugs svorio, bet ir neteks jo. Neišnešioti naujagimiai arba ankstukai - tai anksčiau laiko gimę mažyliai. Svorio priaugimas prasideda nuo 3-4 savaitės.

Korektyvinis amžius ir tolesnis vystymasis

Įprastai ankstuko amžius yra skaičiuojamas dviem būdais - biologinis amžius ir koreguotas amžius. Koreguotas amžius - tai amžius, kokio būtų naujagimis, jei jis būtų gimęs laiku. Koreguotas amžius yra apskaičiuojamas iš biologinio amžiaus atėmus laiką, kurio pritrūko iki pilno išnešiojimo. Pavyzdžiui, jei ankstukui yra 5 mėnesiai po gimimo, jis gimė 28 savaičių arba 3 mėnesius prieš laiką, taigi, jo koreguotas amžius bus 2 mėnesiai (5 mėn. - 3 mėn.). Dažnai ankstukai savo raida pasiveja bendraamžius per pirmuosius dvejus metus ir nuo jų beveik niekuo nesiskiria - tuomet koreguoto amžiaus vertinimas nebetaikomas.

Ankstukų tėvų emocinė gerovė ir parama

Ankstuko gimimas - kupinas iššūkių laikas tiek mažyliui, tiek ir jo tėveliams. Grįžti namo be vaiko ir laukti, kol ankstukas sustiprės intensyvios priežiūros palatoje - tai sunku pakelti daugumai neišnešiotukų tėvų. Susilaukus neišnešioto kūdikio jausti visą jausmų paletę - visiškai normalu. Mamas apima nusivylimo jausmas, stiprus liūdesys, nervingumas, kaltės jausmas, pyktis, beviltiškumas. Vieną dieną galite vertinti situaciją turėdamos vilties, kad greitai viskas išsispręs, o kitą - nebematyti jokių prošvaisčių.

Pagalba tėvams ligoninėje ir namuose

Suartėjimas ir pokalbiai su kitais žmonėmis geriausiai padeda įveikti nerimą dėl mažylio. Ligoninėse, kur yra neišnešiotukų skyriai, buriamos ir savipagalbos grupės, kuriose susitinka ir bendrauja tėvai. Ankstuko tėveliai yra atsakingi už vaiko gerovę, jo priežiūrą ir saugumą. Jų besąlygiškas rūpestis padeda sukurti artimesnį ryšį su naujuoju šeimos nariu, leidžia mažyliui greičiau sustiprėti ir pasivyti bendraamžius, o tėveliams padeda įgyti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Pirmiausia tėvams teks pasitelkti kantrybę ir kiekvieną valandą, dieną (jei leidžiama) būti šalia. Šeima turi pasiruošti laukiantiems sunkumams.

Pažinus savo jausmus ir emocijas, daug lengviau pakelti naštą. Jei laikysite visa tai viduje, jausitės dar vienišesnės. Visas negandas lengviau ištversite veikdami kaip komanda, o ne kiekvienas atskirai. Jūsų antroji pusė - jūsų tvirtybė ir atrama. Tai žmogus, su kuriuo galite bendrauti visiškai atvirai, be jokių užuolankų. Jei partneris nerodo emocijų, neatskleidžia jausmų, būkite supratinga. Nesidrovėkite ir savo jausmais bei baimėmis pasidalykite su socialiniais darbuotojais, psichologais, naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus darbuotojais bei kitais specialistais. Jie kasdien susiduria su analogiškomis situacijomis, geba suprasti, ką išgyvenate, geba pateikti konstruktyvių patarimų, kaip padėti sau. Raskite būdų pabendrauti su kitų neišnešiotų kūdikių mamomis - tai dar vienas efektyvus pagalbos sau būdas. Tik tą patį išgyvenusios mamos 100 proc. supras, ką patiriate, pasidalys patarimais, patirtimi ir kt. Visą parą budint prie naujagimio lovelės gali pasireikšti ne tik stiprus fizinis, bet ir emocinis nuovargis, todėl pertraukos - būtinos. Taigi bent porą valandų ištrūkite iš ligoninės ir nesijauskite dėl to kalta. Net ir po poros valandų, praleistų ne palatoje, jausitės pailsėjusi, žvalesnė ir geriau pasirengusi įveikti artimiausiomis dienomis laukiančius iššūkius.

Emocinės pagalbos šaltiniai

Ankstuko tėveliai - mažylio energijos šaltinis, tad siekdami, kad jų ankstukas užaugtų sveikas ir greitai pasivytų savo bendraamžius, be galo svarbu, jog ir patys tėveliai nepamirštų pasirūpinti savo fizine ir psichologine būkle. Svarbiausia, nepasiduoti sielvartui ir neužsidaryti savyje nuo visų, o jei sunku išbūti su kilusiomis emocijomis, reikia nebijoti ieškoti pagalbos. Artimieji, draugai, kitos ankstukų susilaukusios mamos - norinčių ištiesti pagalbos ranką ir tiesiog pasikalbėti apie savo jausmus tikrai yra. Socialiniai santykiai yra vienas iš esminių veiksnių, padedantis neprarasti savęs, išreikšti viduje nugulusius jausmus ir atrasti motyvacijos stengtis toliau. Neišnešioti vaikai yra itin jautrūs tėvelių emocijoms, tad jei namuose vyrauja liūdesys, nerimas, įtampa, mažyliui sunkiau augti ramiai ir laimingai. Švęskite mažus pasiekimus ir žinokite, jog nesėkmės irgi praeina.

Lietuvoje taip pat yra ne viena emocinės pagalbos linija, kur galite gauti palaikymą ir išsikalbėti. Viena jų - Ankstukų pagalbos linija - asociacijos „Padedu augti“ įsteigta pagalbos linija, kurioje ne vieną ankstuką užauginusios mamos savanorės suteikia emocinę paramą ir atsako į įvairius rūpimus klausimus nežinios kamuojamiems ankstukų ir sergančių mažylių tėveliams. Jei jaučiate emocinius sunkumus ir norite pasikalbėti, Lietuvoje veikia įvairios paramos grupės bei organizacijos, besirūpinančios vaikus auginančių tėvelių sveikata. Kviečiame susipažinti ir prireikus, nebijoti susisiekti: „Padedu augti“, „Pagalbos moterims linija“, „Tėvų linija“, „Mamos linija“, „Krizių įveikimo centras“, „Vilties linija“ ir kitos.

tags: #ankstukas #ir #isnesiotas #kudikis

• Vaikų apyrankės
• Kaip išsirinkti sėdimąją pagalvėlę
• Nuo NICU ištakų iki šiuolaikinių praktikų
• Suprasti naujagimio geltą
• Kaip išrinkti tinkamiausius neperšlampamus batus vaikams?