Anksčiau susirinkimų bijojo vaikai, dabar – tėvai: kodėl kinta požiūris į mokyklą?
Pasidalinkite nuomonėmis apie jūsų vaikučių klasėse vykstančius tėvelių susirinkimus: Kaip dažnai jie vyksta? Kokia forma gaunate pranešimą apie įvyksiantį susirinkimą? Susirinkimų nuo Augustės darželio nekęsdavau. Pirmoj klasėj kai ji buvo, irgi kažkokie „ne į temą“ būdavo - daug erzelio ir pinigų kaulijimas.
Prieš 15-20 metų klasėse būdavo iki 40 mokinių, tačiau visus suspėdavo išmokinti ir prižiūrėti. O dabar dažnai nesusitvarko su 20. Kai nevertingi susirinkimai būna (kaip darželyje ar pirmoj klasėj), tuomet mano pozicija paprasta: su bendrais sprendimais sutinku, pinigus atnešiu.
Skirtingos patirtys: nuo „valdiško“ požiūrio iki jaukumo
Aš manau, kad labai svarbu ir kontaktas su tėvais, o jei viskas atliekama valdiškai ir paskubomis, tai ir susirinkimų tokie mokytojai nedaro. Kai pervedėm pas kitą mokytoją, susirinkimai vyksta kas mėnesį. Negana to, mokytoja visada turi ką pasakyti: kas vyko, ką jie mokėsi, kokius projektus vykdo ar norėtų vykdyti - dėl to, kad pas juos visada veikla verda, o mokytoja turi nepaprastai daug žinių apie savo pradinukus.
Mūsų susirinkimai daromi kas porą mėnesių, kartais dažniau, priklausomai kokia šventė būna. Tačiau tuos susirinkimus galėčiau pavadinti ne griežtais mokykliniais susiėjimais, bet gal draugiškais tėvų ir mokytojos susiėjimais. Džiugina tai, kad per tokius susirinkimus mes tikrai maloniai leidžiame laiką, nėr kažkokio spaudimo, baimės, nenoro eiti į kitą susirinkimą, dabar visi jie laukiami, neveltui į tokius susirinkimus eina ir tėvelis, ir mamytė.
Gera mokykla tėvų akimis
Alternatyvūs metodai: Valdorfo mokyklos pavyzdys
Mano sūnus mokosi Valdorfo mokykloje. Man patinka ten tėvų susirinkimai. Jie prasideda... žaidimais. Tokiais, kokius žaidžia vaikai. Po to visi susėda ratu ir per rankas leidžiamas kamuoliukas. Kiekviena mama ir tėtis pasako, kas jį labiausiai džiugina ir liūdina jo vaike. Paskutinė kamuoliuką paima mokytoja ir kalba apie tai, kas ją džiugina klasėje ir kas liūdina.
Štai pagrindiniai skirtumai tarp tradicinių ir alternatyvių susirinkimų formų:
| Aspektas | Tradicinis susirinkimas | Bendruomeninis/Alternatyvus |
|---|---|---|
| Atmosfera | Griežta, informacinė | Draugiška, šeimyniška |
| Turinys | Pažymiai, pinigai, taisyklės | Emocijos, projektai, žaidimai |
| Tėvų vaidmuo | Klausytojai | Aktyvūs dalyviai, diskusijų kūrėjai |
Baimė ir įtampa ugdymo įstaigose
Baimė, baimė, baimė. Kitose grupėse, iš kurių vaikai atėjo, to nebuvo. O čia staiga atsiranda. Vaikas ateina į mokyklą ir iškart jame sukyla baimė. Baimę junta ir šeima, išleidžianti vaiką į mokyklą. Šeimose, kuriose orientuojamasi į griežtą auklėjimą, vaikui atsiranda papildoma baimė, gavus prastesnį įvertinimą.
Su „Kauno diena“ kalbėję tėvai minėjo vieną ir tą pačią darželio grupę „Šarkiukai“. „Visa tai dėl auklėtojų griežtumo, taikomų bausmių, apskritai dėl jų elgesio modelio. Dar vienas tėvus stebinantis dalykas, apie kurį pasakojo vaikai, - jeigu pakilęs nuo stalo vaikas nepristumia kėdutės, ta kėdutė „dingsta“, ir vaikas jos neatgauna netgi kelias dienas.
Yra informacijos, kad ši pedagogė darželyje naudodavo smurtą - tiek fizinį, tiek psichologinį, ugdymo metodai buvo pagrįsti gąsdinimu bei nuobaudomis. Tėvai taip pat pavargo nuo nuolatinės įtampos, atvedant vaiką į darželį ir paimant jį iš ten, tėvai net bijojo prasilenkti koridoriuje su šia pedagoge. Jeigu vaikas parėjęs namo džiaugiasi, kad tądien nesulaukė bausmės, reikia suklusti, kas vyksta.
Kaip keisti esamą situaciją?
Labai dažnai mokyklos skundžiasi, kad tėvai nenori ateiti į mokyklą. Manau, turėtume pakeisti tėvų susirinkimo organizavimą. Nustokime į susirinkimą atėjusiems tėvams sakyti, kad vaikas kažko nepadarė, neparašė, nedalyvavo, nesistengė.
- Tegul bent kartą per ketvirtį mokytojas pasirengia pokalbiui draugiška tema.
- Kartu su tėvais ta tema praveda diskusiją, per kurią tėvai galėtų pasidalinti savo patyrimais.
- Taip susikurtų savipagalbos grupė. Tėvai labai vertina vienas kito patirtis.
Pavydu turintiems geras pradinukų mokytojas. Pirmoji mokytoja padeda pamatus mokslams ir ne tik. Nuo jos požiūrio į vaikus prikaliuso ir vaiko požiūris į mokyklą ir visuomenę. Tad negąsdinkime vaikų mokykla. Sakykime, kad tai yra galimybių vieta. Išgirskime, ko nori vaikas. Galbūt jis nenori lankyti tų dešimties būrelių, kuriuos mes jam parinkome.
Šiame procese itin svarbus Vaiko teisių gynėjų vaidmuo. Pirmiausia sieksime identifikuoti galimai netinkamą elgesį patyrusius vaikus ir išsiaiškinsime, ar vaikams ir šeimoms reikalinga emocinė ar kita pagalba. Patikėdami savo vaiką vaikų darželio kolektyvui, tėveliai tikisi, kad bus užtikrintas vaiko saugumas, tinkamas emocinis ir psichologinis klimatas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
