Mažiausias pasaulyje ir Lietuvoje išgyvenęs naujagimis: medicinos stebuklai ir rekordai

Sparčiai tobulėjanti medicina leidžia išgelbėti gyvybes net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose. Vienas tokių stebuklų - itin neišnešiotas naujagimis, kuriam pavyko ne tik išgyventi, bet ir sėkmingai augti. Šis pasiekimas atveria naujas galimybes ankstukų priežiūrai ir demonstruoja medicinos pažangą.

Ankstukai: iššūkis medicinai

Vienas iš dešimties naujagimių į gyvenimą ateina per anksti ir per mažas. Tokių naujagimių pasaulyje per metus gimsta apie 13 milijonų, o daugiau kaip milijonas jų neišgyvena. Priešlaikinis gimdymas, neišnešioto naujagimio sveikata, išvaizda, kūdikio atskyrimas nuo šeimos, aplinka, į kurią jis patenka naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, sukelia stresą šeimoje. Kuo mažesnio svorio gimsta naujagimis, tuo intensyvesnės ir didesnės pagalbos bei priežiūros jam reikia.

Neišnešiotais naujagimiais laikomi nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės gimę kūdikiai. Jie paprastai sveria mažiau kaip 2500 g. Tokie naujagimiai gali būti normalaus svorio (daugiau 2500 g), mažo svorio (nuo 1500 iki 2500 g), labai mažo svorio (nuo 1000 iki 1500 g), ypač mažo svorio (mažiau 1000 g). Neišnešioti naujagimiai, gimę iki 32 nėštumo savaitės arba iki 1500 g svorio, priskiriami atskirai, t. y., labai mažo svorio naujagimių grupei. Jie nėra pakankamai išsivystę ir neturi reikiamų adaptacijos ypatybių. Naujagimio išgyvenimo galimybės ir tolesnė raida priklauso nuo jo organų ir jų sistemų išsivystymo. Jei naujagimis gimsta 23 nėštumo savaitę, išgyvenimo tikimybė yra tik apie 20 proc., o gimusiojo 25 nėštumo savaitę - padidėja iki 65 proc. Taigi, dauguma neišnešiotų naujagimių, suteikus šiuolaikinę medicininę pagalbą, išgyvena.

Neišnešiotų naujagimių poodinis riebalų sluoksnis nesusiformavęs arba labai plonas, todėl dažnai yra ne tik labai maži, bet ir kaulėti. Paprastai tokie naujagimiai būna neaktyvūs ir nejudrūs, turi mažiau jėgų. Jų oda dažnai rožinė, matomos poodžio venos. Jei vaikelis gimsta su plaukučiais - jie ploni, panašūs į pūką. Tokie mažyliai neatsparūs infekcijoms, todėl juos būtina saugoti nuo bet kokio kontakto su sergančiaisiais ūmiomis ligomis. Neišnešiotus naujagimius reikia dažniau maitinti, jų svoris padvigubėja per 2 - 4 mėnesius. Nors mažylio protinė branda iš pradžių nuo sveikų naujagimių gali skirtis 3-4 mėnesiais (priklausomai nuo gimimo laiko, svorio ir pan.), tačiau atotrūkis paprastai užtrunka 6-7 mėnesius. Vėliau kūdikis bręsta kaip laiku gimęs naujagimis. Visi neišnešioti naujagimiai gimsta su mažomis geležies atsargomis, todėl anksti išryškėja mažakraujystė. Užkirsti jai kelią galima laiku nustačius. Todėl dažnai siūloma kas 3-4 savaites atlikti kraujo tyrimus. Neišnešioto naujagimio vidaus organai dažniausiai nėra pakankamai išsivystę lyginant su bendraamžiais. Neišnešiotų naujagimių neišsivystę čiulpimo ir rijimo refleksai, todėl jie negali patys valgyti ir yra zonduojami. Jei negalima maitinti per burną, skiriamos lašinės. Tokių mažylių poodinis sluoksnis neišsivystęs, taigi įprastoje aplinkoje jie sušaltų.

