Tėvų atsakomybė už vaikų veiksmus
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai - pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas. Tai imperatyvus reikalavimas - tėvo ar motinos atsisakymas teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja.
Svarbu pažymėti, kad tėvų teisės ir pareigos priklauso lygiai abiem tėvams, nesvarbu, jie yra susituokę ar ne, gyvena kartu ar atskirai, jų santuoka nutraukta ar pripažinta negaliojančia ir t. t. (CK 3.156 straipsnis). Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Taigi CK įtvirtina abiejų tėvų teisių ir pareigų vienovės, tėvų valdžios bendrumo principą. Tėvai savo teises ir pareigas vykdo tarpusavio sutarimu.
Tėvams įgyvendinant savo teises ir vykdant pareigas, privalo būti derinami tėvų ir vaiko interesai. Vaiko interesai - tai pirmiausia įstatymuose numatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Tačiau pažymėtina, kad vaiko interesai negali būti sutapatinti su vaiko noru.
Tėvų teisės ir pareigos turi ir tam tikrų ypatumų. Dauguma tėvų teisių ir pareigų yra terminuotos, t. y. jos galioja, iki vaikas sulaukia pilnametystės ar įgyja visišką veiksnumą nesulaukęs 18 metų amžiaus (CK 3.160 straipsnis), išskyrus įstatymo daromas išimtis, kai tam tikros tėvų pareigos išlieka ir vaikui sulaukus pilnametystės. Pavyzdžiui, CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais tėvai privalo išlaikyti ir vyresnius nei 18 metų vaikus. Be to, dauguma tėvų teisių yra ir jų pareigos. Pavyzdžiui, tėvai turi teisę auklėti ir lavinti vaiką; teisė bendrauti su vaiku yra tėvų ir teisė ir pareiga, t. y. auklėti, lavinti vaiką, bendrauti su juo ir t. t. yra ne tik tėvų prerogatyva, bet ir pareiga.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsižvelgiant į Vaiko teisių konvencijos nuostatas, šeimos teisėje vietoj tėvystės teisių atėmimo instituto įvestas tėvų valdžios apribojimo institutas. Jis reglamentuoja vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą.
Tėvų valdžios apribojimo formos
- Vaiko atskyrimas (CK 3.179 str.). Galimas nesant tėvų kaltės (liga, kitos aplinkybės). Pavyzdžiui, yra žinoma, kad tėvas ar motina žiauriai elgiasi su vaiku - vartoja prieš jį fizinį ar psichologinį smurtą. Tačiau nustatoma, kad dėl šių veiksmų nėra tėvo ar motinos kaltės, nes jie serga psichikos liga ir negali suprasti savo veiksmų prasmės bei jų valdyti.
- Laikinas ar neterminuotas tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 str.). Galimas tik esant tėvų kaltei (tėvai vengia vykdyti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja savo valdžia, žiauriai elgiasi ir pan.). Tai griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių.
Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir pasekmių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, svarbu yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, taip pat įvertinti tokių veiksmų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis. Kiekvienu iš nustatytų atvejų teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Teismas, spręsdamas ginčą dėl tėvų valdžios apribojimo, turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, kuris reiškia, kad pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams.
Už jaunesnio kaip 16 metų amžiaus vaiko teisės pažeidimus tėvai gali būti patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 181 straipsnį (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams). Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti pareigos tinkamai auklėti vaiką. Teismai tokiais atvejais pripažįsta situacijas, kai vaikas yra ne tiesioginėje tėvų, o įstatymais įgaliotos vykdyti vaikų auklėjimą įstaigos priežiūroje - ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, mokykloje ir pan.
Tačiau jei chuliganiškus veiksmus atliko nepilnametis nuo 14 metų iki 16 metų, tokie veiksmai tokio vaiko tėvams užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 175 straipsnį (Nepilnamečių padarytas chuliganizmas). Atsakomybei pagal ATPK 175 straipsnį atsirasti svarbus tik atsakomybėn traukiamo asmens ryšys su vaiku - buvimas tėvu. Beje, nepilnamečio chuliganiškas elgesys mokykloje gali užtraukti administracinę atsakomybę ir pačios mokymo įstaigos darbuotojams pagal ATPK 1813 straipsnio 2 dalį (Vaiko teisių pažeidimas), nes laikoma, kad mokymo įstaiga, būdama atsakinga už šio ir kitų vaikų priežiūrą, tinkamai nevykdė savo pareigų.
