Anketos vaikams ir tėvams: gilesnis supratimas apie vaiko raidą ir poreikius
Vaikai išgyvena tokius pačius jausmus kaip ir suaugusieji, tačiau jiems neretai trūksta žodžių ir supratimo, padedančio įvardyti tai, kas vyksta jų emocijų pasaulyje. Gebėjimas atpažinti savo emocijas, suprasti kitus ir mokėti tinkamai reaguoti nėra įgimtas - jo reikia nuosekliai mokyti. Kaip padėti vaikui suprasti, kas vyksta jo viduje? Kaip mokyti jį saugiai išreikšti stiprias emocijas, valdyti pyktį ar stresą?
Anketos yra vertingas įrankis, leidžiantis įvertinti įvairius vaiko aspektus, pradedant jo emocine būsena ir baigiant pažanga ugdymo procese. Šiame straipsnyje aptarsime anketų pavyzdžius, skirtus vaikams, tėvams ir pedagogams, siekiant geriau suprasti vaiko raidą ir poreikius.
Anketų svarba vaiko gerovei
Anketos gali būti naudojamos įvairiose situacijose, pavyzdžiui, norint įvertinti vaiko emocinę būseną, nustatyti patyčių atvejus ar įvertinti pažangą ugdymo procese. Surinkti duomenys apdorojami, analizuojami ir naudojami individualiam tobulėjimo planui sudaryti.
Anketos vaikams apie patyčias
Ši anketa padeda nustatyti patyčių atvejus mokykloje ar darželyje. Atsakydami į klausimus, vaikai gali išreikšti savo patirtis ir jausmus, o tai padeda pedagogams ir tėvams geriau suprasti situaciją.
Anketos klausimai apie patyčias:
- Kiek tau metų?
- Kaip saugiai tu jautiesi savo mokykloje?
- Kaip dažnai kiti mokiniai (draugai ar kiti) tyčiojosi iš tavęs?
- Kaip tu reaguoji, jeigu iš tavęs tyčiojasi?
- Ar dažnai mokytojai tyčiojasi iš mokinių?
- Kaip tu dažnai tyčiojaisi iš kitų mokinių?
- Jei tyčiojaisi iš kitų vaikų mokykloje, ar darei ką nors iš žemiau nurodytų dalykų?
- Kaip tu elgiesi, kai pamatai mokykloje patyčių situaciją?
- Jei mokytojai mato, kad yra tyčiojamasi iš mokinių, ar jie stabdo patyčias?
- Dėl kokių priežasčių yra tyčiojamasi?
- Kas mokykloje padeda apsiginti?
- Dėl kokių priežasčių mokytojai tyčiojasi?
Anketos tėvams apie vaiko pažangą ir pasiekimus ikimokykliniame ugdyme
Šios anketos tikslas - išsiaiškinti tėvų požiūrį apie vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo tendencijas ikimokykliniame ugdyme bei nustatyti pasitaikančias problemas. Tai padeda stiprinti tėvų ir pedagogų bendradarbiavimą.
Anketos klausimai tėvams:
- Kiek ir kodėl ikimokyklinio amžiaus vaikams reikalingas pasiekimų ir pažangos vertinimas?
- Kaip dažnai su grupės pedagogėmis aptariate vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimą?
- Kokias dokumentavimo formas naudoja pedagogai vertindami Jūsų vaiko pažangą ir pasiekimus? (Stebėjimo aprašai, Darbelių pavyzdžiai, Nuotraukos, Filmuota medžiaga, Vertinimo lentelės, Refleksijos užrašai)
- Kokias informavimo priemones renkasi pedagogai norėdami informuoti Jus apie vaiko ugdymo(si) pasiekimus? (Individualūs susitikimai/pokalbiai, Tėvų susirinkimai, Rašytinės formos (laiškai, elektroninis paštas), Telefoniniai pokalbiai)
- Kurios informavimo formos Jums priimtiniausios?
Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas
Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas yra būtinas vaiko ugdymui. Esminiai aspektai apima vieningus tikslus ir taisykles, nuolatinį tėvų informavimą apie vaiko pasiekimus, tėvų dalyvavimą projektuose, individualius pokalbius ir vaikų darbų aplankų pristatymą.
Bendravimo formos:
- Individualūs pokalbiai su tėveliais, pasakojant apie vaiko pasiekimus, aptariant svarbius aspektus.