Lietuvos rekordas: 22 nėštumo savaitę gimusi mergaitė

Spalį turėjusi gimti mažylė, kurios dydis tilpo į suaugusio žmogaus delną, pasaulį išvydo vos 22 nėštumo savaitę. Tai labai menka ir trapi gyvybė, 10 kartų mažesnė nei gimsta išnešioti naujagimiai. Medikai pabrėžia ne tik svorį, bet ir nėštumo savaičių bei svorio derinį. Registruojami gimdymai nuo 22 savaitės arba, jei tai nėra aišku, kai naujagimiai gimsta sverdami 500 gramų. Ši žinia pasidalinta tik lapkričio 13-ąją.

Šiandien mažiausios Lietuvoje gimusios ir išgyvenusios mergaitės biologinis amžius - daugiau kaip 5 mėnesiai, o sveria ji 3,5 kilogramo. Tiek, kiek dažnai sveria vos tik gimęs išnešiotas kūdikis. Jei mažylė būtų išnešiota, ji dabar būtų vos vieno mėnesio amžiaus.

Iki šiol Lietuvoje mažiausias naujagimis buvo 28 nėštumo savaičių ir svėrė 450 gramų. Lapkričio 14 d. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje surengta spaudos konferencija, kurios metu medikai papasakojo apie naujagimės gyvybės išgelbėjimą ir augimą.

Įspūdingas pasiekimas ir medicininė pažanga

Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius pasidžiaugė, jo nuomone, 2019 metų svarbiausiu įvykiu: „Mūsų didvyrė. Ji pretenduoja tapti Lietuvos medicinos įvykiu. Noriu pasidžiaugti visų gydytojų darbu. Tai ne vienos dienos, o dešimtmečių darbas. Išgyvena tik apie 10 proc. kūdikių, gimusių 22 savaitės. Net ir pačiose geriausiose pasaulio klinikose. 21-os savaitės beveik visai neišgyvena. Turime ribą, kai įmanoma išgyventi ir kai jau ne. Įspūdingas yra ne tik svoris, bet ir laikas, kada gimė - 22-ą nėštumo savaitę.“

Pasak Neonatologijos klinikos vadovės prof. Rasos Tamelienės, šios mergaitės išgelbėjimas - didžiulis laimėjimas neonatologijos srityje. Ji jau ruošiasi išvykti į namus. „Kuo neišnešiotas naujagimis yra didesnis, tuo jo išgyvenamumo ir buvimo sveiku galimybės yra didesnės. Tačiau su šiuolaikinėmis medicinos galimybėmis ir labai mažo svorio naujagimiai šiandien turi galimybes būti sveikais. Tai kol kas vienintelis toks kūdikis pasaulyje, kuris gimė tokio svorio ir tik 22 nėštumo savaičių. Yra gimę ir išgyvenę mažesni naujagimiai, tačiau tais atvejais buvo daugiau nėštumo savaičių - 23 ar 24. Mergaitės būklė yra stabili. Reikia kiek papildomo deguonies. Į namus taip pat išvažiuos tiekiant papildomą deguonį. Ji valgo pati. Nuo pat pirmosios dienos gauna mamos pieną“, - pasakojo R. Tamelienė.

Teko atlikti operaciją

Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovės Ilonos Aldakauskienės teigimu, mergaitės mažumas ir trapumas buvo labai išreikšti, ji gimė itin sunkios būklės. Prireikė pasitelkti visą įmanomą pagalbą, visus žinomus gydymo metodus. Gydymo, anot jos, reikėjo itin intensyvaus. Intensyviosios terapijos skyriuje mergytė praleido 4 mėnesius. Jai gimus, buvo nebrandūs ne tik plaučiai, bet ir virškinamasis traktas, oda, kiti organai. „Mergaitei 2 mėnesius buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija - kvėpavimas priklausė tik nuo aparatūros. Dešiniame plautyje formavosi cista. Nesverdama nė pusės kilogramo ji buvo operuota - pašalinta vieno plaučio viena skiltis. Nebuvo galima delsti nė dienos. Rizika pasiteisino“, - papasakojo I. Aldakauskienė.

Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. Rūta Jolanta Nadišauskienė patikino, kad šis gimdymas buvo natūralus. Šįkart labai anksti prieš laiką nutekėjo nėščiosios vandenys. Priešlaikinių gimdymų priežastys dažnai būna neaiškios. Tai pirmasis vaikas, gimęs šioje šeimoje.

„Svarbu, kad visuomenė negautų nepagrįstų lūkesčių. Džiaugiamės, kad mergaitė su tėveliais išvažiuos į namus, tačiau pasakyti, kad 22 savaitę gimę naujagimiai nuo šiol visi išgyvens, negalime. Niekas nepasikeitė. Taip nėra niekur pasaulyje“, - teigė R. J. Nadišauskienė.

Iš pastaraisiais metais Kauno klinikose gimusių 22 savaičių naujagimių išgyvena 30 proc. Tiesa, visi jie svėrė daugiau nei ši - vos 350 gramų gimusi, mažylė. Išgyvenamumo rodiklis priklauso nuo daugelio dalykų, net smulkiausių detalių. Paklausti apie galimas komplikacijas, medikai jokių garantijų neduoda ir prognozių nedalija. Tokie kūdikiai stebimi visų sričių specialistų. Pasak jų, ir kiekvienas sveikas, išnešiotas naujagimis gali susirgti.

Klaudija: antras pagal mažumą išgyvenęs naujagimis Lietuvoje

Kauno klinikose užfiksuotas išskirtinis medicinos atvejis - vos 22 savaičių ir 6 dienų, 390 gramų svėrusi mergaitė Klaudija po keturių mėnesių gydymo išvyko namo. Tai antras pagal mažumą išgyvenęs naujagimis Lietuvoje.

Kaip teigė mergaitės mama, komplikacijos esą prasidėjo dar 21 nėštumo savaitę, kai motinai pakilo temperatūra, ėmė tekėti vaisiaus vandenys ir vaisiui buvo nustatytas plaučių uždegimas bei infekcija. Nepaisant itin sunkios būklės, medikų komandai pavyko išsaugoti vaisiaus gyvybę.

Klaudija gimė gegužės 12 dieną ir iškart buvo perduota neonatologų priežiūrai. Jai taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, skirti antibiotikai, atlikta daugybė kraujo perpylimų ir sudėtinga plonosios žarnos operacija, kurios metu pašalinta negyvybinga audinio dalis ir suformuota stoma. Po operacijos Klaudija ilgai gydyta Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, o iš viso Kauno klinikose praleido keturis mėnesius. Jos gydymui buvo suburta daugiadalykė specialistų komanda - neonatologai, vaikų chirurgai, anesteziologai, reanimatologai ir slaugytojai.

Sėkmę lėmė komandinis darbas ir naujos technologijos

Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė profesorė Rasa Tamelienė pabrėžė, kad šis atvejis puikiai parodo komandinio darbo, aukštos kvalifikacijos ir pažangių technologijų reikšmę gydant itin neišnešiotus kūdikius. Šiandien Klaudija auga ir stiprėja namuose, o jos istorija tapo vilties ir medicininės pažangos simboliu. Kauno klinikų duomenimis, per pastaruosius metus itin neišnešiotų naujagimių išgyvenamumas išaugo nuo 10 iki 80-90 procentų. Tai pasiekta modernizuojant technologijas, tobulinant personalo kompetencijas ir plėtojant tėvų įtraukimą į gydymo procesą. Kauno Perinatologijos centras, jungiantis Akušerijos, Ginekologijos ir Neonatologijos klinikas, yra didžiausias tretinio lygio naujagimių priežiūros centras šalyje, kasmet priimantis apie tris tūkstančius gimdymų.