Įstatymuose yra numatyta, kad vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų. Tam tikrais atvejais, teismas gali šį amžių sumažinti, pripažindamas, kad būdamas ir jaunesnio nei 18 metų amžiaus vaikas gali savarankiškai įgyvendinti savo teises, pvz. jaunesniam nei 18 metų asmeniui leidžiama sudaryti santuoką, savarankiškai tvarkyti gaunamas pajamas. Nors vaikas yra iki 18 metų, tačiau už pačio vaiko neteisėtus veiksmus, jis gali būti baudžiamas jau nuo 16 metų, o tam tikrais atvejais ir nuo 14 metų.
Vaiko atstovai yra tėvai. Be abejo, būna išimčių, pvz. jei tėvai yra neveiksnūs. Tai atvejais, kai tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, vaikams yra paskiriami globėjai, rūpintojai, kurie taip pat privalo užtikrinti vaikų interesus. Tėvai ir kiti vaikų atstovai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Mūsų teisinė sistema nenumato tėvams jokių galimybių savanoriškai atsisakyti teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams. Taigi, net ir kylant bet kokiems sunkumams auginant vaikus, tėvai negali nusišalinti nuo vaikų priežiūros pareigos, o jiems vengiant tai daryti, kyla atsakomybė už tokį jų elgesį. Būtina atkreipti dėmesį, kad net ir tėvams gyvenant atskirai, už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, neatsižvelgiant su kuo vaikas gyvena, abu tėvai atsako bendrai ir vienodai. Nei vienas iš tėvų negali išvengti atsakomybės už vaikų nepriežiūrą, pasiteisindami, jog vaikas su juo negyvena.
Vaiko atstovai gali būti baudžiami už blogą elgesį su vaiku. Dažnai žmonės skirtingai vertina tai, kas yra blogas elgesys su vaiku. Kas vienų žmonių vertinama kaip neleistinas elgesys su vaiku, kiti gali manyti, kad tai normalus vaiko auklėjimo būdas. Specialistų nuomone, blogas elgesys su vaiku - tai vaiko vystymosi poreikių ignoravimas. Pagal įstatymus vaikas turi teisę į mokslą, į būstą, į jo poreikių užtikrinimą, ir tai privalo garantuoti vaiko atstovai. Blogas elgesys su vaiku gali būti: fizinė prievarta, seksualinė prievarta, vaiko nepriežiūra, moralinė prievarta ar tapimas smurto šeimoje liudininku.
Smurto formos prieš vaikus
- Fizinis smurtas gali būti vienkartinis veiksmas arba pasikartojantys veiksmai - mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas ir pan.).
- Vaikų seksualinis išnaudojimas gali pasireikšti išprievartavimu, seksualiniu tvirkinimu, vaiko panaudojimu pornografijai, kita seksualinio pobūdžio veikla vaiko atžvilgiu.
- Nepriežiūra - tai nuolatinis ir rimtas nesirūpinimas vaiku ar nesugebėjimas apsaugoti vaiko nuo bet kokio pavojaus, pvz. ir šalčio, ir badavimo, arba nesugebėjimas užtikrinti vaiko priežiūros, dėl ko pablogėja vaiko sveikata ir vystymasis.
- Psichologinis arba emocinis smurtas pasireiškia - nuvertinimu, menkinimu, žeminimu, šmeižtu, grasinimu, gąsdinimu, atskyrimu, kvailinimu, judėjimo laisvę apribojančiais veiksmais, sukeliant ar sudarant sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasinei, moralinei ar socialinei sveikatai ir raidai.
Tėvų ir kitų atstovų pareiga užtikrinti, kad vaikai jokia forma nepatirtų netinkamo elgesio su jais. Nekyla abejonių, kad vaikui augant rūpestingoje šeimoje, net nereikėtų galvoti apie tai, kad būtent artimiausioje aplinkoje vaikas galėtų patirti blogą elgesį su juo. Arba, jei nustatomi tokie neteisėti veiksmai su vaiku, privaloma skubiai imtis priemonių sustabdyti tokį elgesį, padėti vaikui. Deja, pasitaiko atvejų, kai vaikai patiria netinkamą elgesį artimoje aplinkoje iš savo tėvų, artimų giminaičių.
Už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytus pažeidimus administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami jų tėvai: tėvams gali būti surašomas protokolas ir jie baudžiami už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Yra susiformavusi nuostata, kad jeigu vaikas daro pažeidimus, tėvai galimai netaikė tinkamų auklėjimo priemonių, kurios suformuotų vaiko teisingą požiūrį į elgesį ir visuomenines nuostatas. Tokia nuostata atsispindi ir teisiniame reglamentavime. Jeigu administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė nepilnametis, kuriam iki šios veikos padarymo nebuvo suėję 16 metų, atlikus tyrimą, informacija apie šią veiką ir ją padariusį nepilnametį turi būti perduota savivaldybės administracijos direktoriui, Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tai parodo, kad nepilnamečio vaiko elgesio problemų priežasčių ieškoma šeimoje, auklėjime, o nustačius, kad vaiko netinkamas elgesys susiformavo dėl šeimoje egzistuojančių nuostatų, tėvai dėl netinkamo savo tėvų pareigų įgyvendinimo gali būti traukiami atsakomybėn. Jeigu nustatyti pažeidimai nesukelia sunkių pasekmių, nėra sistemingi, tėvams paprastai skiriama bauda.
