Smurtas prieš moteris ir vaikus Alytuje: tragiškos istorijos ir visuomenės atsakas

Smurto atvejai prieš moteris ir vaikus išlieka viena skaudžiausių problemų Lietuvoje, nuolat patraukiančia visuomenės ir teisėsaugos dėmesį. Alytaus miestas ir rajonas, deja, taip pat susiduria su šiais iššūkiais, atskleisdami ne tik pavienius incidentus, bet ir gilesnes socialines bei psichologines problemas. Šiame straipsnyje apžvelgsime konkrečius smurto atvejus Alytuje ir plačiau Lietuvoje, gvildensime psichologų įžvalgas apie aukų patiriamus išbandymus ir aptarsime visuomenės bei atsakingų institucijų pastangas kovoti su šiuo reiškiniu.

Tragiškas įvykis Alytuje: kūdikio mirtis ir motinos liudijimas

Vienas iš labiausiai sukrečiančių įvykių Alytuje buvo vos 23 dienų kūdikio mirtis, apie kurią medikai policijos pareigūnus informavo vasario 21 d. apie 19 val. Šeštadienio vakarą medikai skubiai buvo iškviesti į daugiabutį Alytuje, kur pranešta apie be gyvybės ženklų esantį kūdikį. Jie teigė, kad kūdikis mirė gaivinamas. Šį ikiteisminį tyrimą organizuojanti Kauno apygardos prokuratūra atlieka pirminius veiksmus, nustatinėdama visas įvykio aplinkybes.

Motinos versija: nuovargis ir sudėtingos sąlygos

Mirusio vaikelio mama, portalo „AlytusPlius.lt“ pavadinta Indre (vardas pakeistas), atvirai papasakojo apie košmarišką parą, pasibaigusią sūnaus netektimi, ir socialinį pragarą, kuriame, jos teigimu, teko auginti naujagimį. Tragedijos dieną moteris teigia buvusi visiškai išsekusi. Pasak Indrės, dėl nuolatinio kaimynų triukšmo ji buvo nemiegojusi apie parą ar net pusantros. Po pietų, išėjus ją aplankiusiems draugams, moteris nusprendė pamaitinti sūnų.

„Pasidėjau vaiko galvytę ant žasto. Daviau krūtinę, paskutinį kartą pamačiau, kaip jis žiūrėjo tomis mėlynomis akytėmis… ir užmigau iš nuovargio“, - pro ašaras prisiminė motina. Ji atvirai pripažįsta faktą, kad miegodama galėjo netyčia prispausti kūdikį. Pabudusi po kelių valandų, ji rado sūnų pabalusį ir pageltusį. Jos teigimu, iš vaiko nosies, akių ir burnos bėgo kraujas. Moteris nedelsdama paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Pagal skambučio operatoriaus nurodymus, ji bandė kūdikį gaivinti, tačiau, jos teigimu, tikėtina, jog jis nustojo kvėpuoti dar prieš atvykstant medikams.

„Aš klykiau ir rėkiau, prašiau medikų, kad jie gaivintų dar ir dar… Tai kaip košmaras. Paprašiau pagalbos, nes negalėjau likti tame bute, neturėjau sau vietos. Dabar esu Kauno klinikose“, - sekmadienio vakarą pasakojo ji. Indrė gyvena nuomojamame būste Alytuje, Putinų mikrorajone. Anot jos, santykiai su kaimynais buvo itin įtempti. Ji taip pat pripažįsta jaučianti didžiulę asmeninę kaltę, kad neišėjo į moterų krizių centrą ir nepaliko, jos žodžiais, toksiškos aplinkos. Be to, kūdikis turėjo akių uždegimą, kurį motina gydė lašais, tačiau bendra vaiko būklė jai kėlė nerimą.

Kaimynų liudijimas: kitokia įvykių versija

Vis dėlto „AlytusPlius.lt“ kalbinti kaimynai pateikė kiek kitokią įvykių versiją. Pasak keturių vaikų tėčio Ramūno, prieš atvykstant greitosios pagalbos medikams buvo aiškiai girdimas trenksmas. Kaimynas sakė, kad su pačia kaimyne nuolat kildavo problemų, ji rėkdavo ant vaiko. „Visi kaimynai girdėjo. Buvo kviesta ir policija, ir vaikų teisės dėl to, bet niekas nereagavo“, - „AlytusPlius.lt“ video reportaže kalbėjo vyras. Ramūnas teigia tapęs nepagrįstų kaltinimų taikiniu socialiniuose tinkluose ir dėl galimo šmeižto kreipėsi į policiją. Pasak jo, mirusio kūdikio mama viešai skelbia tikrovės neatitinkančią informaciją. Esą pasijuto įžeistas sulaukęs kaltinimų, kai kaimynai triukšmauja, neduoda išsimiegoti kūdikio susilaukusiai mamai.