Pasaulio ir Lietuvos rekordai: nuo svorio iki amžiaus

Mažiausias naujagimis pasaulyje

Mažiausias pasaulyje išgyvenęs kūdikis, anot Guinnesso rekordų knygos, gimė 2010 metais Vokietijoje (25 nėštumo savaitę) ir svėrė 275 g. Jis praleido 6 mėnesius intensyviosios pagalbos skyriuje ir buvo išrašytas tik pasiekęs 3,7 kg svorį. Taip pat minimas 2004 metais Čikagoje gimusi Rumaisa Rahman, svėrusi 244 g ir buvusi 25 cm ūgio. Ji įrašyta į rekordų knygą kaip mažiausiai svėrusi, tačiau išgyvenusi, naujagimė, gimusi 25 nėštumo savaitę.

Singapūre 2020-ųjų birželio 9-ąją pasaulį išvydo mažiausias iki šiol išgyvenęs kūdikis - Kwek Yu Xuan. Ji gimė keturiais mėnesiais anksčiau, vos 24 nėštumo savaičių ir 6 dienų amžiaus, sverdama tik 212 gramų ir būdama 24 centimetrų ūgio. Po 13 mėnesių intensyvios priežiūros ir gydymo naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje Yu Xuan buvo išleista namo sverdama 6,3 kilogramo. 2021-ųjų rugpjūtį Ajovos universitetas įtraukė Yu Xuan pasiekimą į „Tiniest Babies Registry“, oficialiai pripažindamas ją mažiausiu išgyvenusiu naujagimiu, kurio atvejis patvirtintas medicininiais įrodymais.

Lietuvos rekordai

• Anksčiausiai gimęs ir išgyvenęs Lietuvoje naujagimis gimė vos 22-ąją nėštumo savaitę.
• Mažiausias naujagimis Lietuvoje gimė 450 g masės, 28 cm ūgio - mergaitė. Ji gimė Vilniaus universiteto Moterų klinikoje 2000 m. gegužės 16 d.
• Sunkiausias, 6,8 kg masės, berniukas gimė Vilniaus Antakalnio klinikose 2001 m.
• Sunkiausias gimęs kūdikis Lietuvoje (neišgyvenęs) - 2004-2005 m. gimęs 6,8 kg svorio berniukas.
• Didžiausio svorio naujagimis, kuriam pavyko išgyventi, anot Guinnesso rekordų knygos, svėrė 10,2 kg. Šis berniukas gimė 1955 m. Italijos mieste Aversoje.
• Lietuvoje gimę ketvertukai: 1969 m. Šilutėje gimė Čeponių ketvertukas, 1998 m. Vilniuje - Latukų ketvertukas, 2001 m. - Gancevskių ketvertukas, 2013 m. dar vienas ketvertukas gimė Kaune.

Kiti pasaulio rekordai

• Sunkiausias visų laikų naujagimis (neišgyvenęs) - 1879 m. Kanadoje gimęs 10,8 kg svorio berniukas.
• Vyriausia moteris, tapusi mama - 72 metų Daljinder Kaur iš Indijos (2016 m.). Anksčiau rekordininke laikyta 70 metų Omkari Panwar iš Indijos (2008 m. susilaukė dvynių).
• Jauniausia pasaulyje mama - Lina Medina iš Peru, 1939 m. pagimdžiusi 5 metų ir 7 mėnesių amžiaus.
• Daugiausiai kartų pagimdžiusi moteris - rusė valstiečio Fiodoro Vasiljevo žmona, pagimdžiusi 69 vaikus (1725-1765 m.).
• Daugiausia vaikų vieno gimdymo metu - aštuonetukas, gimęs 2009 m. JAV (Nadya Suleman).

Gimdymas 22 nėštumo savaitę yra itin didelis iššūkis tiek kūdikiui, tiek medikams. Tačiau pažangios medicinos technologijos ir profesionalų darbas leidžia pasiekti stulbinančių rezultatų, išgelbėjant net ir mažiausias gyvybes. Kiekvienas toks atvejis yra vilties simbolis ir įrodymas, kad medicina nuolat žengia į priekį.

tags: #anksciausuau #gimes #kudikis

• Vaikų elgesio problemų priežastys
• žindymo aktualijos ir patirtis
• Kaip išsirinkti „Juventus“ aprangą vaikui?
• Karjera ir asmeninis gyvenimas Mindaugo Stasiulio
• Kodėl vyrai atšąla po gimdymo