Už nepilnamečių vaikų padarytus nusikaltimus tėvai neatsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas. Laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama tais atvejais, kai nustatomos sunkios pačių tėvų veiksmų pasekmės, kurios yra sukeliamos vaikams: kai tėvai naudoja fizinį, seksualinį ar emocinį smurtą prieš vaikus, arba dėl vaikų nepriežiūros vaikų sveikatai, jų interesams kyla sunkios pasekmės, pvz. tėvams nesirūpinant vaikų maitinimu, dėl ko vaikams dėl netinkamos mitybos nustatomas išsekimas, sveikatos sutrikimai; arba jeigu tėvai nesirūpina tinkama vaikų apranga, dėl ko vaikai patiria kūno nušalimus. Net tais atvejais, kai nelaimingo atsitikimo metu nukenčia vaikas, tėvai gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Pavyzdžiui, mažametis vaikas būdamas statomame name iškrito iš antro aukšto ir patyrė sunkius sužalojimus. Su vaiku buvęs tėvas buvo traukiamas atsakomybėn dėl neatsargaus sveikatos sutrikdymo, nes tėvas nesiėmė visų priemonių, kad užtikrintų saugų vaiko buvimą pavojingoje aplinkoje, dėl ko buvo sutrikdyta vaiko sveikata. Taip pat tėvams gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė už neteisėtus veiksmus vaikui ir šeimai, tai yra už vaiko palikimą, kai vaiko atstovas, palieka negalintį savimi pasirūpinti mažametį vaiką be būtinos priežiūros, norėdamas juo atsikratyti; įtraukimą nepilnamečio į girtavimą ar nusikalstamą veiką; už naudojamą smurtą šeimoje. Laisvės atėmimo bausmė yra numatyta ir tais atvejais, kai vienam iš tėvų yra teismo nustatyta pareiga išlaikyti vaiką, tačiau yra vengiama ją vykdyti, atlikus tyrimą vengiančiajam gali tekti pasiaiškinti teisme, o už tai yra numatyta maksimali bausmė - laisvės atėmimas iki 2 metų.
Šiuo metu visuomenėje vyraujanti nuomonė, kad vaikai lengvai gali būti paimami iš šeimos, yra mitas. Be abejo, Vaiko teisių apsaugos specialistai turi teisę ir pareigą reaguoti į situacijas, kurios pavojingos vaikui, tačiau šios institucijos atstovai vaiką gali patalpinti globos namuose ar pas globėjus tik labai trumpam laikui, o vėliau šį klausimą sprendžia teismas. Pažymėtina, kad procesas teisme nėra paprastas. Proceso metu yra užtikrinamos vaikų ir tėvų teisės, tėvams skiriama teisinė pagalba, yra aiškinamos visos susiklosčiusios situacijos aplinkybės ir ieškoma geriausio vaiko interesus atitinkančio sprendimo. Ir dar norėtųsi pabrėžti, kad visais atvejais vaiko teisių apsaugos specialistai atvykę į įvykio vietą, pirmiausia ieško galimybės perduoti vaikų priežiūrą vaikų artimiems giminaičiams. Klausimas dėl vaiko paėmimo iš šeimos sprendžiamas nustačius realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje. Tokia aplinka gali būti nustatoma tokiais atvejais: kai kyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai; kai vaikas paliktas be priežiūros arba paliktas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi; kai tėvai yra dingę ir jų ieškoma; kai tėvai negali rūpintis vaiku dėl ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių. Dažniausiai realus pavojus šeimoje būna konstatuojamas, kai tėvai sistemingai smurtauja prieš vaikus, ilgą laiką nesirūpina ir netinkamai prižiūri vaikus. Dažniausiai tai nebūna vienkartinis, netyčinis veiksmas ar neapgalvotai susiklosčiusi situacija - tai būna ilgalaikiais ir sistemingais neteisėtais veiksmais padaroma žala vaiko interesams.
Nedaug tėvų, kilus tarpusavio barniui vaiko akivaizdoje, geba susivaldyti. Mylėdamas abu tėvus, bijodamas būti atstumtas, vaikas išgyvena didelį stresą, nerimą, kaltės jausmą. Ypač, kai yra verčiamas raginamas pasirinkti, kurio iš tėvų poziciją palaiko. „Ant vaiko pečių užkraunama didelė atsakomybė, kuriai jis dar nėra pasirengęs“, - atkreipia dėmesį Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Aura Svetikienė. Ji papasakojo, kokią įtaką vaiko elgsenai daro kasdieniai tėvų nesutarimai ir kokių veiksmų reikėtų imtis, norint juos apsaugoti.