„Grįždami parūkę išgirdom tokį kaip trenksmą, bumbtelėjimą kažkokį, tarsi kažkas nukristų, - sakė vyras. - Po to smūgio maždaug pusvalandžio bėgyje atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Po to supratom, kad nebėra vaiko, ir viskas.“

Psichologo įžvalgos: ne tik asmeninė tragedija, bet ir sistemos spragos

Psichologas Edvardas Šidlauskas pabrėžia, kad nereikėtų skubėti teisti motinos. Anot jo, pirmosios savaitės po gimdymo - tai fiziškai ir emociškai alinantis laikotarpis, o esant sudėtingoms gyvenimo sąlygoms net ir stipriausios moterys tampa itin pažeidžiamos. E. Šidlauskas neslepia, kad šis įvykis yra giliai sukrečiantis, tačiau parodantis ne tik konkretaus atvejo problemą, bet ir eilę bėdų, paskatinusių šią tragediją.

„Tai gniuždanti tragedija, kurios akivaizdoje sunku rasti tinkamus žodžius. Kaip psichologas, matau ne tik vieną skaudų įvykį, bet ir ištisą problemų grandinę, kuri privedė prie šios tragiškos situacijos“, - sako psichologas.

Pogimdyvinis laikotarpis: pavojingai pažeidžiamas metas

E. Šidlauskas pabrėžia, kad bet kuriai mamai gimdymas yra daug fizinių ir psichologinių jėgų reikalaujantis įvykis, kur labai svarbi yra saugi aplinka, tinkamas palaikymas ir priežiūra. „Pirmosios savaitės yra ištisinio būdravimo ir nepakankamo miego laikas, atimantis daug jėgų ir kantrybės, todėl moters psichika tampa itin pažeidžiama, savikontrolės gebėjimai nusilpnėja, sudirginimo slenkstis tampa itin žemas. Gerai jei tuo metu šalia yra vaiko tėvas ar kiti artimieji, kas gali pabūti su kūdikiu ir leisti mamai kažkiek atsipūsti, numigti, nueiti į tualetą ar pavalgyti. Net ir palankiomis sąlygomis pirmas mėnuo yra didžiulis emocinis krūvis“, - pasakoja specialistas.

Vis dėlto kaip portalui „AlytusPlius.lt“ atviravo kūdikio mama, ji gyveno itin blogomis sąlygomis, nuolatiniame triukšme, strese ir buvo labai išsekusi. Psichologas pabrėžia, kad kai po gimdymo moteris gyvena tokiose sąlygose - triukšme, nuolatiniame strese, stokoja socialinio saugumo, jaučia nuovargį ir miego trūkumą, jos psichika ima veikti išlikimo režimu. „Tokiose būsenose silpnėja dėmesio koncentracija, lėtėja reakcijos, blogėja sprendimų priėmimas. Žmogus tampa labiau impulsyvus arba, priešingai, apatiškas. Realiai didėja nelaimingų atsitikimų tikimybė - ne todėl, kad motina neatsakinga, o todėl, kad nervų sistema yra perdegimo būsenoje. Teko nemažai girdėti tokių pasakojimų, kai vaikas iškrenta iš rankų, netyčia apipilamas karštu vandeniu ir visokių kitokių panašių dalykų“, - pastebi E. Šidlauskas.

Psichologas pasakoja, kad gyvenant tokiose sąlygose ir būnant labai išsekus, patiriamas nuolatinis stresas, kuris slopina gebėjimą adekvačiai įvertinti savo pajėgumus ir situaciją, mąstymo gebėjimai gali kažkiek susitraukti, todėl žmogus savotiškai pasidaro be adekvačios nuovokos apie tai, kas vyksta. „Tokiose ribinėse situacijose moterys dažnai patiria stiprią vidinę neviltį, bejėgiškumo jausmą, kartais - depresinius ar disociacinius epizodus. Tai nėra silpnumas - tai biologinė ir psichologinė reakcija į per didelę apkrovą“, - nurodo jis.

Ką išgyvena moteris, netekusi kūdikio

Jauna mama dabar turės laidoti savo naujagimį, tiesa, esant labai sudėtingame gyvenimo etape, ji atviravo nė neįsivaizduojanti, kaip tai reikės padaryti. Sunku suvokti, ką jaučia mama, turinti laidoti savo kūdikį. Psichologas E. Šidlauskas, komentuodamas šią situaciją, sako, kad netekus kūdikio, ypač kai aplinkybės yra traumuojančios, motina dažnai patiria sudėtingą gedulą: kaltę, gėdą, savęs kaltinimą, pasikartojančius prisiminimus, nemigą, panikos epizodus.

„Tokia patirtis gali ilgam palikti potrauminio streso pėdsakų. Gyvenimas po tokios netekties nebūna „grįžimas į normalumą“ - tai ilgas adaptacijos procesas, kuriam būtina profesionali pagalba ir aplinkos palaikymas. Svarbu suprasti, kad tokie atvejai beveik niekada nėra vieno žmogaus „klaida“. Tai visos sistemos - psichologinės, socialinės, ekonominės - spragos. Kai motina lieka viena su per dideliu krūviu, pasekmės gali būti fatališkos“, - atkreipia dėmesį jis.

