Vaikų Patirtys ir Svajonės: Nuo „Amerikos“ Viešbučio Filmo iki Laisvalaikio Animacijos
„Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ - tai 1990 m. LKS meninis filmas (drama). 1991 m. jis dalyvavo 40-ojo Berlyno tarptautinio kino festivalio „Panoramos“ programoje. Tai - istorinis, kultūrinis ir meninis paveikslas, vaizduojantis aštuntojo dešimtmečio pradžios Lietuvą, kontrkultūrinį hipių judėjimą, revoliucines nuotaikas ir visa tai įprasminančią jaunystę, brendimą ir paauglišką dvasią. Filmo autoriai atskleidžia, kaip gyventa ne senoje, tačiau šiandieniniam jaunimui nebesuvokiamoje praeityje - tarybiniais metais, kai kiekviena svajonė galėjo baigtis milicijos skyriuje.
Filmo „Vaikai iš Amerikos viešbučio“ istorinis kontekstas ir siužetas
1972 metai, Kaunas. Filmo istorijos centre - draugų moksleivių būrys, augantis Kaune, išsiskiriantis ne buitimi, o savo kultūra - muzikos, aprangos skoniu, aistra vakarų roko muzikai nepaisant cenzūros. Maža paauglių grupelė slapčia klausosi Liuksemburgo radijo, svajoja. Visi jie gyvena tame pačiame name, kuris anksčiau buvo viešbutis, vardu „Amerika“. Jų gyvenamasis namas kadaise buvo viešbutis „Amerika“, dabar jaunuoliams tapęs tik svajonių apie laisvą kultūrą simboliu.
Jų nekalta veikla susidomi KGB. Saugumo agentai slapčia perskaito vaikų laiškus, siųstus į Liuksemburgo radiją. Slogios filmo aplinkybės nepriverčia charakterių netekti nuoširdumo ir jaunatviškumo. Jaunieji hipiai laišką Liuksemburgo radijo stočiai rašo ne kaip revoliucinį manifestą, o prašymą pagroti išsvajotą naujausią „Rolling Stones‘ų“ dainą.
„Vaikai iš Amerikos viešbučio“ - tai pasakojimas apie 1972 metus, laikotarpį, kai susidegino Romas Kalanta, aktyviai veikė KGB, o jauno žmogaus širdyje liepsnojo laisvės troškimas.
Maištas, brendimas ir laisvės troškimas ekrane
Vaikinas, grupės „The Rolling Stones“ garbei pramintas pravarde Džageris (vaid. Augustas Šavelis), imasi iniciatyvos burtis su bendraminčiais, kartu su draugais ir atvykėle Rina (vaid. Gabija Jaraminaitė) išsiruošia dalyvauti lietuviškame Vudstoko festivalyje. Reikšmingiausias herojaus monologas vyksta bažnyčioje, kada Džageris apsako, kaip jis buvo išniekintas milicininkų, svarsto, ar jis apskritai turi reikšmę, ar yra reikalingas tik tvarkingai aprengtas, konformistiškas ar netgi miręs, ištaria: „Aš jau nebe vaikas. Prieš savaitę buvau dar, bet dabar - ne.“ - vaikino lūpomis kalba pati tautos dvasia, lygiai taip pat išniekinta ir maištinga.
Veikėjų užduodami klausimai - „Ką man daryti?“ „Kas aš esu?“ - filme skamba kaip pagrindinis leitmotyvas. Paauglių išgyvenimai filme nebūtų tokie reikšmingi, jeigu kiekvienos dainos nelydėtų KGB grėsmė ir jeigu įsimylėjeliai nesibaimintų, jog jų bučinys gali būti paskutinis. „Vaikai iš Amerikos viešbučio“ yra išskirtinis kultūrinis paveldas, nes įprasmina to meto romantiką ir viltį.
Filmo kūrimo iššūkiai ir palikimas
Filmas „Vaikai iš Amerikos viešbučio“ lietuviško kino istorijoje paliko gilų įspaudą dėl savo temos, pokyčio nuotaikos, vaizduojamo jaunimo maišto prieš sistemą. Pirmą kartą ekrane parodytas lietuvių hipių jaunimas, prabilta apie Romo Kalantos susideginimą. Režisieriaus Raimundo Banionio „Vaikai iš Amerikos viešbučio“ - filmas, kurį šiandien prisimena daugelis. Istoriniu lūžiu buvo paženklintas ne tik filmo siužetas, bet ir jo kūrimo laikotarpis - filmavimai vyko mitingų įkarštyje, šalyje veikiant blokadai. Režisierius prisimena, kad filmuoti anuomet nebuvo taip paprasta: veikė blokada, nebuvo kuro, o vykstant į filmavimus, kelyje tarp Kauno ir Klaipėdos komanda sutiko vos vieną automobilį. „Matėme, kas vyksta, ir supratome: jei ką nors galima padaryti, tai tik dabar, nes kas bus vėliau - nežinia. Turėjome sau atsakyti į klausimą: vardan ko tu gyveni, jei gyveni kine?“ - prisimena režisierius R. Banionis.