Dirbant Tarnybose dažniausiai susiduriama su tėvų konfliktais skyrybų procesuose, kurie vaikui sukelia didelį vidinį konfliktą. Tėvai nori, kad vaikai pasirinktų vieno iš tėvų pusę - neretai klausia, kuris iš tėvų geresnis, kurį vaikas labiau myli. Taip pat prie vaikų būna išsakoma tėvų nuomonė vienas kito atžvilgiu, aptarinėjami turtiniai klausimai, keliamos tam tikros sąlygos. Vaikais manipuliuojama, prižadami materialūs dalykai arba aiškinama, ko neteks vaikas, gyvendamas su vienu iš tėvų. Tėvai pykstasi, nuolat vienas kitą kaltina ir dėl savo vaikų auklėjimo stiliaus. Pavyzdžiui, vienas draudžia, kelia aukštus reikalavimus vaikui, o kitas atvirkščiai - viską leidžia, norėdamas būti „geras“. Tokie tėvai neturi autoriteto, vaikai jų visiškai neklauso: neina į mokyklą, būdami pamokose tyčia trukdo mokytojams savo replikomis ar veiksmais, neruošia namų darbų, išeina iš namų ir grįžta kada panorėję.
Didelė dalis šeimų, su kuriomis tenka dirbti, yra nuolat girtaujantys tėvai. Būdami neblaivūs jie konfliktuoja tarpusavyje ir tokie konfliktai kartais baigiasi smurto proveržiais prieš vieną iš tėvų ar pačius vaikus, kurie pasipainioja po kojomis. Tokiose šeimose tenka matyti, kaip elgiasi vaikai vieni su kitais, jų kalboje daug keiksmažodžių. Sukrečia tai, kad 3 metų vaikas beveik nemoka kalbėti, tačiau keiksmažodžių žodynas būna itin platus. Arba, pavyzdžiui, 4 metų vaikas aiškina vaiko gynėjai, kad jis bus banditas ir visus sumuš.
Vienas iš tėvų gali prisiimti aukos vaidmenį. Pavyzdžiui, mama, kurios niekas nemyli, kuri dėl visų aukojasi, jaučiasi neįvertinta, gyvena su vyru alkoholiku. Arba vienas iš tėvų per mažai uždirba, kad patenkintų šeimos poreikius. Tėvai priverčia vaiką jaustis kaltu. Jei vaikas nedaro to, ko nori tėvai, vaikas tampa blogu, nesukalbamu. Kartais atsitinka taip, kad ne tik tėvai pradeda naudotis vaikais, bet ir vaikai, paaugliai manipuliuoja savo tėvais. Jie sako tėvams tai, ką jie nori išgirsti, prašo dovanų, persako, ką kalba tėvai vienas apie kitą ir pan. Galimas ir šantažas tėvų atžvilgiu, vaikai grasina, kad kreipsis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Jei konfliktų metu tėvai pykstasi dėl vaiko elgesio ir vaikas išgirsta tėvus negatyviai apie jį atsiliepiant, žeminant, jis pasijaučia nevykėliu, įskaudintu, atsiranda bejėgiškumo jausmas. Jo pyktis ir netinkamas elgesys tokiu atveju tikrai nesikeis, tik dar pablogės. Šeimoje nereikia bijoti rodyti savo jausmų, pykčio, nusivylimo, liūdesio, baimės, nes svarbiausia kalbėtis su vaiku ir jam aiškinti, koks jo elgesys ir kodėl tėvams sukėlė tokius jausmus. Taip vaikas nesijaus puolamas.
Pats konfliktas nėra problema - problema yra negebėjimas jos taikiai spręsti. Manipuliavimas vaiku, jo įtraukimas į konfliktus, liepimas rinktis tarp tėčio ar mamos, yra itin žalingas ir gali sietis su įvairiomis vaikų prisitaikymo problemomis. Labai svarbu, kaip pykdamiesi elgiasi tėvai. Vaikai šeimoje mokosi įvairių įgūdžių, elgesio ir bendravimo, vertybių paprasčiausiu būdu - stebėdami ir atkartodami tėvų elgesį. Vaikai būdami šalia ar net dalyvaudami konfliktuose mokosi, kaip reikia pykti, kokius žodžius sakyti, veiksmus atlikti. Yra vaikų, kurie bando sutaikyti tėvus, guosti vieną arba kitą, jaučiasi bejėgiai, ima tėvams pataikauti. Kiti patys tampa agresyvūs, pradeda rėkti ant tėvų, kad tėvų pykčiai jiems atsibodo, kad nebenori su jais gyventi, prašo, kad tėvai baigtų pyktis arba tiesiog pasišalina iš konflikto zonos.