E. Šidlauskas pabrėžia, kad toks tragiškas įvykis nėra vienos motinos kaltė, o kur kas platesnė visų problemų visuma. Anot jo, norint išvengti panašių atsitikimų, svarbu didinti materialinę, socialinę, psichologinę paramą mamai ir šeimai, galbūt net pratęsti tėvų atostogas.

„Daugelyje šalių skiriamos solidžios išmokos, kurios leidžia nupirkti komfortą, reikiamą pagalbą, susitvarkyti buitį, tad lieka tik susitelkti ties vaiku. Nenuostabu, kad gimstamumas mažėja, šiuo metu vaiko gimdymas labiau panašėja į herojišką žygdarbį nei į įprastą gyvenimo įvykį, todėl nestebina ir demografinė situacija. Manau, visuomenei labai svarbu matyti ne tik patį įvykį, bet ir platesnį kontekstą: kaip gyvenimo sąlygos, nuovargis ir emocinė izoliacija realiai veikia žmogaus gebėjimą pasirūpinti savimi ir kitu“, - nurodo specialistas.

Kiti smurto atvejai Alytuje ir rajone

Be minėtos tragedijos, Alytaus mieste ir rajone fiksuojami ir kiti smurto prieš vaikus ir moteris atvejai.

• Trečiadienį Alytuje smurtauta prieš moterį ir nepilnametį vaiką, praneša policija. Rugpjūčio 6 d. apie 14 val. 30 min. Alytuje, Jurgiškių g., namuose, konflikto metu, neblaivus (3.29 prom. alkoholio) vyras (gim. 1993 m.) smurtavo prieš moterį (gim. 1989 m.) ir sūnų (gim. 2017 m.). Įtariamasis sulaikytas ir uždarytas į ilgalaikio sulaikymo patalpą.
• Rugsėjo 23-ąją Alytaus rajone, Butrimonių seniūnijoje, Pabalių kaime, tėvas smurtavo prieš dvimetę dukrą. 29-erių metų vyras po įvykio uždarytas į areštinę.
• Antradienį buvo gautas ir pranešimas apie Alytaus rajone, Medukštos kaime, namuose, smurtą patyrusį nepilnametį (gim. 2010 m.). Prieš paauglį galimai smurtavęs vyras.

Vaiko teisių gynėjų veikla ir pagalba

Vaiko teisių gynėjai nedelsiant susisiekė su mirusio kūdikio mama ir suteikė jai pirminę psichologinę pagalbą. Svarbu paminėti, jog iki šio skaudaus įvykio vaiko teisių gynėjų iniciatyva šeimai buvo teikiama intensyvi pagalba, kurią teikė socialinių paslaugų centras. Pasak vaiko teisių gynėjų atstovės, duomenų apie naujagimiui nesaugią aplinką vaiko teisių gynėjai neturėjo.

„Vaiko teisių gynėjai yra visuomet pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą apie vaikui galimai nesaugią aplinką - vyksta į šeimą, aiškinasi situaciją. Kiekviena šeima gali susidurti su iššūkiais ar praeityje gali būti turėjusi sunkumų ar išgyvenusi krizines situacijas. Vaiko teisių gynėjai vertina konkretaus vaiko ir tuo metu esančią situaciją, o pagrindinė užduotis yra išsiaiškinti tuo metu aktualias aplinkybes bei priimti savalaikius sprendimus. Kiekvienu individualiu atveju sprendžiama, ar šeimai reikalinga pagalba, ar yra būtinas vaiko perkėlimas į saugią aplinką“, - aiškino specialistė.

Jei jums ar jūsų pažįstamiems reikalinga pagalba dėl smurto prieš vaikus, galite kreiptis šiais kontaktais:

• Emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“: 116111, kasdien nuo 11 iki 23 val.
• Informacija ir pagalba: vaikoteises.lrv.lt (galima rašyti žinutę interneto svetainėje esančiame pokalbių laukelyje).

Smurto prieš vaikus Lietuvoje apibendrinimas

Smurtas prieš vaikus Lietuvoje tęsiasi, o visuomenė stojo į kovą su šia problema. Visuomenė stojo į kovą su smurtu: susirinkę prie Seimo dega žvakes. Apibendrinant galima teigti, jog smurto prieš vaikus atvejai Lietuvoje kelia didelį susirūpinimą. Štai lentelė, apibendrinanti kai kuriuos iš minėtų atvejų įvairiuose Lietuvos miestuose ir rajonuose:

tags: #alytuje #moteris #smurtavo #pries #vaika

• ką svarbu žinoti apie mėnesines po inseminacijos
• Sužinokite apie vaikiškos policininko lazdelės naudą žaidžiant.
• Seimas vaiko akimis: svarbios pilietiškumo ir skaitmeninės higienos pamokos
• kodėl verta rinktis medinius žaislus
• Pažinimo, kūrybos ir atradimų kelionė