- Sudaryti pokalbių grafiką, kai tėvai turi galimybę susitikti individualiai su pedagogu.
- Vaikų darbų aplankai: Sudaryti vaikų darbų aplankus su komentarais, tiek vaikų, tiek savo. Pateikti juos tėvams bendrų susitikimų metu.
- Kvietimas į veiklą: Kviesti tėvus dalyvauti bendroje veikloje, atlikti tam tikras užduotis su vaiku; pateikti filmuotą medžiagą ar vaikų veiklos nuotraukas; vaikų samprotavimus talpinti į darželio laikraštuką.
Psichologinis atsparumas ir emocinė gerovė
Nors rugsėjį mokyklų koridoriai prisipildo mokinių šurmulio, naujausia organizacijos „Gelbėkit vaikus“ kartu su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga atlikta apklausa parodo, kad už vaikų šypsenų neretai slepiasi nerimas, įtampa ir menka savivertė. Lietuvos vaikai savo emocinę būseną vidutiniškai vertina 6,8 balo iš 10. Dažniausiai vaikų įvardijami iššūkiai yra gebėjimas atlaikyti sudėtingus jausmus - savivertės stoką, nerimą, pyktį ir liūdesį.
Vaikų emociniai poreikiai yra labai aiškūs - jie nori vidinės ramybės, priėmimo ir džiaugsmo. Kas trečias vaikas sunkiai susitvarko su suaugusiųjų nusivylimu - jausmu, kad esi „nepakankamai geras“. Tai socialinio vertinimo jausmas, kurį sunku priimti, nes jis kelia daug stiprių emocijų. Vaikas gali manyti, kad būdamas nepakankamas jis yra nemylimas, nepriimtinas ar atstumtas. Dėl to natūraliai kyla noras slėpti savo nepakankamumą. Vaikai gali tai daryti demonstruodami rizikingą elgesį, agresiją ar pasinerdami į virtualią realybę. Baimė būti „demaskuotam“ sukelia nerimą ir įtampą. Jausmas, kad esi nesuprastas ar nepastebėtas, didina liūdesį ir vienišumą.
„Ypač sunku, kai vaikas susiduria su suaugusiųjų abejingumu ar nesupratimu. Tai ypač ryšku tarp pažeidžiamų grupių vaikų, kurie dažniau išgirsta „nusiramink“ ar sulaukia nurodymų, o ne tikro palaikymo. Toks bendravimas ne kuria saugumo jausmą, bet jį silpnina - stiprėja atskirtis, o vaiko emocinis pasaulis lieka neišgirstas“, - komentuoja S. Net du trečdaliai apklaustųjų minėjo, kad jiems svarbiausia būti rimtai išklausytiems ir nebūti kritikuojamiems. 43 proc. Paklausti, kokios suaugusiųjų reakcijos vaikai labiausiai nenorėtų, 57 proc. minėjo šaukimą, pyktį ir kaltinimus. Daugiau negu pusė apklaustųjų nenori sulaukti lyginimo su kitais, o 41 proc. „Vaikai nori būti rimtai priimti. Jie nesitiki stebuklų - tik pagarbos, kantrybės ir palaikančio suaugusiojo, kuris jų nesmerkia, bet padeda.“
Apibendrindama apklausos rezultatus organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė L. „Apklausoje prašėme vaikų pasidalyti savo istorijomis. Daugelis vaikų pasakojo savo patirtis, kai jie buvo ar nebuvo išklausyti suaugusiųjų. Nemažai vaikų teigė, kad tėvai įnikę į savo reikalus ir problemas, yra labiau linkę domėtis mokslo rezultatais, o ne vaikų jausmais. Organizacija „Gelbėkit vaikus“ jau keletą metų vykdo pozityvios tėvystės, ankstyvojo ugdymo ir vaikų psichologinio atsparumo stiprinimo programas. Mes tikime ir matome, kad šios programos padeda vaikams ir jų tėvams, stiprina jų gebėjimus įveikti emocinius iššūkius, o tai kuria pagrindą sveikesnei ir laimingesnei visuomenei“, - tikina organizacijos vadovė L.
Organizacija „Gelbėkit vaikus“ vaikų apklausą vykdė internetu nuo 2025 m. gegužės 26 iki birželio 25 dienos. Dalyvauti apklausoje buvo kviečiami 10-18 metų vaikai bei jaunuoliai. Apklausos anketą užpildė 1165 vaikai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