Būna, kad konfliktuodami tėvai nerodo savo emocijų, vienas nuo kito atsitraukia, prasideda ilgi nekalbadieniai. Tokiu atveju jie praranda galimybę ne tik įveikti problemas, bet ir savo vaikams rodo netinkamą konflikto sprendimo strategijos pavyzdį. Kaip tokiu atveju jaučiasi vaikas? Vaikas jaučia įtampą, baimę, nerimą, nes nežino, kas atsitiko, kodėl su juo apie tai nesikalbama, slepiama. Tokiais momentais vaikas gali prisigalvoti baisiausių dalykų, kodėl tėvai nebendrauja vienas su kitu. Tokiose šeimose augantys vaikai gali būti pikti, agresyvūs, nerimastingi, emociškai nestabilūs, būti linkę dėl tėvų pykčių kaltinti save. Vaikas išsiugdo didelę galimos grėsmės baimę, jautrumą, pažeidžiamumą. Į paprastas situacijas namuose, kieme, mokykloje jis gali reaguoti pykčio protrūkiais: rėkti, žeminti, keiktis pamokoje ar žaisdamas. Kitas vaikas atvirkščiai: gali būti labai išsigandęs, jausti nerimą, pyktį, bejėgiškumą, prisiimti kaltę dėl tėvų pykčių sau. Taip, vaikai nori būti mylimi, gyventi su savo tėvais, tačiau patirtos nuoskaudos juos žaloja emociškai, randai ilgai lieka giliai širdyje. Žala vaiko psichinei sveikatai jau būna padaryta.
Nors ir labai sunku, aštrėjant konfliktui svarbu laiku pastebėti kylantį pavojų savo ar savo artimųjų sveikatai ir atsitraukti. Konflikto įkarštyje pamatyti savo vaiką, atkreipti dėmesį į tai, kaip jis jaučiasi, ką sako jo kūno kalba. Vėliau, jau nurimus aistroms, būtina pasikalbėti su vaiku ir paaiškinti, kad konfliktas kilo ne dėl jo ir vaikas yra mylimas toks, koks yra. Labai svarbu atsiprašyti, kad nesusivaldė, kad vaikas tapo konflikto dalyviu ar stebėtoju.
Rekomenduočiau šia tema tėvams perskaityti Suzanos Forvard knygą „Toksiški tėvai“. Autorė rašo, kad konfliktai turi ir gerą poveikį vaikui - jis tikroviškiau suvokia pasaulį, išmoksta tinkamai juos spręsti. Aišku, tam būtina viena sąlyga - suaugusieji turi išmokti valdyti situacijas.
Teisiniu požiūriu, kas yra vaikas, ir kas ir už ką gali patirti pasekmes už vaiko interesų neužtikrinimą? Tėvų pareigos - tėvams priskirtos teisės ir pareigos vaikams. Tėvų pareigos vaikams vykdytinos, kol vaikai sulaukia pilnametystės arba kol jiems suteikiamos nepilnamečio teisės (emancipacija) (Civilinio kodekso 1877 straipsnis). Pilnamečiu tampama sulaukus 18 metų amžiaus. Priklausomai nuo vaikų brandos, atsižvelgti į jų nuomonę dėl svarbių šeimos reikalų ir pripažinti vaikų teisę savarankiškai kurti savo gyvenimą. Tėvai tėvų pareigas vykdo abipusiu sutarimu. Jei nėra sutarimo dėl ypatingos svarbos klausimų, bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą ir teismas dės pastangas, kad būtų pasiektas sutaikinimas. Jei tėvystė nustatoma tik vienam iš tėvų, teismo sprendimu tėvų pareigos gali būti priskiriamos to asmens sutuoktiniui arba registruotam partneriui ir jie bendrai vykdo šias pareigas. Šiuo atveju sprendimas dėl bendro tėvų pareigų vykdymo priimamas vienam iš tėvų ir jo sutuoktiniui ar registruotam partneriui pateikus pareiškimą. Jei vienas iš tėvų negali vykdyti tėvų pareigų dėl pasišalinimo, nesugebėjimo ar kitų kliūčių, kaip nurodyta teismo sprendime, tėvų pareigas privalo vykdyti kitas iš tėvų, kuris nors bet kurio iš tėvų giminaitis.