Kino kritikė N. Kažukauskaitė pastebi, kad R. Banionis į savo filmus apie jaunus žmones atvedė visą būrį būsimų Lietuvos kino žvaigždžių. Režisieriaus filmuose debiutavo arba pirmuosius vaidmenis kūrė Ingeborga Dapkūnaitė, Rolandas Kazlas, Gabija Jaraminaitė, Dainius Kazlauskas. Šiandien lietuviški filmai rodomi prestižiniuose kino festivaliuose, žavi tarptautinę auditoriją ir pelno apdovanojimus. Per pokalbius su režisieriais, aktoriais ir amžininkais atsiskleidžia ne tik praeities įvykiai, bet ir vidinė industrijos branda - kiek pasistūmėjome per 35 nepriklausomybės metus, kokie filmai tapo lūžiu, o kokie - tiltu į pasaulį. Pirmąjame ciklo reportaže „Filmai, pakeitę Lietuvos kino industriją“ pasakojama apie filmą „Vaikai iš Amerikos viešbučio“.
Kol „Amerika“ viešbutis filme simbolizavo tolimo, laisvo pasaulio svajones, šiandieniniai viešbučiai, veikiami pasaulinių standartų, siūlo apčiuopiamas patirtis vaikams. Laisvalaikio animacijos vaidmuo tapo esminis kuriant įsimintinas atostogas.
Laisvalaikio animacija šiuolaikiniuose viešbučiuose: vaikų užimtumo patirtis
Vasara... Daugeliui tai kelionių metas, o jaunimui, dar ir proga papildyti piniginę. „Keliauk ir dirbk“, „atostogos dirbant“ ir panašūs skelbimai susilaukia nemažai dėmesio. Žiūrint darbo skelbimus įprasta matyti „reikalingos kambarinės, padavėjai, indų plovėjai ar viešbučių administratoriai“. Tačiau tarp tų skelbimų atsiranda ir tokia pozicija kaip animatorius.
Kas yra animatorius?
Dauguma vyresnio amžiaus žmonių, o ir dažnas jaunuolis, išgirdę terminą „animatorius“ arba „laisvalaikio animacija“, pagalvos apie animacinius filmukus. Normalu, nes mes pratę taip vartoti žodžio šaknį „animator“. Tačiau iš lotynų kalbos „animator“ reiškia „įnešantį kažką į gyvenimą“, o „anima“ reiškia sielą. Pasigilinus į išsamius tokių darbo skelbimų aprašymus, dažniausiai sužinoma, jog reikės organizuoti pramogas, žaidimus ir rūpintis vaikų užimtumu ir, aišku, gražiausiai skamba žodžiai „patirtis nebūtina“ ir „apmoko vietoje“. Taigi galima pagalvoti: „Aš juk dievinu organizuoti pramogas ir dar turiu jaunesnius pusbrolius ir pusseseres, tai ir su vaikais dirbt moku - šis darbas tiesiog skirtas man!“
Laisvalaikio animacija - tai poilsio organizavimas viešbučio svečiams - tiek mažiems, tiek dideliems. Nors ši paslauga dar neprigijo Lietuvoje, tačiau užsienyje tai tapo standartu. Pas mus vis dar priimta manyti, jog animatorių darbas apsiriboja tik iki turistų skatinimo aktyviai ilsėtis, kartu žaidžiant nepaisant amžiaus, socialinio statuso, fizinio pasiruošimo ar pomėgių. Bet pagrindinis laisvalaikio animacijos vaidmuo turizme ir rekreacijoje - tai tarpasmeninių santykių vystymas, kuris remiasi didžiąja dalimi kontaktu su kitu žmogumi ir patirtimi, įgyta turistinių išvykų metu.
Reikalavimai ir privalumai
Svarbiausias viešbučių tikslas samdant laisvalaikio animatorius - tai ateities pajamų didinimas. Juk patenkintas klientas, tai dar ir nemokama reklama. Dėl to animatoriams keliami nemenki reikalavimai. Animatorius privalo gebėti užmegzti kontaktą su įvairaus amžiaus, skirtingų pomėgių ir pažiūrų turistais. Jo darbe ypatingai svarbu sugebėti prisitaikyti prie įvairių situacijų ir žmonių. Šiame darbe reikalaujamas teigiamas nusiteikimas, beribis optimizmas. Darbas privalo būti atliekamas su entuziazmu bei aistra ir nesvarbu, kaip jautėsi, privalai puikiai atlikti savo vaidmenį.
Dažniausiai pagrindinis vasaros darbų tikslas yra užsidirbti, o dirbant užsienyje dar ir pakeliauti. Bet animatoriaus darbas tai dar ir nepaprasta gyvenimo mokykla - nuotykiai. Pinigų gavimas, tai ne vienintelis tokio darbo privalumas. Prieš pasiryžtant dirbti tokį darbą, patartina išmanyti jo specifiką, juk laisvalaikio animatoriumi negimstama. Trumpi mokymai ne tik teoriškai supažindina, bet ir praktiškai paruošia animatorius. Visos įgytos praktinės žinios gali būti panaudotos tiek dirbant užsienio viešbučiuose, tiek organizuojant renginius Lietuvoje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