Portugalijoje susitaikymas yra savanoriškas. Su savais vaikais susijusio sutuoktinių konflikto šalys, susitarusios, prieš iškeldamos teismo bylą gali pasinaudoti viešojo arba privataus sutuoktinių taikinimo paslaugomis. Jeigu su šeimos reikalais susijusios bylos priklauso civilinės metrikacijos įstaigos kompetencijai, dėl jų reikalingas išankstinis šalių sutikimas. Kitais atvejais jos priklauso teismų jurisdikcijai (2001 m. spalio 13 d. Įstatyminio dekreto Nr. 272/2001 12 straipsnis. Civilinės metrikacijos įstaigos kompetentingos ratifikuoti susitarimą dėl tėvų pareigų tik tais atvejais, kai šis susitarimas abipusiu sutikimu pridedamas prie susitarimo dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium. Jeigu šalys nori pasinaudoti privačiomis taikintojo paslaugomis, turi sumokėti mokesčius taikintojui. Ši suma, taikinimo taisyklės ir grafikas nustatomi taikinimo protokole, kurį šalys ir taikintojas pasirašo taikinimo pradžioje. Teisingumo ministerija parengė taikintojų, su kuriais šalys gali konsultuotis dėl privataus taikintojo pasirinkimo, sąrašą. Kad galėtų naudotis viešosiomis taikinimo paslaugomis, šalys turi susisiekti su Teisingumo politikos generalinio direktorato (port. Direcão Geral da Política de Justiça) alternatyvaus ginčų sprendimo biuru ir paprašyti jo paskirti išankstinį susitikimą su taikintoju. Per išankstinį susitikimą su viešuoju taikintoju šalys ir taikintojas pasirašo taikinimo protokolą. Nustatomas taikinimo laikotarpis, susitikimų laikas ir paaiškinamos procedūros taisyklės. Viešojo sutuoktinių taikinimo paslaugų kaina - 50 EUR kiekvienai šaliai, neatsižvelgiant į numatytų susitikimų skaičių. Šį 50 EUR mokestį abi šalys sumoka prieš pradedant teikti viešąsias taikinimo paslaugas. Viešojo taikinimo paslaugas teikiančių taikintojų mokesčių išlaidas dengia ne šalys. Kalbant apie viešąsias taikinimo paslaugas, šalys gali rinktis taikintoją iš taikintojų, atrinktų teikti viešąsias taikinimo paslaugas, sąrašo. Jei šalys nepasirenka taikintojo, Teisingumo politikos generalinio direktorato alternatyvaus ginčų sprendimo biuras, atsižvelgdamas į atstumą iki šalių gyvenamosios vietos, iš viešųjų taikintojų sąrašo eilės tvarka išrenka vieną taikintoją. Pastaba. Sutuoktinių taikinimo sistemos veikla reglamentuojama 2018 m. spalio 22 d. Teisinė pagalba(2004 m. liepos 29 d.Įstatymas Nr. 34/2004. (2015 m. rugsėjo 8 d.Įstatymas Nr. 141/2015. Civilinės globos procedūros teisinė sistema. Su pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 24 d.
Jei šalys perduoda klausimą nagrinėti teismui, pradedamas civilinis procesas dėl tėvų pareigų vykdymo - pirmiausiai teisėjas paskiria susitikimą su tėvais. Jei tėvai susitikime negali susitarti, teisėjas susitikimą atideda ilgiausiam galimam laikui, t. y. Šio laikotarpio pabaigoje teisėjas informuojamas apie taikinimo arba formalaus posėdžio dalyvaujant specialistams rezultatus ir paskiria kito susitikimo datą susitarimui pasiekti ir (ar) ratifikuoti. Jei, pasibaigus šiam etapui, tėvai negali pasiekti susitarimo, pradedamas kitas proceso etapas - ginčo nagrinėjimo etapas. paskirti civilinę globą (port. Paprastai - ne.
Tais atvejais, kai yra sudarytas susitarimas dėl tėvų pareigų vykdymo reglamentavimo, neatsižvelgiant į tai, ar šis susitarimas prie teisinio santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium susitarimo pridėtas, ar ne, civilinės metrikacijos įstaigoje oficialiai iškeliama byla. Pastaba. Jei santuokos nutraukimo procesas pradedamas be kito sutuoktinio sutikimo, kompetentinga institucija yra teismas, o byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, be kito sutuoktinio sutikimo. Procedūra pradedama gavus rašytinę informaciją arba įrašius komitetui žinomas žodines ataskaitas ar faktus. Apsaugos komiteto procedūra apima informacijos rinkimą, tyrimą ir nagrinėjimą, jei tai būtina ir tikslinga siekiant nustatyti esamą padėtį, sprendimo priežastis, taip pat apima atitinkamos priemonės taikymą ir įgyvendinimą. Taikoma supaprastina procedūra, kai veiksmai ir tyrimai, kuriuos atlieka arba paprašo atlikti apsaugos komitetas ir kurie sudaro veiksmų, nurodytų pirmesnėje dalyje, įgyvendinimo pagrindą, registruojami chronologine tvarka. Tai savanoriškos jurisdikcijos procedūra, pradedama pateikus pareiškimą teisme ir jei yra pateiktas prieštaravimas. Teismą konsultuoja daugiadalykės techninės grupės. Vaikas turi teisę būti išklausytas. Konkrečiai, vykstant procedūroms, kuriomis reglamentuojamos tėvų pareigos, surengiamas tėvų susitikimas ir jeigu jie šiame susitikime nepasiekia susitarimo, teismas nukreipia juos pas taikintoją (jeigu jie sutinka) arba į formalų posėdį dalyvaujant specialistams. Šalys turi teisę susipažinti su informacija, pateikta techninėse rekomendacijose, taip pat kitais į teismo procesą įtrauktais įrodymais ir nuomonėmis. Jos gali paprašyti pateikti paaiškinimų, taip pat gali pateikti papildomų įrodymų arba prašyti, kad būtų pareikalauta pateikti informaciją. Skirti teisininką privalu tik apskundimo etapu. Jeigu kitaip aiškiai nenumatyta, gali būti apskundžiami tik galutiniai arba preliminarūs sprendimai dėl civilinės globos priemonių taikymo, pakeitimo arba taikymo nutraukimo. Skundai turi tik su funkcijų perdavimu susijusį poveikį, nebent teismas nusprendžia kitaip. Bylos, priklausančios civilinės metrikacijos įstaigų jurisdikcijai (Civilinio kodekso 1775-1778-A straipsniai; 2001 m. spalio 13 d.Įstatyminio dekreto Nr. 272/2001 12-14 straipsniai. pasiekus susitarimą dėl tėvų pareigų nepilnamečiams vaikams vykdymo, byla perduodama apygardos teismo (port. Tais atvejais, kai tėvai, neatsižvelgiant į tai, ar jie susituokę, pageidauja reglamentuoti tėvų pareigų savo nepilnamečiams vaikams vykdymą arba pakeisti jau ratifikuotą susitarimą, jie privalo bet kuriuo metu bet kuriai civilinės metrikacijos įstaigai pateikti prašymą šiuo klausimu. Atitinkamas tėvų pareigas sureguliuojantis teismas yra apylinkės šeimos ir nepilnamečių bylų teismas (Teismų sistemos organizavimo įstatymo 123 straipsnio 1 dalies d punktas. jeigu pareiškėjas ir atsakovas gyvena užsienyje ir Portugalijos teismui priklauso tarptautinė jurisdikcija, byla svarstoma Lisabonos šeimos ir nepilnamečių bylų teisme (port. Apsaugos komitetas, kurio teritorinė jurisdikcija apima savivaldybės ar apylinkės, kurioje vaikui arba jaunuoliui teikiama globa, teritoriją, bendradarbiauja su apsaugos komitetu, paskyrusiu taikytiną globos ir apsaugos priemonę, - bendradarbiaujama tiek plačiai, kiek reikia siekiant užtikrinti veiksmingus tolesnius veiksmus po priemonės, kurią prašyta taikyti šiuo tikslu, įgyvendinimo. Dalykinė ir teritorinė civilinės metrikacijos įstaigų kompetencija (2001 m. spalio 13 d.Įstatyminio dekreto Nr. 272/2001 6 ir 12-14 straipsniai. Taisyklės dėl teritorinės jurisdikcijos civilinės metrikacijos įstaigoms netaikomos. Jeigu dėl to paties vaiko atskirai pradedama civilinės globos procedūra bei globos ir apsaugos procedūra, įskaitant vaikų ir jaunimo apsaugos komitete pradėtas procedūras, arba ugdymo globos procedūra, jos turi būti įgyvendinamos kaip sujungtos bylos dalys, neatsižvelgiant į jų statusą, o teisėjas, kompetentingas nagrinėti bylą, yra teisėjas, kuriam buvo pateikta pirminė byla. Pirmesnės dalies nuostatos netaikomos civilinės globos priemonėms, susijusioms su automatiniu motinystės ar tėvystės tikrinimu, priemonėms, patenkančioms į civilinės metrikacijos įstaigų kompetencijos sritį, ir priemonėms, taikomoms daugiau negu vienam vaikui. Jeigu iškeliama byla dėl santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium, su ta byla susiejamos procedūros, kuriomis reglamentuojamas tėvų pareigų vykdymas, išlaikymo prievolės vykdymas ir tėvų pareigų vykdymo uždraudimas.
Jeigu delsimas gali neigiamai paveikti vaiko interesus, su globa ir apsauga susijusios bylos ir su civiline globa susijusios bylos gali būti nagrinėjamos taikant ypatingos skubos procedūras.
Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Skirti baudą, siekiančią iki 20 apskaitos vienetų (2021 m. taip pat, patikrinęs atitinkamas prielaidas, nurodyti įsipareigojimų nevykdančiam asmeniui sumokėti vaikui, prašančiam (vienam iš tėvų) arba jiems abiem kompensaciją. Šis atvejis numatytas ir reglamentuojamas 2015 m. rugsėjo 8 d. jeigu asmuo gauna nuompinigių, pensijų, pašalpų, komisinių, tam tikras išmokų dalis, uždarbių, piniginių dovanų, įnašų ar panašių pajamų, nuo šių išmokų atitinkama suma nuskaitoma tada, kai ji turi būti išmokama arba kredituojama, pateikiant reikiamą oficialų reikalavimą ar pranešimą, o subjektai, kuriems pateikiamas pranešimas, prisiima depozitaro vaidmenį. Jeigu išlaikymą reikia mokėti nepilnamečiams, išlaikymo kreditorius gali pradėti alternatyvią specialią vykdymo bylą, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekso 933 straipsnyje. Taigi, pareiškus vieną ieškinį, gali būti išieškotos visos mokėtinos, laiku nesumokėtos arba ateityje mokėtinos sumos. Jeigu iškelta speciali išlaikymo prievolės vykdymo byla, pareiškėjas gali prašyti: priteisti sumų, atlyginimų ar pensijų, kurias gauna kita šalis, dalį; perleisti pajamas, priklausančias išlaikymo išmokos skolininkui. Kai pareiškėjas prašo priteisti sumas, atlyginimą ar pensiją, už šių pajamų mokėjimą ar atitinkamų išmokų tvarkymą atsakinga įstaiga informuojama apie pareigą tiesiogiai pareiškėjui mokėti priteistą dalį. Išlaikymo kreditorius vis tiek gali prašyti areštuoti išlaikymo skolininko turtą. Išlaikymo skolininkas į teismą šaukiamas tik areštavus, priteisus ar įkeitus pajamas. Kitoje valstybėje narėje priimtas sprendimas dėl tėvų pareigų savaime pripažįstamas pagal 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą 2019/1111 (toliau - reglamentas „Briuselis IIa“). Tačiau nauja redakcija išdėstyto reglamento „Briuselis IIa“ 42 straipsnyje numatyti du atvejai, kai nereikia teikti pareiškimo dėl sprendimo paskelbimo vykdytinu ir pakanka kilmės vietos teismo pagal nauja redakcija išdėstytą reglamentą „Briuselis IIa“ išduoto pažymėjimo, kad Portugalijoje būtų vykdytinas kitoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas. Tai galioja šiems sprendimams: sprendimams dėl matymosi teisių ir sprendimams, kuriais nurodoma grąžinti vaiką, priimtiems teismo, turinčio jurisdikciją pagal sprendimą dėl negrąžinimo, priimtą remiantis 1980 m. Reikalavimai ir dokumentai, kuriuos būtina pridėti prie prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu, nustatyti nauja redakcija išdėstytame reglamente „Briuselis IIa“. Taigi remiantis reglamentu matyti, kad sprendimui dėl vykdymo priimti neturi būti nustatyta rungimosi principu grindžiamos procedūros ir kad nagrinėti prašymą gali būti atsisakyta tik remiantis viena iš šiame reglamente nustatytų priežasčių. Per nustatytą terminą skundą dėl sprendimo dėl vykdymo gali pateikti bet kuri šalis. Prašymas paskelbti teismo sprendimą vykdytinu turi būti teikiamas apygardos teismo šeimos ir nepilnamečių bylų skyriui. Tokia pati procedūra taikoma, jei ieškinį pareiškia prokuratūra, gindama nepilnamečio interesus. faksu, o išsiuntimo data laikoma procesinio veiksmo atlikimo data. Teisme gautas pirminis pareiškimas ir pridėti dokumentai oficialiai užregistruojami ir perduodami nagrinėti. Teisėjas patikrina, ar pateikta visa reikalinga informacija ir ar nėra priežasčių atmesti pareiškimą, numatytų nauja redakcija išdėstytame reglamente „Briuselis IIa“, ir paskelbia sprendimą vykdytinu.
Šiuo atveju Portugalijos teismas, į kurį turi kreiptis šalis, ir taikytinos darbo tvarkos taisyklės nurodyti atsakyme į 15 klausimą, taip pat paaiškinama, kad tai yra bendro pobūdžio ieškinys dėl nepripažinimo. Jei asmuo neturi pilietybės, asmens be pilietybės asmeninė teisė yra jo gyvenamosios vietos teisė. Sutuoktinių taikinimo sistema (2018 m. spalio 22 d. 2019 m. birželio 25 d. Šioje informacijos suvestinėje pateikta informacija nėra privaloma Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose informacijos centrui, teismams ar kitiems subjektams ir institucijoms.
tags: #ank #atsakomybe #vaiku
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
